Sužinoję, kad vaikas susiduria su disleksijos keliamais iššūkiais, šiek tiek pasimeta ar net išsigąsta ne vieni tėveliai. Specialistų teigimu, visuomenėje dar labai gajūs stereotipai, esą skaitymo sutrikimų turintis vaikas yra pasmerktas nuolat atsilikti moksluose, tenkintis prastesniais rezultatais. Vis dėlto ekspertai pabrėžia, kad tai neturi būti nuosprendis. Laiku diagnozavus disleksiją ir suteikus reikiamą pagalbą, vaikas galės žengti koja kojon su savo bendraamžiais. Tik kaip tai padaryti ir į ką tėvai turėtų atkreipti dėmesį?
Sutrikimas – daug dažnesnis, nei atrodo
Tarptautinių žodžių žodyne nurodyta, kad disleksija – tai sugebėjimo skaityti sutrikimas. Kitaip tariant, jį turintiems žmonėms sunkiau sekasi raides ir skiemenis sudėlioti į žodžius. Be to, jiems keblumų kyla ir teksto suvokimo srityje. Nepaisant to, skirtingai, nei kartais įsivaizduojama, disleksija neturi absoliučiai nieko bendro su intelektiniais gebėjimais. Specialistų teigimu, žmonės, kurie susiduria su disleksija, ne retai pasižymi puikia regimąja atmintimi, išsiskiria kitais kognityviniais gebėjimais, o jų IQ būna aukštesnis nei vidurkis.
Vis dėlto sutrikimą turintiems žmonėms, o ypač vaikams tai sukelia daug iššūkių, nes švietimo proceso mokyklose viena pagrindinių dalių – tekstas. Tai reiškia, kad vaikas, kuriam sunkiau sekasi skaityti, neišvengiamai susiduria su sunkumais skirtinguose dėstomuose dalykuose. Dėl to gali kilti stipri frustracija ar net išsivystyti nepasitikėjimo savimi kompleksas.
„Jei skaitymo sutrikimas nebūna laiku nustatomas, vaikui susiformuoja sunkiai įveikiamos ar netgi visai neįveikiamos dalykinių žinių spragos. Taip pat sumažėja motyvacija mokytis, atsiranda elgesio ir emocinių problemų. Tarkime, mokinys prisiima išmokto bejėgiškumo poziciją, patiria nuolatinį nerimą ir pan. Tai labai trukdo realizuoti savo potencialą“, – teigia Mokymosi ypatumų centro „Labirintas“ specialioji pedagogė Olga Telešova.
Anot jos, tyrimai rodo, kad nuo skaitymo sutrikimų kenčia gana didelė visuomenės dalis – nuo 10 iki 25 proc. Kitaip tariant, tikimybė, kad nuo jų kenčia ir jūsų vaikas, yra gana ženkli. Todėl svarbiausiu aspektu tampa ankstyvoji diagnostika. Kuo anksčiau problema įvardijama, tuo efektyvesnius sprendimus galima pasiūlyti. Idealiausia, jeigu ji atliekama tada, kai vaikui yra 5 ar 6 metai.
Kad kažkas ne taip, gali pastebėti patys tėvai, pradėję mokyti vaikus skaitymo pradmenų. Jau šiame etape gali pasireikšti kelių tipų problemos: žodžių skaitymo, sklandaus skaitymo bei teksto suvokimo.
„Pirmu atveju vaikas praleidžia ar prideda raides ir skiemenis, keičia juos vietomis, neatpažįsta net labai paprastų žodžių. Antruoju – praleidžiamos ištisos eilutės, nesilaikoma sakinio ribų, skaitoma nepastoviu tempu. Esant teksto suvokimo problemų, nesuprantama žodžių reikšmės, nematoma atskirų minčių ryšių ir t. t. Pastebėjus šiuos ženklus, verta kreiptis į specialistus“, – ragina O. Telešova.
Jei tėvai nėra tikri dėl galimos vaiko disleksijos požymių, jie į pagalbą gali pasitelkti specialistus – logopedą ar specialųjį pedagogą, – kurie, naudodami specialias kalbos išlavėjimo įvertinimo korteles, gali padėti išsklaidyti abejones ir nustatyti sutrikimą.
O. Telešovos teigimu, disleksijos rizikos įvertinimą galima atlikti ir panaudojus vadinamąjį „Rapid“ testą, kuris visiems prieinamas internetu. Jis skirtas pamatinių gebėjimų, būtinų sėkmingam skaitymui, lygiui nustatyti.
Atlikus „Rapid“ testą, paaiškėja vaiko fonologinio suvokimo, teksto įsiminimo, greito vardijimo lygis.
„Testas paprastas, negąsdinantis ir sužaidybintas, todėl vaikams dažnai netgi tampa pramoga. Visi kognityviniai indikatoriai, signalizuojantys apie problemą, teste yra subtiliai paslėpti, tad nepriverčia vaiko pasijusti nesmagiai“, – pabrėžė specialistė.
Ankstyva diagnostika – tik pradžia
Visgi galutinį įvertinimą, ar vaikas iš tiesų kenčia nuo skaitymo sutrikimų, gali padaryti tik specialistai. Atlikdami diagnostiką, jie pritaiko metodus, skirtus klausos, žodyno, rišlios kalbos sunkumams įvertinti, išsiaiškina, kiek išlavėję girdimojo ir regimojo suvokimo įgūdžiai, gebėjimas įsiminti tekstą.
Pasak O. Telešovos, Lietuvoje diagnostikos stadija, deja, vis dar stringa. Skaitymo sutrikimai dažniausiai nustatomi tik pirmos klasės pabaigoje, t. y. vaikui jau pradėjus eiti į mokyklą ir pastebėjus jo nespėjimą su kitais. Anot jos, situacija būtų daug geresnė, jeigu ugdymo įstaigos nelauktų oficialiai nustatytų terminų ir sudarytų sąlygas nustatyti skaitymo sutrikimo rizikos faktorius dar ikimokykliniu laikotarpiu.
„Užsienio šalių praktika rodo, kad ankstyvas diagnozavimas yra labai naudingas. Svarbu ne tik tėvų įsitraukimas, bet ir tai, kad ugdymo įstaigos sudarytų sąlygas skaitymo sutrikimo rizikos faktorius nustatyti dar ikimokykliniu laikotarpiu. Ankstyva intervencija labai padeda įveikti sunkumus ar sumažinti jų išraišką, taip pat suformuoti pamatinius gebėjimus, reikalingus sėkmingam skaitymui ir mokymuisi“, – pabrėžė „Labirinto“ specialioji pedagogė.
Jos teigimu, apie disleksijos požymius jau žinoma pakankamai, todėl atėjo laikas kitam etapui – sąlygoms, būtinoms lengvai prieinamai ankstyvajai diagnostikai, sudaryti. Kvalifikuota specialistų pagalba Lietuvoje dar nėra tokia lengvai pasiekiama, kokia turėtų būti, o tai savo ruožtu neleidžia sunkumų turintiems vaikams siekti tų rezultatų, kurių jie galėtų pasiekti.
„Mes galime ir turime padėti vaikams lavinti sutrikusias funkcijas. Įgalinti juos įveikti ar sumažinti sutrikimo požymius. Turime parodyti jiems, kaip galima įvaldyti strategijas, padedančias skaityti geriau, nei leidžia prigimtiniai gebėjimai. Ankstyvas diagnozavimas – tai tik pirmas žingsnis. Reikalingas aiškus, visuomenei žinomas reglamentas, kuris apibrėžtų ankstyvojo skaitymo sutrikimo atpažinimo amžių, diagnostikos metodus ir priemones, o prireikus užtikrintų kvalifikuotos ir intensyvios pagalbos teikimą“, – teigia O. Telešova.
Anot specialistės, ankstyvas disleksijos nustatymas yra itin svarbus ne tik individams, bet ir visuomenei. Laiku nustatytas sutrikimas, su kuriuo susiduria maždaug 1 iš 5 žmonių, sumažina švietimo ir sveikatos priežiūros sistemų išlaidas bei padeda mažinti vaikų nesėkmes mokykloje. Taip mažinama rizika, kad su disleksija susiduriantys vaikai nesugebės tapti visaverčiais visuomenės nariais ir turės problemų suaugę.
„Esu tikra, kad disleksijos nustatymas, ypač skaitmenizuotas „Rapid“ testas, yra labai svarbus įrankis, galintis padėti didelei visuomenės daliai. Ne tik tiems, kas tiesiogiai kovoja su disleksijos keliamais iššūkiais, bet ir tiems, kas yra šalia: tėvams, mokytojams, draugams, o vėliau ir darbdaviams“, – pabrėžė O. Telešova.
