Jeigu norite, kad vaikas nebūtų alergiškas, pirmus metus su juo praleiskite kaime, kad susipažintų su visais alergenais – nešiokite po žydinčias pievas, užsukite į tvartą, glostykite arklius ir karves. O jei neturite galimybės apsigyventi kaime, tai nusipirkite šunį.
Naujienomis dalinasi gydytojai imunologai – jaunesniosios mokslo darbuotojos Agata Mlynska ir Lina Jokubauskienė, dr. Marius Strioga ir dr. Vita Pašukonienė.
Imuninė sistema turi atmintį
Dauguma, studijavusių mediciną, pripažįsta, kad imunologija yra viena sunkiausių medicinos sričių.
Vidaus organus, kaulus, raumenis galima pamatyti, įsivaizduoti, o imuniteto sandara – be galo paini, neapčiuopiama, nepamatoma. Imuninė sistema yra visur – odoje, kraujyje, limfoje, ji „padengusi“ kūną nuo galvos iki kojų. Pats žodis „sistema“ sako, kad ją sudaro daugybė sudėtinių dalių – milijonai įvairių ląstelių, kurios veikia darniai ir sinchroniškai. Jeigu imuninė sistema dirba gerai, žmogus jos nejunta ir nepastebi, tačiau vos užklumpa liga, prisimename, kad turime imunitetą, kuris mus „pavedė“. Visi patogenai iš aplinkos (virusai, bakterijos, parazitai, grybeliai) į organizmą patenka tik praėję pro imuninės sistemos filtrą.
Imuninė sistema turi unikalią savybę – ji gali atsiminti visus patogenus, su kuriais susidūrė bent kartą.
Tuo paremta skiepų esmė – žmogus su vakcina gauna susilpnintų patogenų komponentų, kurie imituoja infekciją nesukeldami ligos, o imuninė sistema susipažįsta su patogenu ir į imuninę atmintį įrašo informaciją apie sukėlėją. Kitą kartą susidūrusi su tuo pačiu patogenu imuninė sistema su juo lengvai susidoroja.
Kodėl tokie skirtingi imunitetai
Pagrindinis klausimas, kuris kamuoja žmones – kodėl vienų imunitetas stiprus, žmogus nugyvena gyvenimą niekuo nesirgdamas, o kitas auga gležnas, ligotas. Moksliniai stebėjimai (o ir žmonių patirtis) patvirtino, kad imuniteto mes nei susilpninti, nei sustiprinti negalime. Yra sukurta įvairiausių imunostimuliatorių, vitaminų, papildų, tačiau jie stebuklų nepadaro. Net atvirkščiai – per daug stimuliuodamas imunitetą žmogus gali išderinti jautrią ir sudėtingą sistemą, ir „užgyventi“ autoimuninę ligą. Prieš stiprindami imunitetą turėtume labai aiškiai sužinoti, kokia konkreti jo grandis nusilpo (tai parodytų sudėtingi kraujo tyrimai) ir stiprinti tik tą grandį.
Imunologai sako, kad imuninę sistemą mes „atsinešame“ gimdami, kartu su savo genomu. Tai kaip akių ar plaukų spalva – yra tokia ir ne kitokia, jos nepakeisi, nepasirinksi. Štai ir atsakymas, kodėl vienoje šeimoje augantys vaikai (maitinami tuo pačiu maistu ir susiduriantys su tais pačiais patogenais) turi visiškai skirtingą imunitetą. Užkrėtus tuo pačiu virusu būrį bendraamžių pamatysime visiškai skirtingus atsakus – vieni audringai susirgs ir įsisirgs iki bakterinių komplikacijų, kiti lengvai „pravaikščios virusą“, o treti nė nesupras, kas įvyko.
Didžioji imuniteto paslaptis
Kiekvienas šimtametis „žino“ savo ilgaamžiškumo ir gero imuniteto receptą – vienas sakys, kad kasdien pamiegodavo pietų, kitas – kad visą gyvenimą valgė lašinius, gal atsiras ir toks, kuris sakys, kad kasdien išgerdavo po 50 gramų degtinės. Tai įrodo, kad jokio recepto nėra. Vis dėlto, imunologai žino vieną paslaptį: geresnis imunitetas bus tų, kurių organizmas pagamina daugiau laimės hormonų, o blogesnis tų, kurių organizme nuolat gaminasi streso hormonai. Tai įrodyta moksliškai, pavyzdžiui, laimės hormonai endorfinai turi poveikį čiobrialiaukei, kurioje gaminasi T-limfocitai (svarbūs imuninės sistemos „kareivėliai“). Jei geros emocijos ir nesustiprins imuninės sistemos, tai bent jau neleis jai užmigti. Dėl to visi – tiek vaikai, tiek tėvai – turime stengtis patirti kuo daugiau gerų emocijų ir bėgti nuo užsitęsusio streso.
Štai vaizdingas pavyzdys – gana daug žmonių turi herpes simpleks virusą, ir susilpnėjus imunitetui lūpas išberia pūslelinė. Jei žmogus jautresnis, jam autobuse ištrauks piniginę ir jis po kelių valandų pajus, kad „kyla herpis“. Žmogus neperšalo, jo neperpūtė vėjas, tačiau tuo metu į kraują plūstelėjo streso hormonų, ir imunitetas nusilpo.
Dar vienas moksliškai ląstelių lygiu įrodytas imunostimuliatorius yra sportas ir fizinė veikla.
Gero gyvenimo liga
Didelis imunologų rūpestis – alergijos pandemija. Alergija – tai imuninė reakcija, kai iš pažiūros nekenksmingos medžiagos sukelia audringą imuninį organizmo atsaką. Mokslininkai atlieka daugybę tyrimų, ieško priežasčių – kodėl. Štai pora įdomesnių rezultatų. Kol nebuvo susijungusios Rytų ir Vakarų Vokietijos, alergija abiejose sirgdavo labai skirtingas skaičius žmonių. Rytų Vokietijoje alergija sirgo 5 proc. gyventojų, o Vakarų Vokietijoje – net 25 proc. Kai abi Vokietijos susijungė, netruko praeiti 25 metai, kai abiejose šalyse sergančių alergija skaičius susilygino iki 25 proc. Tai patvirtino mokslininkų versiją, kad alergija – civilizacijos liga. Kuo geriau gyvename, tuo daugiau sergame alergija.
Alergija kaime ir mieste
Kitas tyrimas, atliktas Lenkijoje, patvirtino mokslininkų nuspėtą alergijos priežastį – ši liga dievina sterilumą ir nekenčia natūralios aplinkos. Buvo tirti vieno Lenkijos miesto gyventojai (40 000 žmonių) ir lygiai tiek pat žmonių, gyvenančių kaimuose 40 km spinduliu aplink tą miestą. 40 km yra tikrai nedaug, galima sakyti, tie žmonės (40 000 miestiečių ir 40 000 kaimiečių) gyveno kaimynystėje, tačiau kaimuose alergijos buvo 4–6 kartus mažiau. Kodėl alergija gailestinga gyvenantiems kaime? Imunologai aiškina tuo, kad kaime gimusių kūdikių imuninė sistema nuo pirmų dienų susiduria su patogeniniais mikroorganizmais, alergenais (žiedadulkėmis, dulkių erkėmis, gyvūnų plaukais ir t.t.), turi ką veikti, grūdinasi ir įgyja jiems atsparumą. Jei imuninė sistema neturi ką veikti, ji pradeda nuobodžiauti ir ima reaguoti į žiedadulkes, erkutes ar pan. Pirmieji treji gyvenimo metai yra biologiški aktyviausias laikotarpis, per kurį vaikas turi susipažinti ir su pasauliu, kuris nėra sterilus, kitaip tariant – su begale patogenų, kad paskui mokėtų juos atpažinti ir reikiamai reaguoti. Tik taip vaiko imuninė sistema užsigrūdina. Imunologai pataria – jei nėra galimybės vaikučio supažindinti su kaimo aplinka, nusipirkite naminį gyvūną – jis irgi neblogai „grūdina“ imuninę sistemą. Geresnė situacija ir tuomet, kai šeimoje auga keli vaikai – tuomet vyresni vaikai su patogenais „supažindina“ mažuosius.
Sterilumo pinklės
Kad ir kaip paradoksaliai skambėtų, alergiją atsirasti skatina per didelis mamų uolumas valyti, skalbti, virinti, lyginti. Gimus kūdikiui, visi siekia sterilumo, ir taip prisišaukia alergiją. Tai pasaulio imunologai seniai pastebėjo ir ėmėsi priemonių. Sunku patikėti, bet JAV buvo pritaikyta ir labai pasiteisino vaikų imuniteto stiprinimas… kirmėlėmis. Vaikams girdomos kirmėlių kapsulės, žarnynas apkrečiamas, imuninė sistema išjudinama, ištreniruojama. Skambiai buvo pasakyta, kad kirmėlė, gyvenanti vaiko žarnyne, auklėja imuninę sistemą. Šios terapijos rezultatai stulbinantys, alergijos mažėja.
Ką pataria imunologai? Neauginti kūdikių steriliai, leisti jam susipažinti su patogenais, nelaikyti vakuume. Kiltų klausimas – kokios tos „gerosios nešvaros“ ribos? Deja, čia atsakyti nebeįmanoma, nes kiekvienas jas supranta savaip. Pagrindinis kriterijus – sveika nuovoka ir intuicija.
Parengė Neila Ramoškienė
„Mamos žurnalas“
