Skaitytojos rašo, kad Skandinavų šalyse kosėjantis ir sloguojantis vaikas yra visiška norma. Jei gerai jaučiasi ir nekarščiuoja, vedamas į darželį. Ar visada kosulys yra ligos ženklas? Iki kokios ribos kosulį laikyti normaliu dalyku, o kada jau ieškoti mikstūros? Paklausėme dr. Algimanto Vingro.
Dažniausiai, jei kosėja, vadinasi, serga
Kosulys yra natūrali organizmo apsigynimo reakcija. Kosėjant iš kvėpavimo takų pašalinamos kenksmingos ir nereikalingos medžiagos. Kosulys gali atsirasti staiga arba palengva stiprėti, keisti savo garsą, dažnį. Kosėjama bet kuriuo paros laiku. Kosulio priežasčių yra daug ir labai įvairių.
Dažniausiai kosulys yra ūminių kvėpavimo takų (paršalimo ligų) požymis. Jos padažnėja, kai yra vėsu ir drėgna, mažai saulės, ilgiau užtrunkama patalpose, kurios ne visuomet tinkamai vėdinamos.
Kosulio sezonas – nuo spalio iki balandžio
Nuo spalio vidurio iki balandžio mėnesio antrosios dekados dėl klimato ypatumo aplinkoje cirkuliuoja įvairūs virusai, kurie sukelia ūmines kvėpavimo takų peršalimo ligas. Jos ypač greitai plinta vaikų kolektyvuose, nes kiekvienas vaikas gali atsinešti „savo ligą“ ir, nepaisydamas asmens higienos taisyklių, čiaudėdamas, kosėdamas, jos sukėlėją paskleisti į aplinką. Ligos sukėlėjais užsikrečiama oro lašeliniu ir buitiniu keliais – užtenka vaikui patekti į aplinką, kurioje čiaudėjo, kosėjo sergantis asmuo, arba prisiliesti prie daiktų, ant kurių pateko smulkučių skreplių lašelių, ir po to neplautomis rankomis valgyti.
Kosėja, nes „silpni“
Dar viena dažno darželinuko kosulio (kaip ūminių kvėpavimo takų ligų požymio) priežastis yra ta, kad vaikai neturi imuniteto daugeliui sukėlėjų. Kuo mažesnis vaikas, tuo dažniau jis suserga ir pradeda kosėti. Nėra „kažkokių ribų“, iki kurių galima į kosulį nekreipti dėmesio. Vien tik pagal kosulio intensyvumą, trukmę, pobūdį, kosėjimo laiką (ryte, dieną–naktį ar tik vakare, ar vienodai intensyviai visą dieną) negalima spręsti apie ligos sunkumą. Kosulio pobūdis priklauso nuo vaiko amžiaus, jo centrinės nervų sistemos ypatybių, ir dėl to sergančių ta pačia liga visų vaikų kosulys nebūna vienodas.
Kosulys neatspindi ligos sunkumo
Kadangi kosulio priežastys yra labai įvairios, įvairaus amžiaus vaikus kosulys vargina nevienodai ir neatspindi ligos sunkumo, nedera jo gydyti savarankiškai. Vaistininkas irgi nepasakys, kokiu vaistu geriau gydyti, nes juk nuvedę vaiką į vaistinę neprašysite ten pakosėti.
Tad kai vaikas pradeda kosėti, reikėtų kreiptis į gydytoją, nes, neturint medicininio išsilavinimo, neįmanoma prognozuoti, kaip vaikas sirgs, – lengvai ar sunkiai. Gydytojas turi įvertinti ir bendrą susirgusiojo būklę, nes, kaip jau minėjau, vien tik pagal kosulį negalima spręsti apie ligos sunkumą.
Ką apgalvoti, kai pradėjo kosėti
Kai išgirdote vaiką kosėjantį, pirmiausia pamatuokite jam temperatūrą. Mintyse peržvelkite, kokie dar nemalonūs simptomai vargina vaiką, kada kuris iš jų atsirado, prieš kiek laiko vaikas susirgo ir kokiomis aplinkybėmis (gal namuose yra daugiau sergančiųjų, gal vaikas prieš prasidedant ligai buvo susitikęs su sergančiais vaikais).
Kai vesite vaiką pas gydytoją, stenkitės kuo tiksliau apibūdinti patį kosulį: sausas, vaikas nieko neatsikosėja, skausmingas, lojantis, kosėdamas dūsta, o gal dusulys kankina be kosulio, koks dusulys, ar vaikui sunkiau įkvėpti, ar iškvėpti? Ar kosulys priepuolinis, gal kosulio priepuolis prasideda, kai vaikas susijaudina, ar jis užeina be priežasties? Gal kosulys drėgnas, vaikas atsikosėja skreplių, ar jis juos nuryja, ar išspjauna, jei išspjauna, tai kokie tie skrepliai? Jeigu vaikas kosėja tik vakare, ar kosulys leidžia užmigti, gal kosulys žadina iš miego? Koks kosulys vakare ir naktį – gal sausas, gal priepuolinis, ar atvirkščiai? Jei daugiau kosėja ryte prabudęs, – gal kosulys drėgnas, gal iškosėja balkšvų skreplių, gal kartu užgulta nosis, ir kosulys palengvėja, kai vaikas išsišnypščia. Matote, kiek daug skirtumų turi kiekvienas kosulys!
Kaip keičiasi kosulys
Vaikui susirgus peršalimo liga, kosulys iš pradžių dažniausiai būna sausas, nemalonus. Tuomet svarbiausia sausą kosulį paversti drėgnu: vaikui duoti gausiai atsigerti, gerai vėdinti vaiko kambarį, užtikrinti aplinkos drėgnumą, duoti kosulį lengvinančių vaistų.
Pabandykite išmokyti vaiką atkosėti skreplius, aiškindami, kad tai, kas kosint pakliūva į burnytę, reikia išspjauti, parodykite, kaip tai daroma. Kai pasiseks, pagirkite.
Jei vaikas neturi temperatūros ir gerai jaučiasi, bet tik kosėja, gyvenkite įprastu ritmu: būkite su juo gryname ore (tik stebėkite, ar kvėpuoja pro nosį, ar nesušilo, ar nepavargo), maudykite, žaiskite, tačiau į darželį neveskite, nes net ir gerai besijaučiantis kosėjantis vaikas gali užkrėsti (apkosėti) kitus.
Neduokite savo nuožiūra vaistų „nuo kosulio“, t.y. tų, kurie slopina kosulį. Šių vaistų galima duoti tik tuomet, kai juos skyrė gydytojas, ir ne ilgiau kaip 2 paras. Tos šeimos, kurios parsineša iš vaistinės „vaistų nuo kosulio“ ir juos duoda bet kokio kosulio atveju, daro vaikui meškos paslaugą.
Kada kosulys yra pavojingas
Į gydytoją būtina nedelsiant kreiptis, kai:
Vaikas be perstojo visą naktį kosėjo.
Vaikas kosėja, temperatūra yra didesnės nei 38,5°C.
Vaikas kosėja, sunkiai kvėpuoja, karkuoja, dūsta.
Vaikui skauda ausis.
Kosint skauda krūtinę ar vieną šoną.
Kosulį lydi neįprasti garsai – švilpimas, cypimas.
Dažni, varginantys kosulio priepuoliai dieną.
Skrepliuose atsirado kraujo.
Kosulys prasidėjo staiga, kaip perkūnas iš giedro dangaus.
Kiek ilgai po ligos gali užsitęsti kosulys
Dažnai po ligos kosulys labai ilgai nepraeina – vaikas kiauksi dar kelias savaites. Kaip elgtis tuo metu? Reikia atsiminti, kad dažniau serga tie, kurie „nesuspėja pasveikti“, – vaikas išvedamas į darželį, vos tik nukrito temperatūra. Persirgęs ūmine kvėpavimo organų liga, vaikas atsigauna tik per 2 savaites. Ūminės kvėpavimo takų ligos trukmė dažniausiai yra 7 dienos, o jei tai rimtesnė liga, tarkime, bronchitas, tada ji užtruks iki 10–14 dienų. Tad vaikas gali būti išvestas į kolektyvą tik po 28 dienų, skaičiuojant nuo ligos pradžios.
Žinoma, tai didžiulė prabanga, nes, jei manoma, kad norma mažam vaikui per metus sirgti yra iki 9 kartų, ir jei kiekvieną kartą duosime 28 dienas pasveikti ir atsigauti, vadinasi, vaikas namie praleis 252 dienas per metus. Vienintelis pasiūlymas – vaiką grūdinti, stiprinti jo imunitetą geru maistu, meile ir poilsiu.
