Nors dar visai neseniai mėgavomės tropiniais karščiais, šiai dienai sinoptikų prognozės nebedžiugina – galime tikėtis ir šalnų. Tokie gan staigūs orų pokyčiai – puiki terpė daugintis virusams, o mums – susirgti. BENU vaistininkė Audronė Ziemelytė sako, kad jaustis gerai turėtume bet kokiu oru, o sustiprinti imunitetą ir užkirsti kelią peršalimui visai nesunku, tereikia vadovautis keliais patarimais.
- Nenaktinėkite
Puiki sveikata yra ir jūsų miego ritmo atspindys. Nors vasarą buvome įpratę džiaugtis ilgais vakarais, prasidėjus darbų sezonui, vertėtų subalansuoti savo miego ir darbo režimą. Stenkitės, kad ėjimo miegoti ir pabudimo laikas išliktų toks pat.
„Jei eisite miegoti ir ryte kelsitės tuo pačiu laiku, organizmas patirs mažiau streso. Tokia rutina pagerins ne tik miego kokybę, bet ir sustiprins imunitetą, o tuo pat metu – sumažins tikimybę susirgti peršalimo ligomis”, – pataria A. Ziemelytė.
- Vėdinkite patalpas
Nevėdinamos patalpos ir netinkama oro cirkuliacija – vienos pagrindinių nuolatinės prastos sveikatos būklės priežasčių.
„Patalpose, kuriose leidžiame didžiąją dalį savo laiko, esanti oro tarša skatina sergamumą kvėpavimo organų, kraujotakos ligomis. Jeigu patalpos nevėdinamos, dažnas skundžiasi ne tik nedarbingumu, mieguistumu, bet ir galvos skausmais, alerginiais susirgimais, nemiga. Visa tai lemia ir mūsų imuninę sistemą. Be to, nevėdinamose patalpose kaupiasi virusai, bakterijos. Todėl patalpas būtina vėdinti kasdien“, – tikina vaistininkė.
- Čiaudėdami nesidenkite veido delnu ar alkūne
Nors čiaudėti neprisidengus yra nemandagu, tačiau dengtis veidą delnais taip pat nėra geriausia išeitis – likusias ant delnų ar alkūnių bakterijas pernešite ant veido, aplinkinių daiktų arba jos pasklis aplinkoje.
Čiaudėdami naudokitės servetėlėmis, tačiau svarbu jas naudoti vieną kartą. Anot vaistininkės, panaudotų nosinaičių „sandėliavimas” žalingas ne tik jums, bet ir aplinkiniams – bakterijos gali pasklisti po visą patalpą.
- Palaikykite šilumą gerklės ir veido srityje
Nors vis dar pratinamės prie netikėtai užklupusių šalčių, tačiau pereinamuoju laikotarpiu nevertėtų išeiti iš namų be šaliko.
„Šilumos palaikymas nosies, burnos ir gerklės srityje gali padėti išvengti peršalimo. Taip pat, toks veido pridengimas gali apsaugoti ir nuo aplinkoje esančių bakterijų patekimo į organizmą”, – sako A. Ziemelytė.
- Judėkite
Fizinio aktyvumo trūkumas labai silpnina imunitetą, todėl nesimankštinantys žmonės serga kur kas dažniau nei tie, kurie kasdien sportuoja ar tiesiog daugiau juda.
„Nuolatinė fizinė veikla padeda pagerinti jūsų savijautą ir sumažina daugelio ligų riziką – streso ir nerimo, aukšto kraujospūdžio, diabeto ir daugelio kitų. Be to, aktyvus gyvenimo būdas padeda stiprinti imunitetą ir didina atsparumą ligoms. Atliekant fizinius pratimus ar užsiimant bet kokiu mėgstamu sportu, baltieji kraujo kūneliai cirkuliuoja daug greičiau, tad imuninė sistema daug greičiau aptinka ligų sukėlėjus“, – tikina vaistininkė.
- Gerkite žaliąją arbatą
Atvėsus orams vertėtų gerti daugiau šiltų skysčių, arbatos
Atvėsus orams vertėtų gerti daugiau šiltų skysčių, arbatos. Daugiausia naudos organizmui gali atnešti žalioji arbata. Ji pasižymi antioksidaciniu poveikiu – padeda išvengti peršalimo ir gali užkirsti kelią virusų vystymuisi.
„Didesnės temperatūros skysčiai atveria nosies kanalus ir padeda gerinti gleivinės funkcijas.
Skysčiai padės stiprinti imunitetą ir sumažins jau prasidėjusį kosulį ar gerklės skausmą. Tačiau arbatas verčiau gerti ne su cukrumi, o medumi, jis pasižymi antibakterinėmis savybėmis ir gali užkirsti kelią slogai“, – sako BENU vaistinės specialistė.
- Į maisto racioną įtraukite šakniavaisius
Į maisto racioną įtraukus daugiau daržovių ir vaisių, organizmas gauna imunitetui taip svarbių vitaminų ir mineralų. Tačiau tik nedaugelis prie visiems gerai žinomų vitamino C šaltinių – apelsinų ir citrinų – savo maistą gardina šakniavaisiais. Ypatingai naudingi yra burokai, ropės, pastarnokai ir morkos, taip pat svogūnai ir česnakai. Jie padės sustiprinti imuninę sistemą, padidindami azoto oksido gamybą ląstelėse.
„Taip pat reikėtų nepamiršti cinko, kuris yra naudingas, laisvuosius radikalus naikinantis ir imuninę sistemą stiprinantis, antioksidantas. Jo gausu avižiniuose dribsniuose, jūros gėrybėse ir žuvyje. Jeigu šių maisto produktų valgote nepakankamai, rudenį vertėtų savo mitybos racioną papildyti ir maisto papildais”, – sako vaistininkė.
- Valykite paviršius
Mobilusis telefonas, kompiuterio klaviatūra, stalviršiai ir durų rankenos – tai puiki terpė virusų dauginimuisi. Kiek įmanoma, palaikykite švarą arba stenkitės išvengti prisilietimų prie bendro naudojimo paviršių.
„Kiek ilgai infekcijos išsilaikys ant paviršių, priklauso nuo daugelio faktorių, pavyzdžiui, temperatūra ar patalpos drėgmė. Tačiau norint, kad virusai nepatektų į jūsų organizmą, valykite paviršius su priemonėmis, turinčiomis dezinfekuojančių sudedamųjų dalių, pavyzdžiui, alkoholio“, – tikina vaistininkė.
- Plaukite rankas
Virusai gali patekti į žmogaus kvėpavimo traktą per akis, nosį ar burną. Todėl kartais susergama tiesiog nešvariomis rankomis palietus savo veidą. Pagrindinė to prevencija – reguliariai plauti rankas.
„Grįžę namo ar į biurą, švariai nusiplaukite rankas, trindami muilu kiekvieną pirštą atskirai. Būdami lauke kartas nuo karto naudokite antibakterines priemones, leiskite joms nudžiūti ant rankų, nenuvalykite“, – pataria vaistininkė.
- Venkite streso
Kai esate įsitempę ar jus kamuoja stresas, organizmas išskiria streso hormonus, kurie silpnina imuninę sistemą, todėl ši nebegali atsispirti bakterijoms. Sulėtinkite gyvenimo tempą ir neleiskite rudens darbų įkarščiui jus įsukti per daug.
„Tyrimai rodo, kad nekovojant su stresu imunitetas nusilpsta ir puola įvairios ligos. Jeigu jaučiate, kad rudenį jūsų gyvenimo tempas pagreitėja, visada raskite laiko atsipalaiduoti, užsiimti mėgstama veikla“ – tikina A. Ziemelytė.
Susiję straipsniai
