Kai peršalus vaikučiui paskambinsite mamai, galite išgirsti liaudiškų gydymo patarimų. Tiks nebe visi seniau pripažinti būdai, bet kai kurie lieka aukso vertės. Pataria doc. Algimantas Vingras.
Arbatos. IR TAIP, IR NE
Amžiams bėgant, liaudies medicina atrankos būdu išbandė daug įvairių žolelių. Vaistinėse parduodama įvairių mišinių nuo peršalimo, tiksliau – lengvinančių peršalimo ligų požymius. Labiausiai paplitusios arbatos nuo peršalimo ligų yra liepžiedžių, aviečių uogų arba pumpurus beskleidžiančių stiebelių, ramunėlių, juodųjų serbentų lapų, čiobrelių arbatos su medumi ir be jo.
Bet! Mažiems vaikams arbatos dabar nerekomenduojamos. Vaikams iki 3 metų galima duoti tik tų arbatų mišinių, kurie pritaikyti būtent vaikams (ant pakuotės parašyta, kad skirti vaikams, ir nurodyta, nuo kokio amžiaus). Tad močiutės patarimas išvirti mažam vaikui liepžiedžių arbatos – netinka.
Medus. IR TAIP, IR NE
Medus yra naudingas nuo peršalimo ligų, kai įdedamas į ne karštesnę nei 33ºC arbatą, kitaip medus praranda daug naudingų savo savybių. Be to, medus tinka tik tiems vaikams, kurie jam nejautrūs. Medaus nepatariama duoti vaikams iki vienerių metų.
Maisto papildai. NE
Jų dabar gausybė – tabletėse, kapsulėse, milteliuose „surinkti“ įvairūs augaliniai ekstraktai, veikiantys peršalimo ligos simptomus. Vis dėlto papildų pirkite tik tada, kai juos skyrė vaiko gydytojas ir visuomet atsiminkite, kad maisto papildas nėra vaistas, o tik papildas.
Įtrynimai. IR TAIP, IR NE
Eteriniai aliejai, kuriuos išskiria jų turintys augalai, pvz., pušys, kadagiai, čiobreliai, dezinfekuoja kvėpavimo takus, tačiau aitrus jų kvapas gali nepatikti vaikui, sukelti neramumą, galvos skausmą, sutrikdyti miegą. Jokio eterinio aliejaus negalima tepti tiesiai ant odos, negalima daryti močiučių klaidos, kai jos susirgusiam vaikui krūtinę tepdavo terpentinu.
Dabar atsirado daug nuorodų, kad veiksmingiausi peršalimo ligų prevencijai ir gydymui, imuniteto stiprinimui yra arbatmedžio, eukalipto, citrinžolės eteriniai (aromatiniai) aliejai. Jie dezinfekuoja aplinkos orą, naikina virusus ir bakterijas.
Būtina prisiminti, kad kuo mažesnis vaikas, tuo jo įkvėpimas yra mažiau gilus, todėl ir aromatinio aliejaus jis įkvėps mažiau. Vaikui susirgus, vienas iš eterinių aliejų gali būti garinamas jo kambaryje, tačiau, jei tai darant pasikeitė vaiko elgesys, garinimą būtina nutraukti.
Taurės ir garstyčios. NE
Jų sveikatos priežiūros institucijos dar neuždraudė, tačiau jas savaime išstūmė modernesni gydymo būdai. Garstyčių trauklapiai Vakarų šalyse seniai nebenaudojami dėl mažo efektyvumo. Garstyčių trauklapiai sukelia perštėjimą, skausmą ir pridaro daugiau žalos negu naudos.
Kojų mirkymas. NE IR TAIP
Tai senas metodas, bet jei dar kas nors jį taiko, – puiku. Kojas mirkyti sūriame karštame vandenyje galima tik tuomet, kai vaikas nekarščiuoja. Kojų mirkymas netinka vaikams iki 3 metų, o kartais ir iki 5 metų, nes maži vaikai vonelėje neišlaiko kojų 10 min, ir neretai jiems nepatinka vandens temperatūros kėlimas iki 42°C. Jis tinka sergantiems sloga, ryklės, gerklų uždegimu, bronchitu.
Vaiko kojas įmerkite į vandenį iki pusės blauzdų. Vandens temperatūrą reikia didinti nuo 37 iki 42°C. Kojų vonelės trukmė – 10–20 min.
Inhaliacijos. TAIP IR NE
Vienas iš seniausių metodų peršalimo ligoms gydyti yra inhaliacijos – kvėpavimas garais. Inhaliacijas galima pavadinti modernia klasika, nes atsiradus šiuolaikiniams inhaliatoriams nebereikia vaikų „šutinti“ virš puodo.
Renkantis inhaliatorių, reikia atsižvelgti, kokio amžiaus vaikas, kokiomis kvėpavimo ligomis jis dažniau serga. Jei vaikas mažas, perkant reikėtų atkreipti dėmesį, ar pakuotėje yra vaikiška kaukė.
Naudojant inhaliatorius įkvėptos biologiškai aktyvios medžiagos ir vaistai patenka tiesiogiai ten, kur reikalingi, – į kvėpavimo takus. Dėl to jie veikia greičiau ir efektyviau, nei juos prarijus. Į inhaliuojamą skystį reikia lašinamas tik toks vaistas, kurį paskyrė vaiko gydytojas. veikliąją medžiagą, kokią nurodė gydytojas. Anksčiau buvo rekomenduojama inhaliacijoms naudoti eterinį aliejų. Tačiau dabar to atsisakyta – eteriniai aliejai gali sukelti bronchų spazmus ir dėl to pasunkinti vaiko savijautą. Eukaliptų, arbatmedžių, čiobrelių ir kiti eteriniai aliejai gali sukelti alergiją. Taip pat atsargiai siūloma elgtis ir su vaistažolėmis, nes vaikas gali būti alergiškas čiobreliams ar kitoms vaistažolėms.
Kvėpavimas garais skystina skreplius, palengvėja atsikosėjimas, todėl inhaliacijos tinka kosint, susirgus sloga, sinusitu, gerklų uždegimu, tracheitu, bronchitu ir kitomis kvėpavimo takų ligomis. Inhaliacijos tinka ir kvėpavimo takų ligų profilaktikai.
Ne visi vaikai mėgsta inhaliacijas, todėl pasistenkite susieti tai su malonia veikla. Pirmą kartą išbandykite inhaliatorių tada, kai vaikas yra gerai nusiteikęs, sveikas. Sergantis vaikas gali būti blogos nuotaikos ir nenorėti gydytis dar neišbandytu būdu. O jeigu kartą bus patyręs, jog inhaliuoti visai smagu, tai nebijos ir mielai pakvėpuos.
Bet kokio gamintojo inhaliatorių būtina po kiekvieno panaudojimo išvalyti, dezinfekuoti ir išdžiovinti visas jo dalis. Kiekvienas gamintojas pateikia rekomendacijas prietaiso valymui, dezinfekcijai, priežiūrai.