Kartais mamos tikina, kad jų vaikai tikrai neužsikrėtę herpes virusu, o lūpas beria nuo slogos. „Vaikas sušalo, perpūtė skersvėjis, ilgai maudėsi jūroje“, – aiškina pūslelių atsiradimą. Iš tiesų, herpes pūslelinę gali sukelti panašūs veiksniai, kaip ir slogą.
Tačiau tik tiek bendro sloga su pūsleline ir turi. Ir ligų sukėlėjai, ir gydymas visiškai skirtingas.
Suaugusiesiems beria lūpas, vaikams – burną
Herpes virusas – pagrindinė stomatitų priežastis – net 80 procentų visų ligos atvejų. Ūmia stomatito forma vaikas apsikrečia per kontaktą su virusą nešiojančiu asmeniu. Pakanka sergančiai mamai aplaižyti čiulptuką, naudoti tą patį šaukštelį. Dažnai tokiu būdu vaikai užsikrečia lopšeliuose, darželiuose, kur naudojami bendri daiktai. Galima užsikrėsti ir oro lašeliniu būdu, čiaudint, kosint.
Pirmieji stomatito požymiai – padidėja kaklo limfmazgiai, vaikas būna irzlesnis, gali pakilti temperatūra, tekėti seilės. Paskui burnoje atsiranda labai skausmingų pūslelių – aftų. Inkubacinis ligos periodas trunka nuo 2 iki 17 parų, priklausomai nuo to, kiek burnoje tų pūslelių.
Suaugusiesiems retai herpes virusas beria burną, dažniausiai pūslelės atsiranda lūpų, nosies srityje. Stomatitai būdingi 1-6 metų vaikams, o didžiausios rizikos laikas – 4- 12 mėnesiai. Nuo pusės metų ar anksčiau pradeda dygti dantys, vaiko burnos gleivinė tada labai jautri, pažeista, sutrūkusi. Lengviau patekti infekcijai. Be to, vaikų imunitetas kur kas silpnesnis negu suaugusiųjų. 6 mėnesių vaiko imunitetas pats neatspariausias, nes motinos duotas antikūnų rezervas būna jau išsekęs, o savas imunitetas dar neįgytas.
Virusas – amžinas „nuomininkas“
Herpes infekcija – viena labiausiai paplitusių pasaulyje, dauguma žmonių yra jos nešiotojai. Vieniems, kurių imunitetas silpnas, pūslelės atsiranda dažniau, kitiems labai retai. Virusas, patekęs į žmogaus organizmą, įsikuria nerviniame audinyje, prie stuburo esančiose ganglijose, ir ten lieka visam laikui. Jis ten neaktyvus. Turi atsirasti tam tikrų veiksnių, kurie jį išprovokuotų išlįsti. Tai peršalimas, vitaminų stoka, sunki infekcija, gripas, nervinis stresas, saulė.
Viruso aktyvumo laikotarpis
Jei herpes virusas yra ramybės būsenoje, jį nešiojantis žmogus neužkrės aplinkinių. Pavojus užkrėsti kitus atsiranda tada, kai lūpos ar burna išbertos pūslelių, kai žmogus karščiuoja. Pūslelinė prasideda odos paraudimu, niežtėjimu, paskui atsiranda grupės mažų pūslelių, kurių skystis per 1-2 dienas sudrumstėja. Po 4-10 dienų pūslelės sudžiūsta ir apsitraukia šašais. Pats aktyviausias virusas, kai dar nėra pūslių, bet niežti odą. Tuo metu rekomenduojama nesilankyti pas stomatologą, neiti į baseiną, sauną, pirtį, nebučiuoti kitų žmonių, ypač vaikų, nesinaudoti bendrais stalo įrankiais.
Pūslelinės gydymas
Dar ne taip seniai buvo manoma, kad herpesas yra nenugalimas, nepasiduodantis jokiam gydymui. Tačiau dabar galima įsigyti bent kelių rūšių preparatų, kurie pasižymi antivirusiniu veikimu. Vaikams sergant herpetiniu stomatitu, rekomenduojami purškiami į burną vaistai. Jie mažina skausmą, vaikams lengviau gerti, valgyti, greičiau gyja pūslelės.
Antivirusiniai tepalai greitina gijimą, nes naikina pūslelėje esančius virusus. Jokiu būdu negalima pūslelių lupti, krapštyti.
Pakanka tepalu patepti pažeistą vietą.
Prieš gydymąsi minėtais vaistais rekomenduojama pasikonsultuoti su pediatru, ar tikrai vaikas turi herpes virusą. Jei burną beria dažnai, tai gali būti kitoks imuninės sistemos sutrikimas. Sergant kai kuriomis ligomis stomatitas pasireiškia kaip vienas iš tos ligos požymių. Dažnų stomatitų atvejais būtina visapusiškai ištirti vaiką.
Kodėl būtina gydyti pūslelinę?
Kai kada pasitaiko herpetinių bėrimų ne tik lūpų srityje ar burnoje. Pūslelės iškyla ant nugaros, palei stuburą ir šonkaulius einančių nervų šakneles, apie išeinamąją angą, lytinių organų srityje. Virusas gali pažeisti ir galvos smegenis, komplikuotis į herpetinį encefalitą. Tokios komplikacijos pasekmės labai liūdnos.
Virusas klastūnas
Herpes viruso nešiotojai pastebi, kad gana dažnai jis suaktyvėja vasarą. Šviečiant saulei, atrodo, neįmanoma persišaldyti.
Tačiau virusui patinka ir perkaitimas, buvimas tiesioginiuose saulės spinduliuose.
Ypač jautriai virusas reaguoja į žmogaus psichinę būseną. Lūpas gali išberti smarkiai išsigandus, išgyvenant ilgalaikį stresą, o ypač tada, kada reikia būti gražiam – prieš rugsėjo pirmąją, egzaminus, vestuves, koncertą. Jaudinimasis išjudina ir pūslelinės sukėlėjus.
„Mamos žurnalas“
