Žiemos laikotarpis – tikras iššūkis mūsų organizmui. Ir ne tik todėl, kad kai kurie iš mūsų tiesiog nemėgsta šalčio ar tamsos. Šaltuoju sezonu didžiąją dalį energijos sankaupų organizmas išeikvoja savęs apšildymui ar kovoje su įvairių ligų sukelėjais. Drauge žiema – tai ir kaloringesnio, perdirbto maisto valgymo laikas. Pasak Vilniaus „Kardiolitos“ klinikų Sveikos mitybos centro gydytojos dietologės Eugenijos Časaitytės, sukaupti mineralų ir vitaminų atsargų ištisiems metams nėra įmanoma, todėl sveikos mitybos principų reikėtų laikytis ištisus metus. Gydytoja dalinasi patarimais apie sveikos mitybos įpročius ir kokius produktus reikėtų valgyti pavasarį.
Energija ir žvalumas ištisus metus
Pasak gydytojos, daugelis elgiasi neteisingai manydami, kad griežtos dietos ar iškrovos dienos pavasarį padės sulieknėti ar pagerins savijautą. Tampa populiaru atsisakyti ir vienos iš maisto grupių: pieno, gliuteno turinčių produktų, mėsos ar grūdinių kultūrų. Tačiau šie sprendimai atneša trumpalaikius rezultatus, o numesti kilogramai sugrįžta dvigubai. Sveika gyvensena, pasak gydytojos dietologės, tai ilgas procesas, kurio metu formuojami ilgalaikiai, sveikatai palankūs mitybos įpročiai. Laikantis jų, neteks nerimauti dėl svorio, energijos stokos ar sotumo jausmo ištisus metus.
„Tinkamus maitinimosi įpročius gali padėti suformuoti mitybos plano sudarymas, kuriame, remiantis individualia kūno sudėties analize, suformuojamas valgymo režimas, porcijų dydžiai, subalansuotumas. Sveikos mitybos planas, nėra tiesiog eilinė dieta, kurios nusprendžiame laikytis, norėdami padailinti kūno formas prieš vasaros sezono atidarymą.
Mitybos programos nekuriamos tik savaitei ar kelioms – jomis vadovautis reikia nuolatos. Tinkamai parinktas mitybos planas vyrams ir moterims gali atitolinti senatvę, taip pat sumažinti įvairių ligų riziką.
Juo vadovaujantis jausitės energingi ir žvalūs, nes mitybos planas teikia sotumo jausmą, saugo sveikatą ir suteikia pakankamą energijos kiekį“, − apie sveikos mitybos įpročius pasakoja gydytoja.
Sultys neturėtų pakeisti įprastos mitybos
Sukaupti mineralų ir vitaminų atsargų ištisiems metams, pasak dietologės E. Časaitytės, nėra įmanoma.
Pavasarį taipogi jų sukaupti nepavyks, bet reikėtų naudotis sezono suteikiamais produktais. Mityba turi būti subalansuota, o pasireiškus pavasarinei hipovitaminozei (vitaminų trūkumui), ją sumažinti gali šimtaprocentinės vaisių bei daržovių sultys.
„Sultyse yra daug vitaminų ir kitų naudingų organizmui medžiagų. Vienai stiklinei sulčių dažniausiai reikia išspausti ne vieną ir ne kelis vaisius ar daržoves. Dažniausiai tokio didelio kiekio vieno valgio metu nesuvalgome, tad išgėrus stiklinę sulčių gauname koncentruotą kiekį naudingųjų medžiagų, esančių vaisiuose bei daržovėse.
Bet tai neturėtų pakeisti įprastos mitybos, nes pirmiausia su sultimis gauname mažiau skaidulinių medžiagų, nei valgytumėme daržoves bei vaisius. Antra – ir pavasarį mityba turi savo pagrindines taisykles. Viena jų – subalansuotumas. Žmogus turi išlaikyti santykį tarp sudėtinių angliavandenių, baltymų ir riebalų“, − teigia gydytoja.
Labiausiai trūkstamas vitaminas
Daugeliui žinoma, kad pavasarį po žiemos dažniausiai trūksta riebaluose tirpaus vitamino D, kurio šaltuoju sezonu sumažėja dėl saulės stokos. Saulės šviesa organizmą vitaminu D aprūpina natūraliai − net 80-90 proc. šio vitamino pasigamina dėl saulės šviesos poveikio ir tik 10-20 proc. jo galima gauti su maistu. Pasak gydytojos dietologės, vis daugiau mokslinių tyrimų rodo įvairių ligų sąryšį su vitamino D stygiumi. O sureguliavus šios medžiagos kiekį organizme, mažėja net mirtingumas nuo tam tikrų ligų, ypač nuo storojo žarnyno vėžio ir išeminės širdies ligos.
„Vitamino D trūkumas mokslininkų siejamas su vis daugiau susirgimų ir jų simptomų: nuovargiu, nuotaikų kaita, kaulų ar raumenų skausmais, susilpnėjusiu imunitetu ir kitais. Beje, jis turi įtaką ir daugeliui vėžio rūšių, abiejų tipų cukriniam diabetui, įvairioms imuninės sistemos ligoms, net depresijai ar Alzhaimerio ligai.
Esant saulės šviesos trūkumui, pagrindinis vitamino D šaltinis maiste yra riebiosios žuvys ir kiaušiniai. Šiek tiek mažiau jo yra jautienos kepenyse, fermentiniame sūryje, svieste, riebiame piene. Reikėtų pabrėžti, kad šie produktai turi daug sočiųjų riebalų, todėl juos vertėtų vartoti itin saikingai“, − vitamino D svarbą apžvelgia gydytoja.
Nuovargį padės įveikti salotos
Mikroelementų bei vitaminų pavasarį organizmui trūksta ir todėl, kad per žiemą sandėliuotos daržovės ir vaisiai nemažą dalį jų praranda. Kaip teigia dietologė, ką tik nuskintuose vaisiuose ir daržovėse vitaminų yra daugiau. Be to, lauke užaugintuose vaisiuose bei daržovėse yra biologiškai aktyvių medžiagų, kurios suteikia ir tam tikrą kvapą bei išvaizdą. Specialistė rekomenduoja naudotis sezono teikiamais maisto privalumais, todėl pavasarį vietoje raugintų kopūstų reikėtų mėgautis pirmosiomis gamtos gėrybėmis: salotomis, ridikėliais, špinatais, svogūnų laiškais.
„Pavasarį kamuojantis nuovargis gali būti ir kito svarbaus mikroelemento – kalio stygiaus pasekmė. Kadangi šio mikroelemento šaltiniai yra žalios lapinės daržovės, avokadai, pupelės, žirneliai, grybai, žuvis, neriebus pienas ir jogurtas – pavasarį kalio stygius ypač juntamas. Šiuo laikotarpiu rekomenduojama valgyti svogūnų laiškų, krapų, salotų lapų, ridikėlių.
Svogūnų laiškuose gausu vitamino C, kuris padeda atsigauti po persirgtų infekcinių ligų ir kartu su folio rūgštimi bei geležimi, padeda įveikti pavasarinį nuovargį. Svogūnų laiškų sudėtyje esantis cinkas labai naudingas ir žiemą nualintų plaukų, nagų ir odos grožiui susigrąžinti.
Dar daugiau vitamino C turi krapai. Jie ypač naudingi ir širdies–kraujagyslių sistemos sveikatai. Salotos gerina virškinimą, kepenų veiklą, medžiagų apykaitą, saugo organizmą nuo aterosklerozės. Jų lapuose daug rutino, stiprinančio kraujagyslių sieneles. Ridikėlius reikėtų valgyti žalius ir neišmetant augalo lapų, nes juose vitamino C yra daug daugiau nei šaknyse“, − sezono daržoves apžvelgia Vilniaus „Kardiolitos“ klinikų Sveikos mitybos centro gydytoja dietologė E. Časaitytė.
