Vaiko karščiavimas visais laikais buvo raudona vėliavėlė numeris vienas. Šia tema pakalbinome šeimos gydytoją, kuri kasdien dalina patarimus apie tai, kaip elgtis, kai vaikui kyla temperatūra.
Konsultuoja šeimos gydytoja Aleksandra Smolij
Dauguma tėvų bijo karščiavimo
Gydytoja pastebi, kad nedidelė dalis tėvų kategoriškai nusistatę prieš bet kokius vaistus. Vaikui temperatūra pakilusi iki 39°C, vaikutis jau sunkiai kvėpuoja nuo karščio, o paklausus, kokių vaistų tėvai davė, šie atsako – „ne, ne, nieko nedavėme“. Šis kraštutinumas nėra geras, nes ilgai besilaikanti aukšta temperatūra vaiko organizmą labai vargina.
Vis dėlto absoliuti dauguma tėvų karščiavimo bijo. „Ši baimė neturi jokio pagrindo. Karščiavimas, kaip simptomas, yra geras. Puiku, kad vaikas karščiuoja, – vadinasi, veikia imunitetas. Taip, yra infekcija, bet kūnas reaguoja“, – sako gydytoja.
Duoda per mažą dozę vaisto
Dažniausia tėvų klaida, kai vaikas karščiuoja, – per mažos antipiretikų (temperatūrą mažinančių vaistų) dozės. Kodėl taip būna? Vaistus nuo temperatūros reikia apskaičiuoti pagal vaiko svorį, o ne pagal amžių, kaip dažniausiai būna nurodyta instrukcijose.
„Per maža vaisto dozė savo darbo neatlieka, bet vargina vaiko organizmą ir išgąsdina tėvus. Kaip neišsigąsti, kai vaikui sudavei vaistų nuo temperatūros, o ji vis tiek laikosi. Tada išgirstame – padėkite, vaistai neveikia, karščiavimas tik didėja, reikia skubių tyrimų“, – pasakoja gydytoja.
Patarimas buitinis – prieš duodami vaistą, vaiką pasverkite, juk namie bene visi turime svarstykles.
Kita priežastis, kodėl vaikas gauna per mažą vaisto dozę, – vaikas vaistą išspjauna, nenuryja. Vaistus nuo temperatūros galima įmaišyti į maistą ar gėrimą – jogurtą, sultis. Kai kurie vaikai nenori gerti sirupo, bet mielai išgeria miltelius ar tabletę. Klykiančiam vaikui tikrai neverta girdyti vaistų, tada jau geriau įvesti žvakutę. „Vyresnis vaikai sutinka gerti tabletes. Žinoma, turite savo vaiką pažinti – ar jis tikrai nuris, nepasprings. Jei visos tabletės nenuryja, ją galite smulkinti ne per pusę, o į 4 dalis“, – sako gydytoja.
Jeigu dozė tinkama, rezultatas turėtų būti gana ilgas. Priklausomai nuo preparato temperatūra nukrenta 4 arba 6 valandoms.
Viena reta situacija
Temperatūra virš 38,5°C vadinama febrili, o iki 38,5°C – subfebrili. Yra taisyklė, kad mažinti reikia tik febrilią temperatūrą. Subfebrilus karščiavimas dažniausiai nėra pavojingas, rodo imuniteto kovą su virusine (dažniausiai) infekcija. Dėl subfebrilios temperatūros į gydytojus reikėtų kreiptis, jeigu ji laikosi 5 dienas ir nėra kitų ligos simptomų.
„Yra viena situacija, kuriai esant, anksti pradedame numušinėti temperatūrą, net jei ji pakilusi vos iki 37,4°C. Taip yra, jeigu vaikui kada nors yra buvę karščiavimo traukulių. Nuraminsiu, kad tokių traukulių būna labai retai. Per mano 10 metų praktiką, kurioje daugiausiai specializuojuosi pediatrijoje, turėjau tik 3 pacientus, kuriems buvo febrilinių traukulių“, – sako gydytoja.
Kada temperatūra yra raudona vėliava
Tėvai greitai perpranta, kaip jų vaiko organizmas reaguoja į ligą karščiavimu. Vieni vaikai „užsidega“ greitai ir stipriai, nors kitų ligos požymių nėra. Tėvai žino – vaikas be simptomų karščiuos dvi dienas, o tada temperatūra nukris, ir prasidės sloga ar kosulys. Kitiems vaikams temperatūra kyla nuo menkiausios slogos ir laikosi savaitę ar ilgiau. Treti beveik nekarščiuoja, nors kiti simptomai būna stipriai išreikšti. Kai tėvai išmano savo vaikų karščiavimo ypatumus, jie lengviau priima karščiavimo faktą.
Bet yra keletas atvejų, kai temperatūra yra raudona vėliavėlė. Gydytoja nurodo šias taisykles:
Kai vaikas karščiuoja, pirmiausia svarbus jo amžius. Jeigu tai kūdikis iki 6 mėnesių, jam pakilo temperatūra, bet nėra kitų simptomų, reikia važiuoti į priėmimo skyrių be jokių svarstymų.
Jeigu karščiuoja kūdikis iki 6 mėnesių, bet yra ir kitų požymių – sloga, kosulys, tada į priėmimo skyrių nereikia, bet būtina šeimos gydytojo konsultacija.
Vaikui febriliai karščiuojant (kai temperatūra kyla virš 38,5°C) ir nesant kitų simptomų, galima laukti tik 3 dienas. Vėliau reikia tirti, dėl ko karščiuoja. „Trys paros atrodo daug. Tačiau yra kelios papildomos sąlygos, jos esminės: tarp karščiavimų, numušus temperatūrą, vaikas turi jaustis gerai. Jeigu tai kūdikis, jis turi būti guvus, domėtis aplinka. Jeigu vyresnis vaikas, jis turi norėti kažką veikti, žaisti. Vaikas tarp karščiavimų turi gerti skysčius ir normaliai šlapintis. Kūdikiams, kurie karščiuoja, reikia tikrinti sauskelnes.
Jeigu vaikui neaukšta temperatūra, bet laikosi jau savaitę, irgi patarčiau eiti pas gydytoją. Arba eiti pas gydytoją, jeigu šalia temperatūros yra ir kitų neraminančių simptomų, pavyzdžiui, ne toks, kaip įprasta kvėpavimas, sausas priepuolinis kosulys, švogždimas“, – sako gydytoja.
Pirmąją karščiavimo dieną pas gydytoją nepatariama eiti. Uždegiminiai kraujo rodikliai dar nerodys ligos, tyrimai bus klaidingi, be to, dar sunku bus išgirsti pokyčius plaučiuose ar įvertinti gerklės paraudimą.
Fizinis vėsinimas – kodėl gi ne
Seniau vaikams karščiuojant tėvai pasikliaudavo fiziniu vėsinimu. Tokie metodai be reikalo pamiršti. Kai vaikas pradeda kaisti, visai verta pavėsinti jo pažastis ar rankučių linkius, priglaudus šaltame vandenyje suvilgytą ir nugręžtą rankšluostį.
„Dabar tėvai elgiasi atvirkščiai – karščiuojantį vaiką prirengia ir apkloja iki ausų. Kai vaiko rankos šaltos, jį pradeda purtyti šaltis, vadinasi, temperatūra kyla. Tada reikia vaikutį laikyti šiltai. Bet kai vaiko organizmas jau užkaito ir pradeda atidavinėti šilumą, reikia nukloti, nurengti. Tada vaikas prakaituoja, nes organizmas pats save vėsina ir atiduoda šilumą“, – pataria gydytoja Aleksandra Smolij.
Kaip padėti karščiuojančiam vaikui
Kai vaikas karščiuoja, į pirmą vietą stoja skysčiai, o maistas lieka antroje. Kai organizmas kovoja su liga, jis savaime nenori maisto. Jeigu kūdikis žindomas, jį reikia žindyti kuo dažniau, o jei karščiuoja vyresnis vaikas, – tegul geria tai, kas jam patinka.
Karščiuojančiam vaikui galima duoti vitamino C ir D (pavyzdžiui, kai skirtas profilaktiškai), tačiau negalima duoti B grupės vitaminų ir geležies. „B grupės vitaminus ir geležį bakterijos naudoja savo dauginimuisi. Tėvai linkę susirgusiam vaikui skubiai pirkti papildų kompleksų, kuriuose yra B ir geležies. Taip tik paskatiname ligą. Karščiuojančiam vaikui atlikus kraujo tyrimą net nevertinamas hemoglobinas, nes organizmas jį pats paslepia nuo bakterijų“, – sako gydytoja.
Karščiavimas be priežasties
Kartais temperatūros pakilimo priežastis taip ir lieka nenustatyta. Tačiau tokie atvejai reti. Gydytojų darbą labai palengvina greitieji testai, bendrasis kraujo tyrimas ir uždegiminio reaktyviojo baltymo (CRB) tyrimas.
„Šiuo metu Klaipėdos Jūrininkų poliklinikoje naudojame testus, kurie iškart ištiria dėl 4 virusų: kovido, gripo, adenoviruso ir respiracinio viruso. Galimybės skirti taiklesnį gydymą, nuraminti tėvus dabar kur kas didesnės. Nustačius sukėlėją, galima numatyti ir karščiavimo eigą. Pavyzdžiui, esant kovidui ar gripui, vaikas gali karščiuoti ilgiau nei savaitę“, – sako gydytoja.
Būna, kad vaikui ilgai laikosi subfebrili žema temperatūra – 37,1– 37,2°C. Tada gydytojai atlieka platesnius tyrimus. „Jeigu be priežasties temperatūra laikosi ilgiau nei 2 savaitės, ieškome priežasties atmetimo būdu. Tiriame vaiką, kad atmestume rimtesnes diagnozes. Ieškome infekcijos šaltinio ir autoimuninių, uždegiminių ligų. Yra tam tikrų virusinių infekcijų, kurių požymis bus labai ilgai išsilaikanti neaukšta temperatūra. Pavyzdžiui, mononukleozė.
Kai viską ištikriname ir visas ligas atmetame, patariame mėnesį temperatūros nematuoti. Nemaža dalis ilgai užsilaikiusios temperatūros priežasčių taip ir lieka neaiškios. Literatūroje aprašyti nespecifiniai atvejai, kai po virusinės infekcijos karščiavimo centre smegenyse įvyksta pakitimas ir temperatūra laikosi kiek pakilusi. Organizmas ją interpretuoja, kaip normalią“, – sako gydytoja.
Tekstas Neilos Ramoškienės
