Sveikesnio maisto mada užvaldo pasaulį, o Baltijos šalyse tik vienas iš penkių pirkėjų teigia niekuomet neperkantis sveikesnių produktų.
Įdomu, kad aktyviausiai savo mitybos įpročius linkę keisti būtent tie Lietuvos, Latvijos ir Estijos namų ūkiai, kuriuose yra vaikų, atskleidė tarptautinės rinkos tyrimų bendrovės „Nielsen“ duomenys.
„Kruopštų maisto pasirinkimą paprastai linkstama sieti su tam tikra sveikatos būkle ar noru padailinti kūno linijas, kūno formavimo programomis. Tačiau atrandame dar vieną bruožą, kuris išskiria sveikesnius maisto produktus perkančius vartotojus iš kitų – jie turi vaikų“, – sako „Nielsen“ vadovė Baltijos šalims Ilona Lepp.
Pasak I. Lepp, analizuojant turinčių ir neturinčių vaikų pirkėjų pasirinkimus paaiškėjo, kad pastarieji savo įpročius keičia lėčiau ir konservatyviau.
„Tarp vaikų neturinčių Lietuvos pirkėjų vos 3 proc. pernai prisipažino, kad perka daugiau sveikesnio maisto. Tuo tarpu net 18 proc. vaikų turinčių Lietuvos pirkėjų 2017 metais tvirtino pirkę daugiau sveikatai palankių maisto produktų. Tai rodo, kad sveikesnis gyvenimo būdas nėra vien virtualus feisbuko, instagramo ar kitų populiarių socialinių tinklų pasaulis. Atvirkščiai, tai realus gyvenimo būdas, apimantis tūkstančius mūsų šalies namų ūkių ir jis turi potencialo ne tik tęstis ilgą laiką, bet ir iš esmės pakeisti šeimų mitybos įpročius“, – teigia „Nielsen“ vadovė Baltijos šalims.
Stiprėjant sveiko maisto madai, Lietuvoje stebimas viso grūdo makaronų, grūdų batonėlių, lieso jogurto, ekologiškos grietinės paklausos augimas. Be to, pirkėjai linkę gerti mažiau gazuotus gėrimus, rinktis daugiau žuvies ar jūrų gėrybių.
„Sveikai – nereiškia brangiai. Lietuvos gyventojai yra ypatingai jautrūs kainoms. Atitinkamai ir sveikas maistas nebūtinai yra išskirtinai brangus ar retas pasirinkimas. Analizuojant kategorijas akivaizdu, kad Lietuvoje auga tradicinės kategorijos, kurios siūlo sveikesnius maisto atitikmenis – grūdų gaminiai, pieno produktai. Lietuvos pirkėjams nuolat yra svarbus šviežių maisto produktų asortimentas, kuriam tenka svari dalis bendro pirkinių krepšelio“, – sako I. Lepp.
„Nielsen“ tyrimas parodė, kad Estijos vartotojai yra labiausiai linkę pirkti sveikus maisto produktus, nuo jų nedaug atsilieka ir Lietuva. Lietuvoje 29 proc. vartotojų teigia, kad nuolat skiria dėmesį perkamiems maisto produktams ir ieško tik sveikų produktų. Latvijoje tokių pirkėjų yra 27 proc, o Estijoje – 30 proc.
Vis dėl to yra žmonių grupė, kurie tiesiog perka reikiamus produktus ir visiškai nesuka galvos dėl jų sudėties. Estijoje tokių gyventojų yra 17 proc., lietuvių ir latvių – po 16 proc.
Daugiausiai dėmesio maisto produktų etiketėms teigia skiriantys Lietuvos pirkėjai – 37 proc. jų tvirtina visuomet skaitantys etiketes, kai Latvijoje tokių pirkėjų yra 31 proc., o Estijoje – 19 proc.
Tačiau akivaizdu, kad etiketėse nurodyta informacija vartotojams vis dar atrodo pernelyg sudėtinga. Visą informaciją, nurodytą ant pakuočių, sako suprantantys vos 10 proc. Lietuvos, 12 proc. Latvijos ir 15 proc. Estijos pirkėjų.
„Vartotojai rodo pastangas ir akivaizdžiai domisi maisto gaminių sudėtimi, kitomis savybėmis, tačiau jie kol kas nėra įgudę interpretuoti ten nurodytą informaciją ar išskirti konkrečias dominančias gaminio savybes, kurias identifikuotų kaip geriausias tarp visų turimų pasirinkimų. Todėl iniciatyvos skirti sveikesniam maistui atskiras lentynas ar kitaip jį žymėti, kad išsiskirtų bendrame kontekste, yra sveikintinos ir gali pagelbėti keičiant mitybos įpročius bei pasirenkant atitinkamus maisto produktus“, – sako „Nielsen“ vadovė Baltijos šalims I. Lepp.
Apie „Nielsen“:
„Nielsen“ yra tarptautinė veiklos vertinimo sprendimų bendrovė, tirianti pirkėjų elgesį daugiau nei 100 pasaulio šalių. Žiniasklaidos ir reklamos sričių klientams bendrovė teikia auditorijų matavimo paslaugas, pirkimo segmente vienintelė siūlo pasaulinį plataus vartojimo prekių mažmeninės prekybos vertinimą. Daugiau informacijos apie bendrovę interneto svetainėje www.nielsen.com.
Susiję straipsniai
