Taip, tai moksleiviai. Kaip pakoreguoti jų ydingą mitybą? pataria sveikos gyvensenos tyrinėtojea Goda Azguridienė.
Daug kalbame apie sveiką mažų vaikų mitybą, o kaip sveikai maitinti paaugusius vaikus ir paauglius – žinių mažai. O juk paauglius išmokyti sveikai maitintis – sunkiausia. Jie turi savo neginčijamą nuomonę visais gyvenimo klausimais, ir mitybos taip pat. Be to, mėgsta visa, kas saldu ir supakuota į spalvingus plastikus – taigi nesveika. Ką gi galima pasiūlyti nesveiko maitinimosi „čempionams“ – moksleiviams?
Sausi pusryčiai. Pirmiausia galima bandyti pakeisti tuos produktus, kuriuos paaugliai valgo, geresnės kokybės analogais. Pirmiausia keiskime sausus pusryčius – vietoje rafinuotų, dažytų ir nesaikingai saldintų įprastinių sausų pusryčių, bandykime pasiūlyti kuo panašesnių iš išorės, bet sveikų dribsnių. Kviečius keiskime spelta, avižomis, mišrių grūdų dribsniais. Neekologiškus kukurūzų dribsnius keiskime ekologiškais. Įprastiniuose sausuose pusryčiuose itin daug cukraus, o ekologiškuose sausuose pusryčiuose su uogomis ar natūraliais saldikliais cukraus beveik nėra. Pridėkime į sausus pusryčius ekologiškų razinų arba įpilkime šlakelį agavų sirupo. Vietoje batonėlių su daugybe E ir cukraus, pasiūlykime sveikų saldėsių: vaisinių batonėlių, batonėlių su uogomis ir riešutais. Vietoje saldainių puikiai tiks ekologiškos datulės – jei pavyks įsiūlyti paragauti, sėkmė beveik garantuota.
Sriubos iš pakelių. Mokinukai mėgsta sriubas „iš pakelių“. Sveikus produktus parduodančiose parduotuvėse galima įsigyti ir sveikai paruoštų daržovių sultinių bei sriubų: pakeliuose, indeliuose, kubeliuose. Jose nėra skonio stipriklių, subproduktų, GMO, hidrintų riebalų, druskos gerokai mažiau nei įprasta. Tokią sriubą vaikas gali pasigaminti pats.
Makaronai. Jei vaikas mėgsta makaronus, pirkite juos ekologiškus ir geros kokybės. Pamėginkite kartais pasiūlyti ne tik kvietinių, bet ir speltos ar iš kitų grūdų pagamintų (grikių, kukurūzų, ryžių). Makaronų svarbu nepervirti – jie turėtų būti tokie, kad dar reikėtų kramtyti. Tai lemia ne tik skonį, bet ir poveikį organizmui (sutižę makaronai daug labiau kelia cukraus kiekį kraujyje). Pratinkite vaikus prie prieskonių – tuomet jie mažiau norės kečupų, majonezų ir kitų rizikingų padažų.
Pienas. Pieno negeriantiems ar nemėgstantiems vaikams kartais pasiūlykime riešutinio pieno – tai nėra vien desertas!
Riešutuose daug baltymų, kurie būtini augančiam organizmui. Jei vaikas nevalgo mėsos ir žuvies, jam ypač svarbu valgyti ankštinių produktų ir geros kokybės grūdų. Ryžių, grikių, avižų, speltos, ar grūdų mišinio košė – puikiausi pusryčiai arba vakarienė. Jeigu Jūsų vaikas jų nevalgo – pagaminkite iš aukščiausios kokybės (pvz., biodinaminiu arba ekologišku būdu augintų) dribsnių ar kruopų. Geros kokybės grūdai pakeičia ne vieno valgytojo nuomonę apie košes. Sviesto tokiais atvejais siūlyčiau negailėti.
Druska. Maistas būna skanesnis, jei jį pagardiname druska. Jei vartosite Himalajų druską, nereikės nerimauti dėl blogo poveikio sveikatai, priešingai – praturtinsite mitybą būtiniausiais mineralais.
Aliejus. Labai koncentruotas organizmui būtinomis medžiagomis praturtintas produktas (pvz., omega 3 ir 6, vitaminu E) yra šalto spaudimo aliejus. Užpilkime po šaukštelį įvairių šalto spaudimo aliejų (alyvuogių, linų, moliūgų, riešutų) vaikui ant to maisto, kurį jis mėgsta, ir jis gaus puikiausių maistinių medžiagų nė nepastebėjęs. Labai svarbu, kad aliejus būtų šalto spaudimo, aukštos kokybės ir nepasenęs – tuomet jis bus ir skanus, ir naudingas. Prisiminkite, kad linų aliejus galioja vos kelis mėnesius, turi būti laikomas tamsiame butelyje šaldytuve ir apkartęs nebenaudojamas. Neduokite neskanių aliejų vaikams – po to jie jokių nebenorės valgyti.
Svarbiausia, kad patys maitintumėmės sveikai. Tuomet anksčiau ar vėliau ir vaikai ims daryti tą patį – nebūtinai tada, kai mes to tikėsimės.
„Mamos žurnalas“
