Pilvukas vaikystėje kelia įvairiausių problemų – pradedant nuo kūdikiškų dieglių iki psichosomatinių skausmų prieš kontrolinį mokykloje. Naujoje rubrikoje rasite atsakymus į svarbiausius klausimus apie pilvuką.
Šio straipsnio tema – probiotikai. Konsultuoja vaikų ligų gydytojas dr. Algimantas Vingras.
Kada skiriami probiotikai
Kai gydytojas probiotikų skiria viduriuojančiam vaikui, tėvams atrodo suprantama. Tačiau kai siūlome probiotikus profilaktiškai – nusilpus imunitetui, esant alergijai ar per virusų (peršalimo ir viduriavimo) sezoną, tėvai nesupranta ryšio.
Žinoma, probiotikai negali būti lyginami su skiepais, apsaugančiais nuo ligų 100 procentų. Tačiau pastebėta, kad probiotikai veikia kaip puiki profilaktikos priemonė, ir ne tik nuo virškinimo ligų! Probiotikų skiriama šlapimo takų, urogenitalinės infekcijos ir net ėduonies profilaktikai.
Vartojant probiotikus, vaikai lengviau serga kvėpavimo takų ligomis – faringitu, gripu, ūmia virusine respiracine infekcija. Probiotikai skiriami po operacijų, kai ligonis būna nusilpęs, kai skirtas alinantis organizmą gydymas. Žodžiu, situacijų, kai vaikui ar suaugusiajam bus patarta vartoti probiotikų, gali būti daugybė. Mokslas vis labiau linksta prie minties, kad ne ligos sukelia gerųjų ir blogųjų bakterijų disbalansą žarnyne, bet būtent šis disbalansas sukelia ligas.
Todėl natūralu, kad papildomai gerųjų bakterijų siūloma vartoti:
Kai įtariama, kad suvalgyta nepakankamai kokybiško maisto, arba pasikeitus įprastinei mitybai, pvz., kelionėje;
Sumažėjus imunitetui, pradėjus dažnai sirgti ūminėmis kvėpavimo organų (peršalimo) ligomis;
Atsiradus spuogams ir kitoms odos infekcijoms;
Susirgus šlapimo išskyrimo ir lytinių organų ligomis;
Paūmėjus alerginėms ligoms;
Kai būtina pagerinti kalcio įsiurbimą, pvz., sergant rachitu, o suaugusiesiems – osteoporozės profilaktikai;
Sutrikus pieno ir jo produktų virškinimui, kai jų suvalgius pučia pilvą, viduriuojama;
Kraujyje aptikus padidėjusį cholesterolio kiekį, kurį reikėtų nustatyti ne rečiau kaip 2 kartus per metus;
Gydantis gydytojo skirtais antibiotikais – jų nepageidaujamo, pašalinio veikimo profilaktikai.
Kokios rūšies probiotikus vartoti
Vaistinėse yra nemažai probiotinių preparatų. Paprastai gydytojas skiria preparatą pagal konkretaus žmogaus situaciją ir stebi jo veiksmingumą.
Renkantis probiotiką vis dar manoma, kad kuo daugiau gerųjų bakterijų įeina į probiotiko sudėtį, tuo geriau. Tai – mitas. Mūsų visų mikrobiota (gerosios bakterijos, gyvenančios mūsų žarnyne) labai įvairi ir individuali. Probiotikas tik padeda jai natūraliai atsistatyti, o ne ją modifikuoja.
Reikia žinoti, kad probiotikai gali būti bakteriniai ir nebakteriniai, kitaip tariant, – tai vadinamosios gerosios bakterijos (bakteriniai probiotikai) ir mieliagrybis (nebakterinis probiotikas). Mielaigrybis probiotikas yra vienintelis Saccharomyces boulardii.
Kadangi probiotikai gaminami iš gyvų mikroorganizmų, juos gaminant turi būti laikomasi griežčiausių technologijos reikalavimų, todėl geriau rinktis žinomų firmų, laiko išbandytą produkciją. Žinomose farmacinėse firmose kokybė nuolatos tikrinama. Puiku, jei probiotikas registruotas kaip vaistas, o ne kaip maisto papildas, tuomet dėl jo kokybės bei klinikinių įrodymų abejonių nekyla.
Kuo ypatingas mieliagrybis
Vienintelis probiotikas mieliagrybis Saccharomyces boulardii pasižymi šiomis savybėmis:
Yra 10 kartų didesnis už bakteriją, tad jis gali „prisikabinti“ prie savęs ir išvesti iš organizmo kur kas daugiau patogeninių mikroorganizmų.
Tai vienintelis natūraliai atsparus antibiotikams, tad jį galima vartoti kartu su gydytojo skirtais antibiotikais. Mat antibiotikai veikia tik bakterijas, o virusų ir grybelių – ne.
Atsparus skrandžio rūgštims, todėl reikiamą vietą pasieks gyvybingas ir veiksmingas.
Ar probiotikai gali pakenkti?
Tokia baimė tikrai nėra pagrįsta. Juk gerųjų žarnyno bakterijų mes nuolat gauname ir su maistu, pavyzdžiui, valgydami jogurtą ar sūrį. Be to, probiotikai organizme ilgai neužsibūna. Moksliniai tyrimai rodo, jog organizme probiotinių preparatų bakterijos išsilaiko tik savaitę. Probiotikai palengvina organizmo būklę sunkiu laiku, kol pats žarnynas stabilizuojasi.
Probiotikai:
Reikiamais kiekiais patekę į organizmą stabdo žarnyne žmogui pavojingų bakterijų (streptokokų, atskirų žarnyno lazdelės padermių, salmonelių, stafilokokų, pseudomonų, protėjų ir dizenterijos sukėlėjų šigelų) veiklą, išskiria jas naikinančias medžiagas. Stipriai prilimpa prie žarnų sienelių ir taip atima gyvybinę erdvę bei maisto medžiagas iš jau minėtų ligas sukeliančių (patogeninių) žmogui pavojingų bakterijų.
Gerina kalcio pasisavinimą, o tai svarbu bet kurio amžiaus vaikams ir suaugusiesiems.
Išskiria fermentus, būtinus suvirškinti pieno produktus.
Stimuliuoja imuninę sistemą, padeda organizmui gintis nuo užkrečiamųjų ligų.
Skatina susidaryti organizmui svarbius B grupės vitaminus.
Svarbūs šalinant iš organizmo cholesterolio perteklių.
„Mamos žurnalas“
