Daugelis mamų pasakytų, kad darželyje jų vaikai valgo su didesniu apetitu negu namuose. Jei namuose neskanu tas ar anas, tai darželyje visi kerta, kad net ausys linksta. Būryje smagiau.
Bet visada yra išimčių. Yra vaikų, kurie darželyje nevalgo žuvies, sriubos ar kotletų. Arba kurie nevalgo nieko. Atsakysime į Jūsų atsiųstus klausimus šia tema.
Konsultuoja gydytoja psichoterapeutė Dalia Mickevičiūtė, www.psichoterapija-jums.lt
Kai atvedėme vaikutį pirmą kartą į darželį, auklėtoja trumpai papasakojo, ko galime tikėtis, kol dukrytė prisitaikys. Sakė, kad kartais vaikai ima šlapintis į kelnes, mikčioti, blogai miegoti arba nevalgyti. Taip ir atsitiko – mūsiškė atsisakė valgyti. Ar būtent nevalgymas adaptacijos metu dažnas reiškinys? Laima
Adaptacijos darželyje metu viena iš galimų vaikų reakcijų yra valgymo sutrikimai. Kalbant apie emocinius sunkumus, kuriuos išgyvena vaikai, ne visada yra lengva pasakyti, kokios tikrosios jų priežastys. Sutrikimus gali sukelti ne vienas gyvenimo pokytis, o keli. Galbūt pradėjęs lankyti darželį vaikutis ten nevalgo dėl to, kad išgyvena stresą dėl adaptacijos, gal jam nepatinka darželio maistas, gal tuo pat metu gyvenime vyksta dar kažkas svarbaus, pavyzdžiui, nesutaria arba skiriasi tėvai, mirė močiutė, teko persikraustyti į kitą gyvenamąją vietą, gimė broliukas arba sesutė… Šios priežastys gali sunkinti ir prisitaikymą darželyje. Jei įmanoma, šiuo laikotarpiu būtų puiku vengti papildomų pokyčių vaiko gyvenime. Jei vienintelis naujas dalykas yra darželio lankymas, o namie atmosfera saugi, daugiausiai per keletą mėnesių vaikutis turėtų prisitaikyti, ir valgymo problemos išnyks.
Mūsų sūnus darželyje valgo tik duoną ir geria arbatą bei sultis. Jau praėjo trys mėnesiai nuo lankymo pradžios, tačiau situacija nesikeičia. Ar tai reiškia, kad jis vis dar nesaugus, ar tai tiesiog su apetitu susiję dalykai? Rugilė
Svarbu tai, ką Jūsų sūnus valgo namie, koks maistas jam patinka, ar yra dar kokių nors požymių, iš kurių galėtumėte spręsti, kad jis darželyje jaučiasi nesaugus (pavyzdžiui, sunkiai su Jumis išsiskiria, atrodo liūdnesnis, dirglesnis ar piktesnis nei paprastai, atsirado kokių nors kitų elgesio ar emocijų pokyčių). Jeigu kitų problemų nepastebite, berniukas yra linksmas, žvalus, nekrenta jo svoris, jis ryte prieš darželį ir vakare grįžęs namo pavalgo visaverčio maisto – galbūt jam tiesiog nepatinka darželio maistas. Jeigu pastebėjote ir kitų blogos savijautos požymių, reikėtų pagalvoti apie adaptacijos darželyje sutrikimą. Trys mėnesiai – pakankamai laiko priprasti prie naujovių, todėl geriausia būtų pasikonsultuoti su specialistu.
www.psichoterapija-jums.lt
Mūsų sūnus labai išrankus maistui. Namuose jau „išgryninau“ valgiaraštį – makaronai, ryžiai su vištiena, varškės apkepai, blynai, kai kurios sriubos. Darželio maistas gaminamas visiškai kitaip. Bulvės ar ryžiai užpilami baltu padažu, dažnai patiekiama kopūstų, žirnių, burokėlių, to sūnus neima nė į burną. Ką daryti, kaip plėsti vaiko racioną, kad jis pamėgtų daugiau produktų ir patiekalų? Viktorija
Paprasčiausias būdas plėsti vaiko racioną – tiesiog jam nuosekliai siūlyti maisto, prie kurio norėtumėte pripratinti. Pavyzdžiui, jei Jums norisi, kad sūnus pradėtų valgyti burokėlių – išbandykite įvairius burokėlių ruošimo būdus namie: virkite sriubą, ruoškite salotas, mišraines su įvairiomis kitomis daržovėmis ir užpilais. Siūlykite šių patiekalų dažnai, tačiau neverskite vaiko valgyti, jei jis nenori. Tiesiog suteikite galimybę paragauti, jei kils toks noras. Vaikų norai gali keistis.
Svarbu neužmiršti, jog vis dėlto tėvai galų gale lemia, ką vaikas valgys. Jei vaikas turi galimybę rinktis iš patiekalų, kuriuos jis mėgsta, jis ja ir naudojasi. Galite pasiūlyti ir nemėgstamų, tačiau, Jūsų nuomone, reikalingų maisto produktų prieš numatomą desertą: pavyzdžiui, pasakykite, kad pirmiausia reikia suvalgyti patiekto maisto, tada gaus kažką skanaus. Arba po kelių kąsnių „nemėgstamų“ produktų duokite mėgstamų. Be abejo, tai turėtų vykti be prievartos, tačiau vaikui bus tik į naudą, jei jo laisvė rinktis bus šiek tiek apribota ir derinama prie Jūsų patogumo.
Mūsų dukra nevalgo darželyje. Iš pradžių auklėtojos bandė griežtokai siūlyti maistą, bet pamatė, kad vaikas žiaukčioja. Tada nusprendė, kad prievarta gali padaryti daugiau žalos negu badavimas, ir maisto jėga nebesiūlo. Vaikas visą dieną būna alkanas. Ką daryti?
Maisto „kimšimas“ prievarta gali sukelti didelį pasibjaurėjimą maistu, didelių emocinių sutrikimų, netgi gali būti apskritai sunku valgyti (tai yra, pats valgymo procesas vaikui ima sietis su nemaloniais išgyvenimais, todėl jis gali imti mažai valgyti ir namuose). Taigi toks sprendimas, kokį priėmė auklėtojos, yra geresnis, nei valgydinti vaiką, kai jis nenori. Ką daryti, kad vaikas nebūtų alkanas? Čia, žinoma, atsakyti sudėtingiau. Galbūt verta pakalbėti su dukra, kokį maistą darželyje ji vis dėlto valgytų. Dažnai visi vaikai mėgsta sausą duoną, duodamą pietums prie sriubos, ar, tarkim, gabaliuką obuolio, sausainių – iš pavakarių. Jei turite galimybių – pabūkite ryte, kol vaikai valgo pusryčius: galbūt dukra suvalgys vieną kitą kąsnelį kartu su jumis. Pakalbėkite su auklėtojomis, gal galima leisti Jūsų dukrai valgyti savo, iš namų atsineštą maistą. Šis maistas turėtų būti gana paprastas, ne toks, kurį pamatę kiti vaikai nustotų valgyti: duonos riekelė, morka, obuolys, bet tik ne koks nors saldus vaisius ar desertas. Be abejo, šie užkandžiai „rimto“ maisto nepakeis, tačiau vaikui užkandus bus lengviau išbūti nuo pusryčių iki vakarienės. Jei situacija negerėja, ir vaikui tenka būti alkanam nuo ryto iki vakaro, pasistenkite, kad kokybiškai papusryčiautų ir pavakarieniautų namie: maistas turėtų būti kaloringas, sveikas (įtraukite vaisius, daržoves), dukros mėgstamas, kad valgymo procesas keltų malonumą.
Ar yra kokių psichologinių priemonių skatinti vaiką valgyti? Mes manėme, kad darželyje kolektyvo dvasia nugalės, ir pamatęs, kaip valgo kiti vaikai, mūsiškis nevalgiukas irgi valgys. Bet taip neatsitiko… Gal verta derėtis, kad už suvalgytus pietus gaus žaisliuką, saldumyną?
Apdovanoti už suvalgytą maistą nėra pats geriausias sprendimas, nes valgymas neturėtų tapti „geru darbu“ tėvams. Jeigu vaikas sveikas, nepažeistas jo alkio ir sotumo jausmas (jei nesiūloma užkandžių nuolat, leidžiama vaikui praalkti, kad jis jau norėtų valgyti), net ir labai nevalgūs vaikai turi tam tikrą svorio pusiausvyrą, dėl ko jie netampa ypač išsekę. Taigi nepavalgęs vieną kartą sveikas vaikas tiesiog labiau norės valgyti kito valgymo metu. Tai, ką Jūs galite padaryti – tiesiog pasiūlyti suvalgyti kokio nors vertingo, Jūsų nuomone, maisto (sriubos, mėsos, daržovių…), kad ir kelis kąsnelius ar šaukštelius, ir po to leisti suvalgyti tai, ką vaikas norėtų: sūrelį, saldų vaisių ar kokį desertą. Tačiau saldumynais nereikėtų piktnaudžiauti, nes jie kaip tik sumažina apetitą, ir kitą kartą gali nesinorėti valgyti paprasčiausiai dėl to, kad vaikas dar neišalko. Geriau, kad desertas būtų panašesnis ne į apdovanojimą, o į natūralią maisto produktų seką: po „rimto“ pavalgymo paragaujama kažko saldaus.
Kalbant apie psichologines priemones, reikėtų nepamiršti, kad valgymas – tai ne tik maisto medžiagų suvartojimas, bet valgant neretai bendraujama, kalbamasi, yra proga pabūti kartu. Taigi galite šeimoje surengti bendrus pietus ar vakarienes, kai visi susėdate prie vieno stalo, kalbatės apie tai, kaip praėjo diena, domitės vienas kitu. Jei nevalgiukas ir nevalgys, jam turėtų patikti būti kartu su tėčiu ir mama, ir ilgainiui, matydamas, kaip valgo tėvai, jis turėtų ir pats pradėti valgyti. Tokie bendri valgymai labai svarbūs visai šeimos emocinei savijautai, ryšiui tarp šeimos narių stiprinti.
Kaip reikėtų organizuoti vaiko mitybą, jei jis namie valgo neblogai, o darželyje beveik nieko? Galbūt pusryčiai turėtų būti labai sotūs, kaip pietūs? Ar nieko baisaus, jei didžiąją maisto dalį vaikas suvalgo vakare, grįžęs namo?
Sveikiausia, jei valgoma taip, kad maisto kiekis dienos metu paskirstomas nedidelėmis porcijomis, o tarpai tarp valgymų nėra tokie dideli, kad vaikas labai išalktų. Be abejo, sudėtinga, kai vaikas dėl kažkokių priežasčių maisto darželyje atsisako, tačiau tikriausiai nebūtų paprasta ryte sumaitinti tiek, kad jis neišalktų iki vakaro. Reikėtų vis tiek siūlyti darželyje vaiką sodinti kartu su kitais vaikais, pakalbėti su juo, kad galima suvalgyti bent jau tai, ką jis mėgsta: duoną, bulves be padažo ar košę. Ryte, žinoma, pavalgydinkite sočiai, tačiau būtų per sunku apkrauti skrandį sriuba ir kokiu rimtu patiekalu, kaip kotletais su bulvėmis. Geriau tegul maistas būna lengvas, tačiau ilgesniam laikui suteikiantis sotumo, pavyzdžiui, kruopų košė. Vakare vaikui galite leisti valgyti gana sočiai, tačiau, remiantis sveikos mitybos rekomendacijomis, tegul neprisikemša daug vieno valgymo metu, o paskirstykite maistą, kad jis valgytų dažniau ir po mažiau.
Mūsų vaikas tikras nevalgiukas. Namuose pamaitindavome žaidimo forma, jis žaisdavo, aš siūlydavau vieną šaukštelį po kito, taip nejučia ir pavalgydavo. Darželyje niekas tokių žaidimų nežaidžia, tad jis lieka nevalgęs…
Suprantu, kad nevalgiuką pamaitinti nėra paprasta, ir norisi jam suduoti kuo daugiau maisto, nors tai gal ir užtrunka ilgiau ir reikalauja daugiau pastangų. Vis dėlto, jeigu Jūsų mažylis pakankamai subrendęs, kad eitų į darželį, jis greičiausiai gali ir pats pavalgyti. Kaip Jums atrodo, kas būtų, jei nežaistumėte ir nemaitintumėte vaiko žaisdami? Ar jo svoris labai stipriai nukristų, ar jis taptų labai silpnas? Gal jis nevalgo, nes nespėja išalkti iki kito valgymo? Bandykite leisti jam valgyti savarankiškai ir namie. Jei labai neramu, kad nieko nevalgys ir bus nuolat alkanas – galite iš pradžių leisti valgyti tiek, kiek jis pats nori ir gali, o tada dar kelis šaukštelius pasiūlyti jau žaidžiant. Bet iš esmės augdamas vaikas turėtų tapti vis labiau savarankiškas, o tai reiškia, kad turi mokėti ir pavalgyti pats, be aplinkinių pagalbos. Siūlykite jo mėgstamų patiekalų, papuoškite taip, kad jam būtų įdomu valgyti, pavyzdžiui, paruoškite sumuštinius gėlyčių ar mašinėlių forma, iš maltinukų suformuokite nykštukus ir sugalvokite visokių kitokių gudrybių. Galite vakarienei susėsti prie stalo visi kartu, kad vaikui būtų smagu ir malonu, kad galėtų valgyti matydamas, kad valgote ir jūs.
Jei vaikas nevalgo tik darželyje – galbūt valdiškas maistas neskanus? Ar verta jį kišti prievarta? Esu girdėjusi vienos psichologės mintį, kad žmogus turi teisę nevalgyti maisto, kuris jam nepatinka, visai nebūtina „perlaužti“, kad valgytų.
Iš tiesų prievarta maisto kišti nereikėtų, nes tokio „kišimo“ pasekmės gali būti kur kas stipresnės nei nepavalgymas. Kita vertus, kaip ir minėjau, nevalgymo darželyje priežasčių gali būti daug, ir nėra paprasta suprasti, kurios iš jų aktualios būtent tuo metu. Beje, vaikai neretai kaip tik mėgsta darželio maistą, ar bent tam tikrus patiekalus, ir iš viso darželyje pateikiamo valgiaraščio tikriausiai galima rasti ką nors, kas vaikui patiktų. Dar reikėtų nepamiršti, kad priprasti prie nematytų, neragautų patiekalų kartais reikia laiko, reikėtų vaiką vis tiek sodinti kartu su visais prie stalo, jam kiekvieną kartą pasiūlyti valgyti ir tikėtis, kad vieną dieną jį sudomins koks nors patiekalas.
Susipykome su auklėtojomis: kai porą mėnesių mūsų vaikas nieko nevalgė, bandžiau nešti į darželį jogurto indelį, bet auklėtojos pasakė, kad tai blogai dėl dviejų priežasčių: mes nusileidžiame vaiko valiai ir sutinkame su jo diktuojamomis taisyklėmis. Kita vertus, kiti vaikai irgi gali pradėti prašyti to, ką valgo mūsų Rytis. Ar tikrai atnešti ir palikti indelį jogurto taip blogai?
Suprantu, kad Jums neramu, jog vaikas nevalgo, ir norisi, kad jis labai neišalktų per dieną. Kita vertus, auklėtojos iš esmės yra teisios dėl abiejų minėtų priežasčių. Jeigu norite duoti savo užkandžių, tai turėtų būti maistas, neprimenantis deserto, kad kiti vaikai nepavydėtų, ir dar geriau, jei, atsiradus prašančių, Jūsų sūnus galėtų su jais pasidalinti. Tiktų morkos, obuoliai – sveikas maistas, ne per daug kaloringas, kad dar liktų noro darželio maistui, tačiau vaikas galėtų numarinti alkį, jei jam labai jau nesinori to, kas siūloma visiems. Tik svarbu susitarti su auklėtojomis, kad jos neprieštarautų, nes kiekviename darželyje gali būti sava tvarka ir savas požiūris į tokius užkandžius.
Galite bandyti kalbėtis su sūnumi, kad jis iš darželyje siūlomų patiekalų suvalgytų bent jau tai, kas jam labiausiai priimtina: pavyzdžiui, duoną, bulves, kruopas, riestainiukus ar sausainius. Tegul vis tiek sėdasi kartu su kitais vaikais prie stalo, nesvarbu, kad jis nevalgo ir tik žiūri į kitus. Gali būti, kad vieną dieną jis susidomės ir paragaus, tiesiog reikia tam suteikti galimybių.
Ar gali vaikas paskelbti bado streiką vien dėl to, kad jam nepatinka eiti į darželį?
Vaikas iš tiesų gali „sustreikuoti“, jei jam nepatinka darželyje, tik „bado streiku“ tą vadinti būtų per stipru, nes 2-3 metų vaikai dar nemoka taip tikslingai planuoti ir numatyti, kad, jei jie kurį laiką nevalgys, jų į darželį nebeves. Greičiau nevalgydami jie nori parodyti, kad blogai jaučiasi, ir tai panašiau į pagalbos šauksmą nei į bandymą siekti savo tikslų.
Parengė Ginta Liaugminienė
„Mamos žurnalas“
Susiję straipsniai
