Vasarą vaikai karščiuoja mažiau nei kitais metų laikais, tačiau kur kas dažniau, negu mes įsivaizduojame. Pagrindines situacijas aptaria vaikų ligų gydytojas dr. Algimantas Vingras.
Ypatingosios situacijos, apie kurias tėvai žino
Karščiavimą, tiesa, neaukštą ir neilgą, sukelia įvairios kūdikių ir mažų vaikų raidos situacijos. Temperatūra gali pakilti, kai kalasi dantukai. Taip pat ji gali padidėti po skiepų. Tėvai apie tai žino, todėl namie ar kelionėje visada turi termometrą ir vaistų nuo karščiavimo.
Šios situacijos yra numanomos, tikėtinos ir prognozuojamos.
Kitos, kurias aptarsime, gali užgriūti kaip perkūnas.
Vaikiškos ligos, kurioms sezonas neaktualus
Yra ligų, kurioms nesvarbus sezonas. Tai gali būti ir tridienė karštinė, ir kitos 5 „vaikiškos“ ligos: vėjaraupiai, skarlatina, raudonukė, tymai, kiaulytė. Vasarą budi ir meningokokinė infekcija, tiesa, ji nėra tokia aktyvi, kaip šaltuoju metu.
Staigus peršalimas
Vasara ir peršalimas atrodo nesuvokiamas derinys, bet pasitaiko dažnai. Stabilesnio klimato šalyse, kur visą vasarą yra karšta, vaikus dažniausiai susargina kondicionieriai. Lietuvoje mums nė to nereikia – orai labai permainingi, kartais per savaitę pasikeičia keli sezonai. Temperatūrų šuoliai, vaikų polinkis prakaituoti, didelis kiekis ledų ir šalti gėrimai, besaikės maudynės, sumažėjęs tėvų budrumas – ir štai rezultatas, vaikas peršalo.
Virusų, sukeliančių peršalimo ligas, yra daugiau kaip šimtas. Kiekvieno iš jų sukeltų ligų eiga yra panaši, bet turi skirtumų. Užsikrėtus vienais peršalimo virusais, prasideda sloga, peršti akis, pakyla temperatūra. Užsikrėtus kitais virusais, labiau išryškėja kosulys. Kiek stipriai išreikšta peršalimo liga, priklauso ir nuo organizmo gebėjimo priešintis ligos sukėlėjui. Vienas virusą „pasigavęs“ vaikas gali labiau karščiuoti, o kitam temperatūra vos pakils. Peršalimo ligoms priklauso ir gripas.
Kad vaikas užsikrėtė peršalimo virusu, suprasite iš šių požymių:
Pasunkėjęs kvėpavimas per nosį, vandeninga sloga, „užsikimšusi“ nosis.
Čiaudėjimas.
Įvairiai išreikštas gerklės skausmas, ypač ryjant, paraudusios tonzilės.
Daugiau ar mažiau pakilusi temperatūra.
Kosulys – iš pradžių sausas, vėliau drėgnas, nevienodai stiprus.
Ir vis dėlto – o kuo čia dėtas peršalimas? Iš tikrųjų peršalimo ligų nesukelia skersvėjis, per ploni drabužiai ar ledai. Peršalimo ligos taip vadinamos dėl to, kad peršalimas (vasaros metu veikiau ne peršalimas, o sušalimas) susilpnina imunitetą, ir vaikas tampa nebe toks atsparus virusams.
Vasaros peršalimo ligomis vaikai gali sirgti net sunkiau nei žiemą. Taip yra todėl, kad organizmo imuninė sistema vasaros mėnesiais yra tarsi prisnūdusi, atsipalaidavusi.
Vaikams ausų uždegimus išprovokuoja skrydžių metu pažeistas būgnelis, į ausies landą maudynių metu patekęs vanduo. Uždegimas gali kilti nuo vadinamosios kondicionierių slogos. Dėl oro kondicionierių poveikio džiūsta nosies gleivinė, prastėja virpamųjų nosies gleivinės plaukelių veikla, virusai ir bakterijos sunkiau pasišalina iš viršutinių kvėpavimo takų, prastėja nosies gleivinės kraujotaka, nosis užburksta, blogėja sekreto nutekėjimas, gali prasidėti vadinamoji sloga, kuri neretai komplikuojasi ir ausų uždegimu.
Temperatūrų skirtumas lauke ir patalpose mažiesiems neturėtų būti didesnis kaip 5–7ºC.
Galbūt tai erkė
Po ilgesnio buvimo gamtoje reikėtų apžiūrėti visą vaiko kūną ir, jei radote įsisiurbusi erkę, ją kuo skubiau pašalinti. Jei vaikas neskiepytas, po erkės įsisiurbimo stebėkite jo savijautą bent 14 dienų. Ligos simptomai po erkės įkandimo atsiranda praėjus 1–2 savaitėms. Jie primena gripą: kamuoja galvos, raumenų, akių obuolių skausmai, pakyla temperatūra (daugiau nei 38°C), maudžia kūną, atsiranda bendras silpnumas, nuovargis, vaikas tampa nejudrus. Gali atsirasti pykinimas, vėmimas, pilvo skausmai, sunku sukinėti galvą. Atsiradus minėtiems požymiams, būtinai kreipkitės į gydytoją.
Karščiavimas nuo karščio
Vaikas gali sukarščiuoti ir nuo perkaitimo. Kuo mažesnis vaikas, tuo greičiau perkaista. Būdingi šilumos ir saulės smūgio simptomai: vaikas suglemba, tampa apatiškas; gali išblykšti ar parausti; vaiką pykina, apima silpnumas; gali skaudėti galvą, ūžti ausyse; vaikas gali vemti; temperatūra pakyla iki 38–40°C; akys pasidaro jautrios šviesai.
Karščiavimas nuo perkaitimo trunka neilgai. Jeigu vaikas karščiuoja ir kitą dieną, reikia pasitarti su gydytoju.
Labiausiai nuo perkaitimo vaikus saugo ne vanduo, kepurė ir pavėsis, o tėvų sveikas protas. Jeigu jaučiate, kad saulė kimba, patys nuo karščio leipstate, – eikite namo, išeisite į lauką vakare.
Kaip elgtis, kai vaikas sukarščiavo
Karščiavimas yra organizmo gynybinė funkcija, tad jį sumažinti reikia tik tiek, kad vaikas jaustųsi šiek tiek geriau. Pakilusi temperatūra suaktyvina organizmo gynybines funkcijas, jis pradeda gaminti imunines ląsteles, kurios kovoja su ligų sukėlėjais.
Jei įtariate, kad temperatūra pakilo dėl ligos, bet termometras rodo ~38–39°C, o vaikas yra pakankamai guvus, nori žaisti, jo apetitas geras, – nėra reikalo iškart mažinti temperatūros.
Jeigu vaikas sukarščiavo, atrodo, visai be priežasties, pasitarkite su gydytoju.
Vaistus nuo karščiavimo dozuokite pagal svorį, o ne pagal amžių.
Bet kokio amžiaus vaikui temperatūrai mažinti negalima duoti aspirino (acetilsalicilo rūgšties), nes jis gali sukelti gyvybei pavojingą Reye sindromą.
Kada vasarą prireiks vaistų nuo karščiavimo, niekada tiksliai negalime žinoti. Todėl visada reikėtų jų turėti po ranka, pasiimti į keliones ar savaitgalio išvykas.
