Vasarinė vaikų mityba: aukščiausias laimingumo balas ir virškinimo sutrikimai

Vasarą namų maisto kontrolės inspektoriai – mamos ir tėčiai – dirba tik puse etato. Į vaikų lėkštes (o iš tikrųjų – tiesiog į rankas) patenka kur kas daugiau chaotiško maisto.

Pasekmės – aukščiausias laimingumo balas ir virškinimo sutrikimai: pilvo pūtimas, raišymas, viduriavimas, pykinimas, vėmimas.

Mes už laimingus vaikus, todėl nepamokslausime, kaip dozuoti ledus ar girdyti tik vandeniu. Su vaikų ligų gydytoju dr. A. Vingru užbėgsime negalavimams už akių. Jūsų dėmesiui 10 pažįstamų situacijų.

1. SUGEDĘS. Vasarą maistas genda akyse

Vasarą kyla pavojus prisivalgyti pernokusių vaisių ir uogų, kurie jau valgymo metu dubenėlyje „paleidžia syvus“. Kerai išsisklaido labai greitai, kaip pasakoje „Pelenė“ – arbūzas gali virsti vandeniu, o braškės – pajuoduoti.

Karštu oru maistas per kelias valandas gali surūgti, pažliugti, supūti, apsinešti pelėsiu. Norite edukacijos – palikite karštyje nesuvalgytą patiekalą ar trapią uogą (braškę, trešnę), o po kelių valandų su vaiku apžiūrėkite pasekmes. Tai bus gera pamoka, kad prieš dedant į burną pirma reikia gerai apžiūrėti, pauostyti, nuplauti.

Nuo pastovėjusio maisto galima užsikrėsti salmonelėmis, stafilokokais, įvairiomis žarnyno bakterijomis, botulizmo lazdelėmis. Vaikų žarnynas itin jautrus pasenusiam maistui, tad neduokite užvakar virtos sriubos, net nekaltųjų šaltibarščių, kurie genda ne ką mažiau, nei kitos sriubos (šaltibarščiuose kiaušiniai pūva, agurkai ir svogūnų laiškai rūgsta, o kefyras užsigazuoja).

2. NEPRINOKĘS. Neprinokę vaisiai ir uogos kenkia labiau nei pernokę

Paradoksas – dar labiau už pernokusius vaisius ir uogas pilvą sudirgina neprinokę. Juose yra daug rūgščių, kartumynų bei kitų sunkai virškinamų, organizmui neįprastų ir svetimų medžiagų. Jos dirgina skrandį ir žarnyną, dėl to organizmas stengiasi tomis medžiagomis atsikratyti, nepriklausomai nuo to, kiek vaikas suvalgė. Tai gali būti vienintelė pusžalė vyšnia ar serbentų kekė.

3. Per atostogas mityba keičiasi iš esmės

Kartais vaiko virškinamąjį traktą išderina pasikeitusi mityba. Tarkime, šeima išvyksta atostogauti į kitą šalį, nusiperka paketą „viskas įskaičiuota“ ir leidžia mažam vaikui ragauti įvairiausių vietinių patiekalų.

Pažintine prasme tai sveikintina, tačiau per didelė įvairove sukelia chaosą vaiko pilve. Kad ir kaip gaila sumokėtų pinigų, protingiau parinkti vaiko skrandžiui ir žarnynui įprastą maistą. Tegul tai būna paprasti makaronai ar pica, bet jei vaikas juos valgė namuose, tai tiks ir užsienyje.

4. NEŠVARUS. Atostogos – nešvarių rankų metas

Vaikas gali sunegaluoti ne nuo maisto, o todėl, kad jį valgė nešvariomis rankomis. Vasarą dar dažniau priminkite, kad vaikas plautųsi rankas. Kieme, gamtoje vaikai praleis kur kas daugiau laiko nei kitu metų laiku, todėl namo parneš įvairiausio užkrato. Nesiplaunant rankų, galima užsikrėsti ūminėmis žarnyno ligomis, įvairių virusų (rotaviruso, noraviruso), įvairių bakterijų (šigelių, salmonelių) sukeltomis ligomis.

5. PER RIEBUS, PER SUNKUS. Vasarą paūmėja acetoneminiai vėmimai

Vasara – acetoneminių (ketoneminių) vėmimų metas. Ir čia niekuo dėti virusai, bakterijos, nešvarios rankos ar neprinokusios uogos. Tokie vėmimai vargina vaikus, kurie turi genetiškai lemtą riebalų apykaitos sutikimą, kai organizmas nesugeba suskaidyti su maistu gaunamų riebalų. Dėl to organizme kaupiasi tarpiniai riebalų skilimo produktai – ketoninės medžiagos – ir prasideda intoksikacija.

Nors vasara asocijuojasi su lengvu maistu – vaisiais, daržovėmis, šaltomis sriubomis, tikrovėje vaikai suvalgo daug daugiau koncentruoto ir riebaus maisto. Vaikai gali sunegaluoti išgėrę didesnį kiekį koncentruotų sulčių, prisivalgę riebių ar ryškiaspalvių ledų, bulvių traškučių ir pan.

6. Vaikus gali alergizuoti braškių ar kitų uogų/vaisių perteklius

Kažkada buvo tikima, kad sezono metu prisivalgęs braškių, vaikas paskui bus apsaugotas nuo mažakraujystės visus metus. Tačiau tai netiesa. Geležis organizme nesikaupia, jos pasisavinama tiek, kiek reikia, o perteklius pašalinamas, tad geležies su maistu reikia gauti kasdien.

Braškių atsargiai duokite į alergiją linkusiam vaikui. Braškėse ir žemuogėse yra medžiagų, kurios atpalaiduoja histaminą, dėl to gali atsirasti reakcijų, panašių į alergines (pseudoalerginės reakcijos). Alerginę reakciją gali sukelti ir bet kokie kiti vaisiai ar uogos, jeigu jų vaikas suvalgo labai daug vienu metu.

7. BLOGAI SUKRAMTYTAS. Vasarą – skaidulų metas, jos būtinos, bet svarbu nepadauginti

Vaisiuose, uogose ir daržovėse yra ne tik vitaminų ir mineralų, bet ir maistinių skaidulų, kurios yra gerųjų žarnyno bakterijų maistas. Tad valgydami vaisius, uogas ir daržoves, mes gauname dvigubą naudą – aprūpiname organizmą reikalingomis medžiagomis ir pamaitiname savo gerąsias bakterijas. Ypač geri prebiotikai yra mėlynės, spanguolės, obuoliai, bananai, arbūzai, prieskoninės daržovės (svogūnai, česnakai).

Žinodami daržovių ir vaisių naudą, vaikui stengiamės duoti visko, kas tik prasikalė ar prinoko. Tačiau gležnam žarnynui didelio kiekio nereikia. Net ir sutarkuotos ar kitaip susmulkintos daržovės yra žarnyno šluota, o per šiukščiai šluodama ji gali sukelti viduriavimą.

Reikia stebėti savo vaiką, jeigu matote, kad prisivalgius arbūzų jam pučia ir raižo pilvuką, duokite mažiau. Jeigu vaiko virškinamasis traktas silpnas, jam nereikia duoti ridikų ar svogūnų laiškų į tuščią skrandį. Jeigu matote, kad morką valgo beveik nekramtydamas, sutarkuokite.

8. TOKSIŠKAS. Vaisiuose, daržovėse, uogose, kaulavaisiuose – visur gali būti per daug nitratų

Gausiai prisivaišinę naujojo derliaus gėrybėmis, su jomis gauname ir didelį kiekį nitratų, kurie sukelia viduriavimus, pilvo ar galvos skausmus, ryškiaspalvius bėrimus. Apie 85 proc. į mūsų organizmą patenkančių nitratų gauname su daržovėmis, kita dalis nitratų į mūsų organizmą patenka su vandeniu, vaisiais, mėsos produktais (nitratai ir nitritai naudojami pramonėje mėsos spalvai paryškinti bei kaip konservantai).

Daugiausia nitratų kaupia lapinės salotos, špinatai, rūgštynės, prieskoninės žolės, tokios kaip krapai, petražolės, svogūnų laiškai, ridikėliai bei juodieji ridikai. Nemažai jų kaupia agurkai, gūžiniai kopūstai, brokoliai. Peraugusiose salotose ir daržovėse nitratų bus daugiau nei jauname, subrendusiame, gerai išsivysčiusiame augale.

Nitratų kiekis mažėja gerai nuplovus daržoves bei nulupus jų odelę ar pašalinus šerdinę dalį (priklausomai nuo daržovės rūšies), daržoves rauginant, verdant, mirkant pasūdytame, vitaminu C parūgštintame karštame vandenyje.

9. UŽKRĖSTAS. Kirmėlės, deja, atostogų neišeina

Vasarą vaikai dažniau užsikrečia kirmėlėmis. Dažniausiai užsikrečia per užterštą maistą ar vandenį, bet netrūksta atvejų, kai užsikrečiama per nepakankamai nuplautas žalias daržoves, uogas, kurios buvo užaugintos dirvožemyje, tręštame išmatomis. Užsikrečiama ir per vaisius krituolius.

Kai vaikas turi kirminų, pablogėja apetitas, vaikas greitai pavargsta, pasidaro irzlus, gali sutrikti miegas, kamuoja įvairaus intensyvumo ir trukmės pilvo skausmai. Viduriavimas gali kaitaliotis su vidurių užkietėjimu. Kai kurių kirmėlių invazijos gali pasireikšti alerginėmis reakcijomis, kosuliu. Spalinukės sukelia stiprų niežėjimą apie išangę. Pavienių apvaliųjų kirmėlių, pvz., askaridžių, plaukagalvių kirmėlių, invazijos dažniausiai yra besimptomės. Todėl specialistai rekomenduoja du kartus per metus patikrinti, ar vaikas neturi kirmėlių.

10. Kelionių viduriavimai pažįstami daugumai

Dar viena atostogų problema yra atostogų viduriavimas, vadinamas keliautojų diarėja.

Apskaičiuota, kad 30–70 proc. keliaujančiųjų į šalis, kuriose sanitariniai ir epidemiologiniai standartai žemesni (karšto, drėgno, tropinio klimato šalys), dažnu atveju patiria viduriavimo epizodą. Sveikiems žmonėms, turintiems funkcionuojančią imuninę sistemą, viduriavimas dažniausiai praeina savaime. Viduriavimas trunka 3–5 dienas ir nereikalauja specialaus gydymo. Vaikams, kurių žarnynas dar gležnas, viduriavimas gali užtrukti, būti sunkesnis.

Maždaug 90 proc. keliautojų viduriavimo atvejų sukelia patogenais užkrėstas vanduo ar maistas, kuris buvo pagamintas ir (arba) saugomas nesilaikant atitinkamų higienos reikalavimų. Likę 10 proc. atveją susiję su padidėjusia peristaltika, kurią lemia stresas keliaujant, vietinė bakterinė flora ar specifiniai vietinės virtuvės ypatumai.

Pasireiškus keliautojų viduriavimui, svarbiausia vartoti pakankamai skysčių ir atkurti elektrolitų balansą, kurie prarandami vemiant ir viduriuojant. Keliautojų vaistinėlėje turėtų būti elektrolitų, skirtų ištirpinti virintame vandenyje. Rekomenduojamas gydymas probiotikais. Atkreipkite dėmesį, kad tai būtų ne probiotikas-papildas, o probiotikas-vaistas. Rekomenduojamas lengvai virškinamas maistas – bananai, virti ar kepti obuoliai, virtos morkos, košės vandens pagrindu, krekeriai, džiūvėsėliai.