Iliustratorė Nadia Kovaliova gyvena Klaipėdoje, augina dukrą Verą (12 m.) ir mėgaujasi savo veikla – kuria vaikiškas paveikslėlių knygas. Knygų poreikis pasaulyje mažėja, tekstai keliasi į virtualią erdvę, tačiau viena knygų rūšis nesustodama auga. Apie tai pasikalėjome su Nadia.
Studijos Londone
Nadią, kaip daugybę jaunų žmonių, po studijų „pašaukė pasaulis“ – norėjosi palikti namus, keliauti, kažko mokytis svetur, rinkti patirtis. Baigusi verslo administravimo bakalaurą LCC tarptautiniame universitete, mergina įstojo į magistrantūros studijas Anglijoje – pasirinko Komunikacijos dizaino specializaciją. Ji apjungia daug kompetencijų: grafinį dizainą, stiliaus kūrimą, maketavimą, vizualinę komunikaciją. Pamena pirmąjį rimtą studijų darbą – reikėjo sukurti kokios nors įmonės įvaizdį. Nadia pasirinko organizaciją, kuri ruošia šunis labradorus, kaip vedlius akliems žmonėms. Žinoma, tada mergina net nesapnavo, kad kada nors taps vaikiškų knygų kūrėja.
Stebuklas „Walker Books“ leidykloje
Po studijų Nadia liko gyventi Londone. Sprendimą likti lėmė tai, kad merginai pavyko netikėtai ir lengvai įsidarbinti garsioje vaikiškų knygų leidykloje „Walker Books“. Pamačiusi skelbimą apie ieškomą specialistą, Nadia tiesiog nusiuntė savo gyvenimo aprašymą. Net sutriko, kai netrukus sulaukė skambučio ir žinios – esate atrinkta. „Be patirties, be pažinčių. Gal į mane atkreipė dėmesį dėl to, kad motyvaciniame laiške papasakojau savo aistrą vaikiškoms knygutėms“, – svarsto Nadia.
Dideliame 4 aukštų pastate virė darbas nuo rankraščio iki knygučių maketavimo, ruošimo spausdinimui. Biuras buvo atviras, todėl Nadia viską matė. Išpūtusi ausis klausydavosi susirinkimų, kuriuose buvo aptarinėjama, kokį personažą dėti į viršelį, kokį veikėją daryti reklaminiu veidu, kaip sužadinti pirkėjų smalsumą. Leidykloje mergina prikaupė komercinių žinių, ką daryti, kad graži idėja būtų ir realizuojama.
Paveikslėlių knygų bumas
Nadia įsiliejo į vaikiškų knygų gaminimo cechą. Jos darbas buvo paruošti dar neišleistų knygučių pristatymus. Skalpeliu raižydavo personažų figūras, ruošdavo ekspozicijas knygų mugėms. Kartą vadovas nusivedė jaunus darbuotojus į milžinišką knygų sandėlį ir leido pasirinkti po 5 knygas, kaip dovaną. Nadia pasirinko paveikslėlių knygas, kurios ją labiausiai domino.
2011 metais, kuriais vyko čia aprašomas veiksmas, paveikslėlių knygos Lietuvoje dar nebuvo išpopuliarėjusios. Užtat pasaulyje jos buvo ant bangos. Paveikslėlių knyga – tai ne komiksai, o labai trumpą siužetą turinti knyga, kurioje istorija pasakojama per piešinius. Jie yra detalūs, meniški ir turi daug informacijos – tiek faktinės, tiek emocinės.
Į leidyklą užsukdavo garsūs pasaulyje pripažinti iliustratoriai, nešini savo nupieštomis paveikslėlių knygomis, o Nadia galvojo – kodėl aš taip negaliu?
Knyga ir dukra
Pirmieji bandymai buvo Nadiai jau besilaukiant dukros. Galima sakyti, kad iki dukros Veros gimimo, Nadia jau buvo pagimdžiusi du pagrindinius savo personažus – meškį ir žąsį.
„Anglijoje daug išmokau. Ir ne tik leidykloje. Ėjau į bibliotekas, sėdėdavau vaikų knygų skyriuose, analizavau tendencijas. Kadangi mano pagrindinis personažas buvo meškis, norėjau susipažinti su kitais meškinais, kurių sukurta tikrai daug. Prisižiūrėjau trimačių, pieštų įvairiausiomis technikomis, visokiausių charakterių.
Kodėl meškis? „Man buvo labai įdomu, koks būtų mano meškinas. Kiekvienas iliustratorius būtinai nors kartą naudojo meškiuką. Gal man pačiai tuo metu labai patiko meškiukai? Dabar esu nuo jų šiek tiek pavargusi, vyrauja kiti gyvūnai. Bet tuo metu mano favoritas buvo meškis. Tas, kurį sukūriau, man pasirodė labai jaukus ir juokingas. Tiesa, mano meškis neturi vardo – neduodu vardų savo personažams. Meškis yra meškis, žąsis yra žąsis. Vaikams taip lengviau“, – pasakoja Nadia.
Anglijoje knygelės nepavyko išleisti dėl nepaprastai didelės paveikslėlių knygų konkurencijos. O Lietuvoje knygą iškart priėmė leidykla „Nieko rimto“, nes tuo metu čia buvo tik pati paveikslėlių knygų aušra.
Namo į Klaipėdą
Pagimdžiusi dukrą, Nadia Anglijoje pasijuto vieniša ir atskirta. „Gyvenome netoli Londono. Vyras visada dirbdavo. Kadangi gyvenome už miesto, neturėjau šalia jokio artimo žmogaus, jokios draugės. Užvaldė emigrantės jausmas. Taip norėjosi grįžti namo. Vaikas augs be močiutės? Be senelio? Be mano šalies? Labai norėjau, kad mano dukra augtų ten, kur aš užaugau. Labai norėjau saugumo. Kai dukrai buvo 3 mėnesiai, grįžau į Lietuvą. Viena su vaikučiu. Galvojau, kad laikinai, tik pabūsiu pas mamą. Bet gana greitai ir netikėtai gavau darbą. Pasilikau Klaipėdoje ir niekur daugiau nenoriu kelti iš čia kojos“, – pasakoja Nadia.
Kaip gyvena meškis ir žąsis
„Kaip kūrėja, Lietuvoje radau didesnę erdvę, nes Anglijoje buvau viena iš tūkstančių, o čia esu jau žinoma, vertinama. Per 2017 metų knygos rinkimo kampanija mano knyga „Meškis ir žąsis“ buvo nominuota, kaip geriausia knyga vaikams, pateko į geriausiu knygų vaikams penketuką. Pagal knygą buvo sukurtas spektaklis.
Dukra visada šalia. Motyvuoja – „Mama, tu šiandien nepieši?“ arba „O kada bus nauja knyga?“ Kai kuriu, visada galvojau, kad kuriu dukrai.
Vieną knygutę, kurios veiksmas vyksta sode, Vera padėjo piešti, buvo atsakinga už medžius, laistytuvą, drugelius. Piešė siluetus, kaip ji įsivaizduoja, o aš paskui juos naudojau. Tikiu, kad ateityje dirbsime kaip komanda“, – dalinasi mama.
Paveikslėlių knygų fenomenas
Nadia pasakoja, kad paveikslėlių knygos nėra lėkštos, paviršutiniškos. Tai pripažinta knygų rūšis, kuri žadina vaiko vaizduotę. Dauguma paveikslėlių knygų skirtos tiems, kuri pradeda mokytis skaityti. Yra nedaug didžiosiomis raidėmis parašyto teksto, kuris gali būti net skiemenuotas. Pavyzdžiui, puslapyje tik vienas sakinys „Meškis ir žąsis dieną leidžia prie upės“. Kitas puslapis: „Atsargiai, varlytė“. O visą informaciją suteikia paveikslėlis.
Iš savo draugų, kurie augina penkiamečius-šešiamečius, moteris sulaukia pagyrimų, bičiuliai sako – kaip lengva vaiką išmokyti skaityti. Vaikas, kuris mokosi skaityti, pažįsta raides ir jungia žodžius, o tuo pačiu iš piešinėlio gauna didelę meninę naudą. Iliustratoriaus darbas – sukurti personažus, kurie būtų emocingi, ryškūs, įsimenantys. Tokių knygučių siužetai paprasti, pamokantys, siunčiantys vieną aiškią žinutę. Aprašyti kasdienybės įvykiai ir vaikiškos aktualijos – mažiems vaikams tokie siužetai labai artimi.
„Tokios knygutės turi savo algoritmą, pavyzdžiui, „trijų taisyklė“ – pageidautina, kad veiksmai kartotųsi tris kartus. Trečią kartą viskas paaiškėja. Savo knygose stengiuosi parodyti, kad pasaulis yra gražus, pilnas nuostabių nuotykių ir pažinčių. Spalvingi, ši1ti personažai atskleidžia vaikams vertybes – draugystę, pagalbą artimajam, geranoriškumą, padorumą.
Be to, svarbus ir estetinio skonio vystymas bei vizualinis raštingumas. Jei vaikas nuo mažens stebės meistriškai sukurtas iliustracijas, ateityje sugebės atskirti kokybę nuo banalumo, išmoks nupiešti, nuspalvinti“, – sako Nadia.
Tekstas Neilos Ramoškienės
Nuotraukos Karolinos Borovinskich
Susiję straipsniai
