Imuniteto stiprinimą ir apsaugą nuo peršalimo ligų šiandien nemaža dalis šalies gyventojų vis dar sieja su stebuklingą poveikį žadančiais preparatais. Tačiau sveikatos specialistai atkreipia dėmesį ir į kitą problemą – neatsakingą vitaminų ir mineralų vartojimą: per didelės ar nesuderintos šių preparatų dozės gali ne tik nepadėti sveikatai, bet ir veikti kaip nuodai.
„Šaltuoju metų sezonu norėdami prevenciškai apsisaugoti nuo aplinkoje siautėjančių virusų ir bakterijų skubame rūpintis savo sveikata. Dauguma vartoja vitaminą C, B grupės vitaminus, rūpinasi ir mineralų atsargomis organizme – geria kalį, magnio ir kalcio preparatus. Populiaru vitaminus ir mineralus dovanoti artimiesiems taip parodant rūpestį jų sveikata. Tačiau Lietuvoje vis dar nėra įpročio prieš vartojant vitaminus atlikti kraujo tyrimus ir įsitikinti, kokių medžiagų organizmui iš tiesų trūksta. O tai daryti verta, nes net ir „nekaltų“ papildų perdozavimas gali atnešti žalos“, – sako „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Asta Budreckienė.
Svarbu vengti perteklinio vartojimo
Vaistininkės teigimu, vartojant bent kelis skirtingus preparatus, reiktų atkreipti dėmesį, ar ingredientai „nesidubliuoja“ ir ar neviršijama rekomenduojama paros norma.
„Bene pats pavojingiausias yra mikroelemento kalio papildų perdozavimas, kuris gali baigtis ne tik pykinimu, viduriavimu, bet netgi ir širdies aritmija. Vartojant širdies ligomis bei padidintam kraujospūdžiui gydyti skirtus vaistus, kurie padeda išsaugoti kalį organizme, papildomai kalio preparatų vartoti išvis nereikėtų“, – pataria vaistininkė.
Geležies perteklius nesukelia simptomų, kol organizme nesusikaupia kenksmingas jos kiekis. Pirmieji to požymiai – nuovargis, sąnarių ir žarnyno skausmai, sutrikęs širdies ritmas. Geležies perteklių diagnozuoti padeda kraujo tyrimai.
Perdozavus vitamino A, gali pasireikšti tokie simptomai kaip skausmas pilve, kauluose ar sąnariuose, silpnumas, naktinis prakaitavimas, moterims gali sutrikti menstruacijų ciklas. Per dideli vitamino E kiekiai mažina vitamino K įsisavinimą, o tai gali turėti įtakos kraujo krešėjimui.
Vitaminai gali vieni kitus slopinti
Pasitaiko atvejų, kai mineralai vieni su kitais „konkuruoja“, pavyzdžiui, kalcis mažina geležies pasisavinimą, todėl vartojant abu šiuos preparatus, reikėtų daryti bent kelių valandų pertrauką. Taip pat reiktų vengti vartoti magnį kartu su polivitaminais, turinčiais vitaminų C ir B5, nes dėl fizikinės ir cheminės sąveikos silpnėja jų poveikis.
Ar vaistai, vitaminų ar mineralų preparatai dera tarpusavyje ir nesukelia pavojingų šalutinių poveikių, galima pasitikrinti kiekvienoje „Gintarinėje vaistinėje“, kur veikia speciali vaistinių preparatų suderinamumo programa.
Kai kuriais atvejais vitaminų ar mineralų derinys kaip tik yra naudingas norint stiprinti sveikatą. Pavyzdžiui, vitaminas E apsaugo A vitaminą nuo oksidacijos žarnyne ir audiniuose. Todėl šiuos abu preparatus vertėtų vartoti kartu – trūkstant vitamino E, nebus įsisavinamas ir reikiamas vitamino A kiekis.
„Atšalus orams pastebimas augantis susidomėjimas tokiais mikroelementais kaip cinkas ir selenas. Cinkas skatina normalų plaukų ir nagų augimą, stiprina imuninę sistemą, mažina reumatizmo, virškinamojo trakto opaligės išsivystymo riziką. Imuninei sistemai padeda ir selenas, kuris taip pat lėtina senėjimo procesus. Tačiau per didelės cinko dozės trukdo įsisavinti varį, mažina ,,gerojo‘‘ cholesterolio kiekį ir trukdo formuotis raudoniesiems kraujo kūneliams.
Organizme susidarius seleno pertekliui, gali prasidėti artritas, lūžinėti nagai, skaudėti raumenis, pablogėti inkstų ir kepenų veikla“, – perspėja „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė.
Populiariausi – magnis ir vitaminas D
Pasak vaistininkės, pasitelkti vitaminus bei mineralus derėtų po įvairių ligų, traumų, kai organizmas yra nusilpęs, taip pat patiriant didelį fizinį ar protinį krūvį.
„Vienas mėgstamiausių mineralų, kurio populiarumas nekinta nei žiemą, nei vasarą – mineralas magnis. Ir neatsitiktinai, nes tai yra labai svarbus širdies ir kraujagyslių sistemos funkcionavimui skirtas maisto papildas. Nuo magnio priklauso energijos ir medžiagų apykaita, nervinio impulso raumeninis perdavimas, centrinė nervų sistemos veikla, kaulų ir nervų sistemos sveikata. Nustatyta, kad magnio stoka yra susijusi su organizmo uždegimo reakcijomis ir gali sukelti raumenų traukulius“, – sako A. Budreckienė.
Kita vertus, per didelis kiekis magnio taip pat gali sukelti pašalinį poveikį, pavyzdžiui, laisvinti vidurius, sulėtinti širdies ritmą, paskatinti nuovargį, pykinimą. Sergant inkstų ligomis, be gydytojo paskyrimo magnio preparatų vartoti apskritai nereikėtų.
Iš vitaminų populiariausias yra D vitaminas, kuris reikalingas kalciui įsisavinti, padeda palaikyti kaulų ir dantų sveikatą.
Vaikai dėl šio vitamino trūkumo gali susirgti rachitu, jiems blogai auga dantys ir nagai, suglemba raumenys, padidėja pilvas. Tačiau per didelis šio vitamino kiekis gali netgi apnuodyti organizmą, paskatinti galvos skausmus ir apetito stoką.
„Šiuo metu maždaug milijardui pasaulio gyventojų nustatytas mažesnis negu optimalus vitamino D kiekis kraujyje. Visgi prieš pradedant jį vartoti rekomenduotina atlikti kraujo tyrimą, po kurio paaiškės, kokią profilaktinę ar gydomąją dozę rinktis. Kaip teisingai prieš pusę tūkstantmečio sakė šveicarų gydytojas Paracelsas, vaistą nuo nuodo skiria tik dozė, todėl vaistinius preparatus vartokime atsakingai“, – sako vaistininkė.
