Vištiena lengva, švelni, skani ir maistinga. Patiekalai iš jos greitai ir nesunkiai pagaminami, todėl be vištienos neįsivaizduojame vaikiško valgiaraščio. Nors vištieną lietuviai valgo nuo neatmenamų laikų, ši mėsa apipinta mitais. Šiame straipsnyje apie tai ir pakalbėsime.
KĄ SAKO MEDIKAI
Apie vištienos, kaip vieno pirmųjų vaikiškų produktų, vertingumą paklausėme vaikų ligų gydytojo dr. Algimanto Vingro.
Viena pirmųjų mėsų
Pradėjus papildomą maitinimą, kaip pirmąją mėsą siūloma įvesti veršieną, kad kompensuotume kūdikių fiziologinę mažakraujystę, kuri prasideda išsekus gimstant gautoms geležies atsargoms per 4–6 mėnesį. Daugiausiai naudingų medžiagų kūdikis gauna, kai mėsa yra kaitaliojama, tad labai greitai racione atsiranda ir vištiena. Štai tada, kai mama ar tėtis išsiruošia pirkti pirmosios vištienos, iškyla aibė klausimų: Pirkti parduotuvėje ar turguje? Kas geriau – šlaunelė ar krūtinėlė? Pirkti bobutės užauginą didelę seną vištą, ar verčiau mažą jauną viščiuką? Ar tikrai parduotuvinės vištos primaitintos antibiotikais ir hormonais?
Kodėl vištiena – vaikiška mėsa
Skoninės vištos savybės nurungia kitas mėsas. Mamos žino, kaip sunku vaikui įsiūlyti kokio nors sveiko maisto, bet patiekalus iš vištienos vaikai mėgsta. Tai pirmas didelis pliusas vištienos naudai. Kitas didelis pliusas, kad ši mėsa lengvai virškinama, kas vaikams labai svarbu. Yra ir trečias pliusas – laiko sąnaudos, kurios tiesiog juokingos, palyginti su laiku, kurį sugaišite gamindami galvijų mėsos patiekalus. Vis dėlto pats svarbiausias dalykas, kodėl vaikams vištiena labai tinka, – joje gausu baltymų, amino rūgščių ir vitamino B6, o jie būtini vaiko raidai, nervų sistemai, augimui.
Toliau – tereikia vadovautis keliomis pastabomis:
Tiek vaikams, tiek suaugusiesiems vertingiausios yra krūtinėlė ir šlaunelės.
Nereikėtų valgyti paukštienos (nesvarbu, virtos ar keptos) odos.
Vaikams geriau tinka jaunų viščiukų mėsa.
Geriau tinka valgyti tų vištų mėsą kurios lesintos natūraliais pašarais, – be priedų ir be kombinuotų pašarų.
Vaikui paukštienos duokite tiek pat, kiek ir raudonos mėsos, – 50–100 g vienu kartu.
Paukštienos galima duoti 2–4 kartus per savaitę. Geriau, kai vaikas pakaitomis gauna naminių gyvulių mėsos ir paukštienos.
Jei vaikas alergiškas kiaušiniams, jam vištienos neduokite.
Vištienoje yra kur kas mažiau riebalų nei galvijų mėsoje, todėl vištiena tinkama pilnėti linkusiems vaikams.
Vištienoje mažiau geležies nei raudonoje mėsoje. Jeigu jūsų tikslas – dėl geležies stokos vaiko mitybą daryti kuo „geležingesnę“, gaminkite patiekalus iš šlaunelių, o ne iš krūtinėlės. Šlaunelių mėsa turi 0,7 mg/100 g geležies, o krūtinėlė – 0,4 mg/100 g. Geležis iš vištienos puikiai pasisavinama, nes, kaip jau minėta, mes turime jai genetinę atmintį – tam tikrus fermentus, kurie atpažįsta šią mėsą ir ją lengvai priima.
Kūdikiams ir mažiems vaikams nederėtų vartoti vištienos subproduktų (kepenėlių, skrandukų, širdelių). Juos gaminkite, kai vaikui sukanka 2–3 metai.
Keptos vištos duokite tuomet, kai vaikas gerai kramto, turi išdygusius krūminius dantis (antrųjų metų pabaigoje–trečiųjų metų pradžioje). Rūkytos vištienos, nepriklausomai nuo rūkymo būdo, vaikams galima duoti retkarčiais, kai sueina 3 metai. Visada pirmenybę teikite virtai, troškintai vištienai, nes tokia lengviausiai virškinama.
KĄ SAKO GAMINTOJAI
Kaip išsirinkti geriausią vištieną? Į ką atkreipti dėmesį skaitant etiketę?
Mamų klausimus perdavėme paukštyno „Kekava“ ekspertui Sauliui Petkevičiui.
Mitai apie hormonus ir antibiotikus
Žmonės mano, kad visoje vištienoje yra gausu hormonų ir antibiotikų. Ir tai nėra visiška tiesa.
Visų pirma hormonų tikrai nėra jokioje vištienoje – juos naudoti paukštininkystėje draudžiama visoje Europos Sąjungoje, paukštynai griežtai prižiūrimi ir kontroliuojami.
Kalbant apie antibiotikus, – mitas nėra visiškai neteisingas. Antibiotikais šerti paukščių profilaktiniais tikslais negalima ir tai nėra daroma. Šiais vaistais vištos gydomos, jei suserga, ir pačių antibiotikų mėsoje nelieka. Vis dėlto lieka nuo antibiotikų mutavusios ir šiems vaistams atsparios bakterijos, kurios per mėsą patenka į mūsų organizmus bei didina galimybę ir žmonėms tapti atspariems antibiotikams.
Atsparumas antibiotikams yra pasaulyje žinoma problema – jis atsiranda ir dėl neracionalaus antibiotikų vartojimo, ir dėl to, jog mutavusios bakterijos mūsų organizmus pasiekia per maistą.
„Matydami žmonių poreikį valgyti vištieną, kuri buvo auginta be antibiotikų, ir norėdami prisidėti prie šios pasaulinės problemos sprendimo, pirmieji Baltijos šalyse ėmėme auginti vištas visiškai be antibiotikų, tai reiškia, užtikrinti, kad vištos nesusirgtų ir jų neprireiktų gydyti šiais vaistais“, – sako „Kekava“ ekspertas Saulius Petkevičius.
Tikslas – atsisakyti antibiotikų
Jau minėjome, kad antibiotikai paukštininkystėje naudojami tik ligoms gydyti. Vaistų nereikės, jeigu paukščiai bus sveiki. Ką daryti, kad paukščiai nesirgtų?
„Kadangi turime visą gamybinį ciklą vienose rankose: viščiuko mamą ir tėtį, inkubatorių, auginimo pastatus, lesalų cechą, kuriame iš vietinių grūdų gaminame lesalą, ir t.t., tai kiekvienu etapu galime surasti problemas. Besiaiškindami, dėl ko vištos dažniausiai serga, mes pamatėme, jog 50 proc. problemų, dėl kurių viščiukai sirgdavo ir tekdavo juos gydyti antibiotikais, yra susijusios su jų virškinimo traktu. Daugiausiai problemų kelia gyvulinės kilmės žaliavos lesale – taukai, žuvų miltai. Visa tai legalu, bet supratome, kad verčiau paukščiui duoti augalinės kilmės produktų, bet neapkrauti virškinimo trakto ir auginti sveiką paukštį. Kadangi turime laboratoriją, pradėjome labai reikliai tikrinti žaliavas lesalui, atmesti bet kokius prastesnės kokybės. Sakėme – jei grūdai tinka maisto pramonei, tada tinka ir mūsų paukščiams.
Sukūrėme paukščiams maitinimo sistemą, kad kiekvieną savaitę gautų vis kitokį lesalą. Tarkime, kol paukštis mažas, jis gauna daugiau baltymų ir aminorūgščių, kaip ir kūdikis, kuriam reikia pieno. Lesalus praturtinome vitaminais, įvairiais priedais, kurie gerina virškinimą, tarkime, pipirmėtėmis, paprika, česnakais, citrinos rūgštimi. Tai, kas gerina virškinimą žmogui, tas gerina ir paukščiui!
Be to, daug investavome ir į paukštynus. Sukūrėme sąlygas paukščiams laisvai judėti, miegoti po septynias valandas per parą, užtikrinome aukščiausius biosaugos standartus. Kai pagerėjo paukščių mityba ir auginimo sąlygos, natūraliai atsisakėme antibiotikų“, – pasakoja „Kekava“ ekspertas.
Pasak S. Petkevičiaus, paukščių auginimas be antibiotikų kainuoja nemažai, tačiau „Kekava“, norėdama pasiūlyti klientams sveikiausią įmanomą produktą ir prisidėti prie pasaulinės problemos sprendimo, suprato to reikšmę ir dabar užaugina per 90 proc. savo vištų visiškai negydydami jų antibiotikais. Parduotuvių lentynas pasiekianti šviežia produkcija – tai vištos, kurios niekada negavo antibiotikų.
„Svarbu ir tai, kad rūpindamiesi vištų sveikata, mes rūpinamės ne tik šiandienos žmonėmis, bet ir ateities kartomis. Jei paukščiai yra gydomi antibiotikais, nuo pastarųjų mutavusios bakterijos ne tik per vištieną patenka į mūsų organizmus. Per vištų išmatas jos patenka ir į žemę, giluminius vandenis, per juos – į visą ekosistemą, pavyzdžiui, grūdines kultūras. Jei dabar nesiimsime aktyviai spręsti antibiotikų naudojimo gyvulininkystėje problemos, ateityje nuo antibiotikų mutavusios ir šiems vaistams atsparios bakterijos bus visur“, – pasakoja „Kekava“ ekspertas.
Faktai apie atsparumą antibiotikams
Į žmogaus organizmą per paukštieną ir kitokią mėsą, augimo metu gydytą antibiotikais, patenka nuo antibiotikų mutavusios bakterijos. Jos lieka ir patenka į mūsų organizmus. Tai didina žmonių atsparumą antibiotikams.
Pastaruoju metu Europoje ir pasaulyje vis aktyviau kalbama apie egzistuojančią ir nuolat augančią problemą – dėl per didelio antibiotikų vartojimo atsirandantį žmonių atsparumą antimikrobinėms medžiagoms (AMR), kuris lemia tai, jog ligos atveju vartojami antibiotikai neveikia ligą sukeliančių bakterijų.
Europos medicinos agentūros (EMA) duomenimis, vidutiniškai Europos fermose antibiotikų naudojimas 300 proc. viršija ekspertų rekomendacijas. Stipriausių antibiotikų, kuriuos PSO įvardija kaip „Kritiškai svarbius žmonių gydymui“, naudojimas mėsos fermose auga ir viršija visus rekordus daugelyje Europos valstybių.
VMVT duomenimis, vien per 2015 m. Lietuvoje žemės ūkyje sunaudota 11,9 t antibiotikų, 2016 m. – jau 13 t. Skaičiai ir toliau auga. Pagal proporcijas daugiausia antibiotikų naudoja vištų augintojai. Skaičiuojame, kad pastaraisiais metais paukštienos augintojai iš viso sunaudojo net 46 proc. visų sunaudotų antibiotikų per metus.
Per 90 proc. paukštyno „Kekava“ vištų užauga visiškai nesusirgdamos ir negauna jokių antibiotikų. Europos Komisijos duomenimis, per metus dėl bakterijų atsparumo antimikrobinėms medžiagoms (AMR) miršta per 700 tūkst. žmonių.
Prognozuojama, kad iki 2050 metų mirčių skaičius pasieks 10 mln. – tai taps dažnesne mirties priežastimi nei vėžinės ligos.
„Mamos žurnalas“
