Jeigu į vaikiškas knygeles žiūrime tik kaip į nebūtiną, pramogai skirtą užsiėmimą, – labai klystame. Mokslininkai teigia, kad labai skiriasi vaiko smegenų vystymasis, jei jam skaitomos knygutės. Dar mokyklos nelankančio vaiko žodynas gali skirtis milijonu žodžių!
Pakalbėsime apie tai, kur smegenyse „slepiasi“ skaitymas ir kokioms neuronų jungtims jis padeda susidaryti. Konsultuoja neuropsichologė, knygos „Kaip veikia smegenys“ autorė Dr. Ramunė Dirvanskienė.
Kaip mes išmokstame skaityti
Skaitymas nėra natūralus, evoliucijos eigai būdingas žmogaus įgūdis. Didesnė žmonijos dalis raštinga tapo tik prieš kokį šimtą metų. Iki tol ilgus amžius mokėti skaityti ir rašyti būdavo išimtinai turtingų ir įtakingų žmonių privilegija.
Įveiklinti už skaitymą atsakingas smegenų sritis – gana sudėtingas procesas. Pastebėta, kuo vėlesniame amžiuje žmogus išmoksta skaityti, tuo sudėtingiau jam tai sekasi. Tuo tarpu išmokus skaityti vaikystėje, skaitymas tampa greita, automatizuota, ypatingų pastangų nereikalaujančia veikla.
Kas vyksta skaitančiose smegenyse
Tyrimu galima pamatyti skaitančio žmogaus smegenų aktyvumą. Nėra vienos zonos, kurioje „tilptų“ visas skaitymas. Kai žmogus žiūri į parašytus žodžius, aktyvuojama ta smegenų sritis, kuri atsakinga už vaizdinę informaciją. Kai klauso skaitomo teksto ar skaito balsu, dirba girdimąją informaciją apdorojančios sritys. Kai analizuoja teksto prasmę, aktyvios už semantiką ir vaizduotę atsakingos smegenų sritys.
Naujausi tyrimai rodo, kad ne tiek svarbu, kokios žievinės smegenų sritys dirba skaitymo metu. Kur kas svarbiau, kaip yra išsivystę jas jungiantys neuroniniai ryšiai. Tie vaikai, kurie turi skaitymo sutrikimų, dažniausiai turi ne smegenų žievės struktūros pokyčių, o nepakankamai efektyviai veikiančias smegenų jungtis. Jei su disleksiją turinčiu vaiku laiku pradeda dirbti specialistai, pavyksta įveikti skaitymo sunkumus.
Kuo daugiau skaitome, tuo geriau išmokstame automatiškai susieti žodžio vaizdą su jo prasme. Vis dažniau šiems ryšiams aktyvuojantis, skaitymas tampa automatiniu procesu, kurį atliekame jau iš atminties, kiekvieną kartą nebežiūrėdami į pavienę raidę.
Kuo daugiau vaikas skaito, tuo labiau suaktyvinami ryšiai tarp pakaušio ir smilkinių zonos, ir skaitymo procesas tampa sklandesnis, ypač jei tuo užsiimama nuo pat mažų dienų. Tyrimai rodo, kad vaikai, kurie daug laiko leidžia prie ekranų, nėra išvystę tokių ryšių tarp vaizdinės ir garsinės informacijos apdorojimo, kaip vaikai, kuriems tėvai daug skaito.
Kaip skirtingi smegenų pusrutuliai veikia skaitant?
Skaitymas yra sudėtinga protinė veikla, kurią atlieka abiejuose smegenų pusrutuliuose esantys neuroniniai centrai. Tačiau tam tikru laipsniu pastebimas ir funkcinis pasiskirstymas. Daugumos žmonių (ypač dešiniarankių) smegenyse kairiajame pusrutulyje dažniau apdorojami kalbos garsai, o dešiniajame – melodija, muzika. Paprastai tariant, vidutinis asmuo, klausydamas dainos kairiuoju pusrutuliu, suvoks dainos tekstą, dešiniuoju – garsų harmoniją.
O jei skaito tekstą, rašo ar klausosi kito pasakojimo, kairiuoju pusrutuliu suvoks jo turinį, dešiniuoju – intonaciją, skaitymo sklandumą, raiškumą, pauzes ir t.t. Įprastai kairysis pusrutulis daugiau atsakingas už pavienių objektų analizavimą ir atpažinimą, dešinysis – už globalinį pažinimą. Abi šios funkcijos labai svarbios, todėl kuo labiau išvystytos jungtys tarp abiejų smegenų pusrutulių, tuo lengviau tas funkcijas atlikti.
Svarbu pabrėžti, kad tokios tendencijos būdingos tik tiems asmenims, kurių kalbos centrai yra išsidėstę kairiajame smegenų pusrutulyje. Kartais kairiarankių ar ambidekstrų (asmenų, galinčių vienodai gerai naudoti abi rankas) smegenyse kalbos centrai gali būti išsidėstę ir dešiniajame pusrutulyje ar per abu pusrutulius. Tokiu atveju aprašytas skaitymo metu vykstantis funkcinis pasiskirstymas jau gali vykti ir kitaip.
Kuo naudingas vaiko smegenų raidai ankstyvasis skaitymas?
Apie 85 procentus smegenų jungčių žmogui susiformuoja iki 3 metų. Ne veltui sakoma, kad tai patys svarbiausi gyvenimo metai. Jei norime, kad vaikas susiformuotų skaitymo įgūdžiams reikalingus smegenų ryšius, mes turime pradėti jį mokyti dalyvauti skaitymo procese iki trejų metų. Pirmieji treji metai yra pagrindas, nes smegenys auga ypač greitai, daugėja neuronų, jie jungiasi, didėja smegenų tūris.
Vėliau augimo tempas kiek sulėtėja.
Yra tam tikri kritiniai periodai, kuomet vystosi už kalbą atsakingi smegenų centrai. Vienas tokių – nuo 3 mėnesių iki vienerių metų. Nuo gimimo iki metų vaikas suvokia garsus ir paveikslėlius, nuo metų iki trejų jau pats gali sklaidyti knygutes, lavinti atmintį, papasakoti paprastą istoriją. 3–4 metų vaikas jau gali išklausyti ir pats atpasakoti sudėtingesnes istorijas, gali ilgesniam laikui sutelkti dėmesį, išvaidinti išgirstą siužetą. 4–6 metų vaikas pradeda sieti raides, žiūrėti į tekstą ir atpažinti savo vardą ar nesudėtingą žodį, pradeda atpažinti besirimuojančius žodžius. 7–8 metų gali daugumą žodžių rašyti, savarankiškai skaityti ir suprasti tekstą, pabrėžti reikiamas vietas, naudoti skyrybą.
Jei vaikas nedaro, kas būdinga jo amžiaus raidai, reikia žengti žingsnelį atgal ir išlavinti tas funkcijas, kurios dar nėra išvystytos: atmintį, garsų ir sekos suvokimą, vaizduotę. Tai tarsi statybiniai blokai, iš kurių statomas skaitymas.
Milijono žodžių atotrūkis
2019 metais Ohio State universitete buvo atliktas įdomus tyrimas, kurį mokslininkė Jessica Logan pavadino „Milijono žodžių atotrūkiu“. Buvo tiriama, kaip dažnai ir nuo kokio amžiaus tėvai skaito vaikams knygutes. Buitinėje kalboje šeima paprastai vartoja apie 4500 žodžių. Jei vaikui tėvai niekada nieko neskaito, jo žodynas maždaug toks ir yra.
Jei vaikui skaitoma 1–2 kartus per savaitę skirtingas knygas, iki penkerių metų vaikas išgirsta 65 000 žodžių. Vaikai, kuriems skaito 3–5 kartus per savaitę, iki penkerių savo žodyne jau turi 290 000 žodžių. O jei vaikui iki penkerių tėvai skaito kasdien po 5 skirtingas knygutes, jo žodynas perkopia milijoną žodžių!
Šio tyrimo išvados aiškios: skaitydami vaikams mes laviname jų smegenis, geriname atmintį, aktyviname protinį vystymąsi. Vaikai turi geresnę iškalbą, aiškiau reiškia savo mintis, sklandžiau formuluoja sakinius.
Kadangi skaitymas yra ir emocinė veikla, jis didina pasitikėjimą žmonėmis, skaitantys vaikai labiau nori tyrinėti pasaulį. Pastebėta, kad skaitymas labiau mažina stresą negu joga, meditacija ar kitos veiklos.
Skirtingų tipų knygos moko skirtingų dalykų
Pažintinės knygos vaikui suteikia žinių apie pasaulį, išmoko sąvokų, paaiškina objektų paskirtį ir t.t. Grožinės knygos moko kūrybiškumo, jos supažindina su žodžiais, kurių nesutinkame kasdienybėje, su sudėtingais žmogaus jausmais, lavina emocinį intelektą. Paveikslėlių knygos skatina dialogą, iniciatyvumą užmegzti pokalbį, gebėjimą pačiam konstruoti sakinius.
Tiesiog skaitymą reikėtų paversti kasdieniu šeimos įpročiu. Formų – begalės: nuo kasdienės pasakos prieš miegą iki visos šeimos skaitymo valandėlių. Nuo žaidimų, kas suras daugiausia būdvardžių perskaitytame tekste iki kelionių knygų vartymo ir šeimos maršrutų planavimų. Nuo spektakliukų pagal perskaitytus kūrinius iki dainuojamosios poezijos… O jei skaitymo procesas vyksta ne vien gimtąja, bet ir kuria nors užsienio kalba, vaiko smegenys tampa dar plastiškesnės.
Taigi skaitymo nauda – didžiulė.
Susiję straipsniai
