Kalbėdami apie vaikų virškinimo sutrikimus kelionėse, minime virusus ir bakterijas. Yra dar viena priežastis, kuri gali apkartinti atostogas, – tai parazitai. Žarnyno parazitai skirstomi į pirmuonis (vienaląsčius organizmus) ir helmintus (daugialąsčius, žinomus kaip kirmėlės).
Kokie požymiai rodo, kad vaikas turi parazitų? Kaip juos gydyti? Ar grįžus iš kelionių atlikti tyrimus? Ar yra būdas nuo parazitų apsisaugoti?
Konsultuoja vaikų ligų gydytoja ir vaikų endokrinologė Lina Orlovskaja
Vasara – kirmėlių sezonas
Užsikrėtimas parazitais – bene populiariausia pasaulio liga!
PSO duomenimis, įvairiomis kirmėlėmis yra užsikrėtę mažiausiai 24 proc. pasaulio gyventojų. Žarnyno pirmuonių (ŽP) paplitimo rodiklis mažesnis, bet vis tiek manoma, kad daugiau nei 350 milijonų žmonių yra užsikrėtę trimis dažniausiai pasitaikančiais pirmuonių parazitais.
Lietuvoje kasmet helmintozėmis suserga per 30 000 žmonių, daugiausiai 3–12 m. vaikai.
Vasarą išauga rizika užsikrėsti kirmėlinėmis ligomis, nes kirminų bei jų kiaušinėlių gausu dirvožemyje bei vandenyje, o žmogaus kontaktas su gamta šiltuoju metų laiku itin intensyvus.
Parazitai dauginasi labai greitai, pavyzdžiui, viena spalinė kirmėlė per parą gali padėti net 10–15 000 kiaušinėlių!
Dažniausi žarnyno helmintozių sukėlėjai: spalinės, askaridės ir plaukagalviai. Patekus šių helmintų apvaisintam, subrendusiam kiaušinėliui per burną į žarnyną, iš jo išsirita lerva, kuri virsta suaugusia kirmėle. Subrendusios kirmėlės, net ir negydant su išmatomis natūraliai pasišalina iš žmogaus organizmo, žarnyne jos nesidaugina. Spalinės visiškai pasišalina per 30 parų, askaridės – per 1–2 metus, plaukagalviai – per 5 metus.
Kirmėlėmis užsikrečiame:
Valgydami neplautomis rankomis.
Valgydami neplautas ar nepakankamai švariai nuplautas uogas, vaisius, daržoves.
Valgydami ant žemės netyčia nukritusį ir pakeltą maistą.
Gerdami užterštą atvirų vandens telkinių vandenį, pavyzdžiui, vandenį iš upelių.
Plaudami tokiu vandeniu vaisius ir daržoves.
Maudydamiesi, kuomet vandens atsitiktinai patenka į burną.
Kai kuriomis kirmėlių rūšimis, pavyzdžiui, kaspinuočiu, galima užsikrėsti valgant nepakankamai termiškai apdorotą mėsą ar žuvį: per sušius, karpačus, vytintą, sūdytą, šaltai rūkytą ar vidutiniškai iškeptą žuvį ar mėsą.
Rizika susirgti kirmėlinėmis ligomis didesnė naminių augintinių turėtojams. Vedžiojant šunis ar kitus naminius augintinius lauke, šie gali parnešti kirmėlių kiaušinėlių ant savo kailio, patys jais net ir neužsikrėsdami, o paglosčius gyvūną, per neplautas rankas, kirmėlių kiaušinėliais užsikrečia ir šeimininkai.
Kirmėlių kiaušinėlius paskleidžia ir vėjas, su dulkėmis jie gali patekti į žmogaus nosį, burną, tuomet nuryjami ir patenka į žarnyną.
Kadangi kirmėlių kolonijos gyvena žemėje, užsikrėsti labiau rizikuoja tie vaikai, kurie kapstosi smėlio dėžėse, pajūrio smėlyje, močiutės darže.
Į maistą kirmėlių kiaušinėliai gali patekti musių, kitų skraidančių vabzdžių, tarakonų „dėka“.
Kokie požymiai rodo, kad vaikas turi kirmėlių
Kirmėlinių ligų yra visa galybė, jos pasireiškia įvairiausiais simptomais, o dažnai ir visai nepasireiškia. Simptomai ir ligos eigos sunkumas priklauso nuo organizme parazituojančios kirmėlės rūšies, pakartotinio užsikrėtimo dažnumo bei sukėlėjų gausos organizme. Kuo parazitinės kirmėlės ilgiau būna žarnyne, tuo daugiau jaučiama simptomų.
Simptomai, kurie rodo, kad vaikas gali būti užsikrėtęs kirmėlėmis: prastas apetitas, liesėjimas, apatija, sutrikęs maisto medžiagų pasisavinimas, B12 vitamino stoka, baltymų stoka, anemija, bendras silpnumas, avitaminozė, pilvo skausmai, pykinimas, viduriavimas arba vidurių užkietėjimai, vėmimas, subfebrilus karščiavimas, galvos skausmai, dėmesio ir koncentracijos stoka, suprastėjusi atmintis ir mokslų rezultatai, pasikartojantys odos bėrimai, užsitęsęs sausas kosulys, regos sutrikimai, nuovargis, sutrikęs miegas.
Dėl kirmėlių išskiriamų nuodingų medžiagų apykaitos produktų gali pasireikšti bendra organizmo intoksikacija, alerginės reakcijos, raumenų ar sąnarių skausmai, padidėję limfmazgiai.
90 proc. atvejų helmintozės nesukelia jokių išreikštų simptomų, neretai jų simptomai palaikomi lėtiniu nuovargiu.
Kodėl vieni į parazitų sukeltas žarnyno infekcijas reaguoja viduriavimu, o kiti nieko nejaučia, aiškinama žarnyno mikrobiotos skirtumais.
Mitai apie kirmėles
Iki šiol yra nemažai mitų, susijusių su kirmėlinėmis ligomis:
Griežimas dantimis – helmintozės požymis.
Potraukis saldumynams gali būti dėl kirmėlinių ligų.
Dėl spalinių vargina pilvo skausmai.
Kūdikiai gali gimti jau užsikrėtę kirmėlių kiaušiniais.
Nė vienas iš šių teiginių nėra tiesa. Tai mitai, atkeliavę iš sovietinių laikų, ar tiesiog sukurti kaip liaudies folkloras.
Griežimas dantimis bei potraukis saldumynams neturi nieko bendra su kirmėlėmis žarnyne.
Spalinės pilvo skausmų nesukelia (juos gali sukelti askaridės). Nors spalinės gyvena žarnyne, kiaušinėlius jos padeda aplink išangės odą, todėl gali būti jaučiamas niežėjimas, diskomfortas. Kai kuriais atvejais atsiranda bėrimas ar išangės skausmas, bet pilvo neskauda.
Visi naujagimiai gimsta su steriliu žarnynu, jų mikrobiota tik kuriasi. Būtent todėl toks svarbus naujagimio ankstyvas dėjimas prie krūties bei kontaktas oda prie odos dar gimdykloje, nes šio kontakto su motinos oda metu ne tik skatinama laktacija, bet ir kūdikio organizmas susiduria su pirmaisiais gyvais mikroorganizmais, patenkančiais ant jo odos, į gleivines, virškinamąjį traktą.
Kaip nustatoma, ar vaikas turi kirmėlių
Kirmėlių kiaušinėlių tyrimas išmatų nuograndose nėra labai informatyvus, nes helmintai kiaušinėlius deda 1–2 paras kas 1–1,5 mėn., tad kiaušinėlių neaptikimas išmatose neįrodo helmintozės nebuvimo.
Informuoti gali kraujo tyrimas – esant parazitų, randamas padidėjęs bendras IgE kiekis, padidėjęs eozinofilų kiekis, rodantis organizmo alerginę reakciją į svetimkūnį (helmintą).
Kelionėse rizika išauga
Kelionėse rizika užsikėsti parazitais labai išauga. Veikia visi ankščiau išvardinti rizikos punktai: žemesni higienos standartai, sumažėjęs tėvų budrumas, kontaktas su vandeniu, smėliu, maistu, gyvūnais.
Užsikrėsti parazitais labiau tikėtina šilto klimato šalyse. Dažniausias parazitinis susirgimas yra giardiazė, kurį sukelia žarnyno pirmuonys Giardia lamblia. Sergant šia liga, pažeidžiamas plonasis žarnynas. Ligonis gausiai viduriuoja vandeningomis nemalonaus kvapo išmatomis, atsiranda pilvo skausmai, pykinimas, vėmimas, žarnyne kaupiasi dujos, sumažėja apetitas.
Giardiazė paplitusi visame pasaulyje, bet didžiausias giardiazės paplitimas pastebimas tropinėse ir subtropinėse šalyse, taip pat besivystančiose šalyse, kur yra prastos sanitarinės gyvenimo sąlygos.
Kaip gydoma
Nesant jokių simptomų ar skundų, profilaktiškai gerti vaistus nuo kirmėlių yra beprasmiška, juolab tai didina atsparumą vaistams.
Jeigu simptomai ūmūs, pirmiausia gydomi jie – pavyzdžiui, skiriami probiotikai, lengvinantys viduriavimą.
Užsikrėtus kirmėlėmis ir jaučiant simptomus, reikėtų gerti kuo daugiau vandens ir elektrolitų tirpalų, kad būtų atkurtas drėgmės balansas organizme. Kadangi žarnyne besiveisiančios kirmėlės greičiausiai sutrikdo mokrobiotos balansą, skiriamas gydymas probiotikais.
Nustačiau, kad tai helmintozė, skiriamas gydymas vaistais. Vaistai veikia paralyžiuodami parazitus, sustabdydami jų dauginimąsi ir juos sunaikindami. Tačiau labai svarbu įsidėmėti, kad pirmą kartą išgėrus vaistų, greičiausiai teks jų vartoti dar po kelių savaičių, kadangi vaistai paveikia tik suaugusias kirmėles. Per kelias savaites organizme išsirita nauji parazitų kiaušinėliai, tad išnaikinti reikia ir juos. Tam skirta antra vaisto dozė, apie kurią informuos konsultuojantis vaistininkas.
Susiję straipsniai
