Ekologinio vaikų darželio „Augueco Dūzginėlis“ vadovė Ingrida Lauciuvienė sukaupė didelę patirtį, kaip pasidaryti ekologišką remontą, išsirinkti ekologiškas švaros priemones, maisto produktus ir t.t. Skaitykite jos patarimus.
Kaip pasiruošti žiemai be vaistų, pasitelkus žoles, eterinius aliejus, kvapų terapiją, garsus ir mankštą.
Darganotam metų sezonui mes ruošiamės visus metus. Gal todėl, jam prasidėjus, lieka tik sustiprinti kai kurias profilaktines priemones, o prireikus pasitelkti gydymą – pirmiausia natūraliomis. Laikomės dešimt „Žolinčių akademijos“ prezidentės Danutės Kunčienės mums duotų sveikatinimo patarimų.
„10 sveikatos įsakymų“:
VIDINĖ RAMYBĖ. Atsipūtimas, kaip mūsų vaikai sako – atsidūsėjimas, laimės linkėjimas.
FIZINIAI PRATIMAI. Rytinė mankšta, grūdinimasis, kvėpavimo pratimai, vaikščiojimas per druską, grikius.
MITYBA. Teisingai valgyti pagal metų laikus, neužkrėsti maisto pykčiu.
HIGIENA. 5-7 val. rytinis tuštinimasis, bambos, liežuvio, ausų priežiūra.
POILSIS. Miegoti eiti 22 val., keltis apie 4-6 val., sekmadienį jokių darbų.
APRANGA. Žiemą – vilna, pavasarį – šilkas, apranga visokių spalvų.
NAMAI. Namų ir kūno švara, garsų, kvapų terapija.
REIKLUMAS SAU. Vidinė nuostata visus įsakymus vykdyti.
ARTUMAS IR DRAUGAI. Jei neturėsime draugų, nebūsime atviri – gali nieko ir nepavykti.
Vidinė ramybė – kuo mažiau streso ir ašarų
Mūsų įsakymų lentelėje pirmą vietą užima vidinė ramybė, todėl kiekvieną rytą pradedame nuo ratelio, kuriame stovėdami vieni kitiems linkime laimės. Gali skambėti neįprastai, tačiau taip pradėję dieną vaikai tikrai būna ramesni. Daug dėmesio skiriame teisingo kvėpavimo mokymuisi ir savimasažams.
Juos ir maži, ir didesni vieni kitiems daro beveik kasdien. Vieni kitiems vaikai puikiausiai išmasažuoja galvytes, ausytes. Ypač tai gerai daryti su sezamų aliejumi.
Mankšta
Fiziniai pratimai – tai reguliari kasrytinė mankšta. Iš pradžių tai gali būti neįprasta, mums, suaugusiems, primena mokyklą, bet tai turėtų tapti ritualu. Ir kol nebus tai daroma bent penkias dienas iš eilės, tol nebus įpratimo, o kad vėliau susiformuotų įgūdžiai, prireiks jau ir mėnesio. Labai sveika ir vaikams labai patinka vaikščioti basiems per akmenukus, druską, gintarą ar grikius. Tai nesunku daryti ir namuose. Reikia tik medžiagas susiberti į atskiras dėžes.
Maistas
Mitybos įpročius reikėtų pamažu keisti. Ir galvoti, ne apie kuo didesnį kiekį, o apie kokybę. Ir svarbiausia, valgyti pagal metų laikus – tai yra daugiausia tų produktų, kurie tuo metu dera. Visą vasarą stiprybės sėmėmės iš žaliųjų kokteilių. Ankstyvą rudenį reikia apriboti sunkaus maisto vartojimą.
Rekomenduojama valgyti saldesnį ir lengvesnį maistą. Šaltėjant ir drėgnėjant orams, reikėtų valgyti daugiau sunkesnio, šildančio maisto, o vengti rūgštaus.
Masažai
Masažai gerina sveikatos būklę ir ilgina gyvenimą. Gerina virškinimą, naikina stresą. Kadangi šiuo tamsėjančiu ir vis labiau darganotu oru nuotaika nebėra tokia pakili kaip šviečiant saulei ir esant galimybei nuolat būti lauke, masažas – puiki profilaktikos priemonė. Vaikams aliejiniai masažai tikrai labai patinka. Jei nėra galimybių nuvesti vaiką pas masažistą bent kartą per savaitę, tai galima puikiausiai padaryti namuose. Bent jau kas vakarą nepamiršti ištrinti vaikams pėdučių sezamo aliejumi – ji bene vienintelis įsiskverbia giliausiai į audinius ir valo bei gydo. Neteisingai maitinantis toksinai kaupiasi ir vaikų, ir suaugusiųjų organizmuose, todėl svarbu juos nuolat pašalinti. Masažas – puiki priemonė.
Namų vaistinėlė iš vaistažolių
Vasarą netinginiavome, o prisirinkome nemažai žolynų ir iš jų prisigaminome įvairiausių preparatų.
Auklėtoja Agnė visą vasarą vaikams vedė sveikatingumo stovyklėles, į kurių dienotvarkę buvo įtrauktas žoliavimas. Grįžę iš miškų, pievų, laukų, vaikai patys gamino salotas, mokėsi jas derinti, maišė įvairiausius mišinius – vienus ruošė žiemai nuo peršalimo, kitus – virškinimui gerinti, trečius – sveikuoliškoms arbatoms virti. Aš pati kartu su darželio „močiute“ Dalia vykau į „Kvapų namų“ ir aromaterapeutės, kvapų ekspertės Laimės Kiškūnės organizuotą stovyklą, kurioje ne tik rinkome, bet ir mokėmės gaminti jau sudėtingesnius preparatus, labiau primenančius alchemijos pamokas. Taip pasigaminome čiobrelių sirupo, kurio jau pradėjome darželyje duoti vaikams po arbatinį šaukštelį kasdien profilaktiškai. Šią vasarą juos prisigaminome įvairiausių preparatų iš čiobrelių, vingiorykštės, kraujažolės, rykštenės, dirvuolės – ir tai tik lašas jūroje, kiek naudingų žolių galime rasti mūsų pievose ir labai nebrangiai pasigaminti vaistų darganotajam metų sezonui. Juk čiobrelių sirupas su medumi pakeičia mūsų įprastą pertusiną, kuris, deja, pastaruoju metu dažniausiai gaminamas spiritiniu pagrindu.
Žalieji kokteiliai
Sveikatą palaikyti dar labai padeda šių metų atradimas – žalieji kokteiliai. Medikės Viktorijos Boutenko, šiuo metu gyvenančios JAV, prieš septynerius metus padaryta žaliųjų kokteilių revoliucija pasėjo grūdą ir mūsų darželyje. Išklausę pačios Viktorijos paskaitų (ji vasarą buvo atvykusi į Lietuvą), įsigiję jos knygų su receptais, visą vasarą kokteilius plakėme darželyje. Ieškodama idealaus mitybos būdo, Viktorija Boutenko nusprendė ištyrinėti, kaip maitinasi gyvūnai, genetiškai artimiausi žmogui. 99,4 proc. šimpanzių genų yra tokie kaip žmogaus. Tačiau šie gyvūnai pasižymi didžiuliu imunitetu AIDS, hepatitui C, vėžiui ir daugeliui kitų sunkių žmonijos ligų. JAV gyvenanti Viktorija Boutenko ištyrė, kad 99 proc. vidutinio amerikiečio mitybos skiriasi nuo laukinių šimpanzių. Vidutinio amerikiečio valgiaraštį beveik 100 proc. sudaro termiškai apdorotas ir perdirbtas maistas.
Lengviausiai žalumynus žmogaus organizmas įsisavina tuomet, kai jie patenka į virškinamąjį traktą skysti. Tik sutrinti žalumynai nėra malonaus kvapo ir skonio. Viktorija vėl grįžo prie šimpanzių stebėjimo. Pasirodo, šios, paėmusios gabalėlį vaisiaus, įvynioja jį į žalią lapą. Žaliuosius kokteilius plakame iš žalumynų ir vaisių. Žali lapai yra maistingiausia augalo dalis. Lapuose augalas sukaupia ir nedidelį kiekį alkaloidų. Didelis kiekis alkaloidų yra nuodingas, tačiau mažas – atvirkščiai, stiprina imuninę sistemą. Todėl lapinių kopūstų, špinatų nuolat ir dideliais kiekiais į kokteilius nereikia dėti.
Įvairūs žalumynai kaupia skirtingų rūšių alkaloidus, todėl, gamindami kokteilius vis iš kitų žalumynų, išvengsime apsinuodijimų ir stiprinsime imunitetą. Vaisių taip dažnai keisti nereikia. Vieni į kokteilius deda kelių rūšių žalumynų ir kelių rūšių vaisių. Viktorija Boutenko pataria po vieną žalumyno rūšį vartoti kasdien septynias dienas. Kuo didesnė žalumynų įvairovė, tuo platesnis gaunamų maistinių medžiagų spektras.
Augalai kokteiliams:
Kultūriniai: agurkai, burokai, garstyčios, morkos, moliūgai, ropių lapai, kininiai kopūstai, kviečių želmenys, romaninės salotos, salierai, špinatai ir kt.
Laukiniai: balandos, dobilai, dilgėlės, gysločiai, kiaulpienės, laukinės garstyčios, laukinės našlaitės, miško žemuogės, rūgštynės, žliūgė, gelsvė.
Žolelės: bazilikai, kalendros, krapai, melisos, mėtos, pankoliai, petražolės, šaltmėtės.
Daigai: dobilų, brokolių, ridikų, grikių, saulėgrąžų, vaistinių ožragių.
Vaistažolės: alavijų lapai, asiūkliai, dobilai, margainiai, medetkų žiedai, taukės lapai.
Nuodingieji augalai: durnaropės, kanadiniai kukmedžiai, vėdrynai, nuodingosios gebenės, maudos, geltonieji vilkdalgiai.
Šiuo metu laiku puikiausiai kokteiliams tiks daiginti grūdai.
Aromaterapija ir gydymas eteriniais aliejais
Aromaterapijos galią pastebėjome dar prieš metus, kai už darželio kvapą ir sveiką bei jaukią atmosferą atsakinga Dalia Jokūbauskienė baigė mokymus „Kvapų namuose“. Kadaise aromaterapija buvo klinikinė disciplina – ji buvo skirta ligoniams gydyti. Vėliau iš Prancūzijos jai išplitus į Angliją, ji virto vien malonumų teikimo priemone ir buvo išmesta už klinikų ribų. Ignoruojama dėl mokslinių įrodymų trūkumo, taip ir liko priskirta alternatyviajai medicinai. Tik daugelyje šalių ši ilgametė patirtis tebėra stipri. Štai pietų prancūzai iki šiol tebesigydo eteriniais aliejais. Stiprios ir vokiečių, ir Šiaurės Amerikos, ir Kanados aromaterapijos kryptys.
Eteriniai aliejai yra probiotinės medžiagos, atsiradusios gyvame organizme ir veikiančios kitą gyvą organizmą, tuo tarpu mūsų įprasti vaistai nuo peršalimo, kvėpavimo takų ir kitų šaltojo sezono ligų yra cheminės medžiagos. Eteriniai aliejai veikia ir išoriškai, tai yra per uoslę, ir viduje – nerviniais impulsais, veikdami endokrinines liaukas, mikroorganizmus. Todėl aromatinės medžiagos tiesiogiai veikia patogeninius mikroorganizmus, juos naikindamos, tiesiogiai veikia tam tikrą organizmo fiziologinę funkciją.
Taip mūsų darželyje pirmiausia atsirado tie eteriniai aliejai, kurie tinka viršutinių kvėpavimo takų infekcijų profilaktikai – arbatmedžio eterinis aliejus, nuo peršalimų ir įkandimų – varpinių levandų, nuo slogos – ramunių, nuo kosulio ar bronchito – eukaliptų, džiaugsmo ir bendravimo – mandarinų.
Kasdien grindis išplauname vandeniu, į kurį įlašiname arbatmedžio, citrinžolės, eukaliptų, citrinų, čiobrelių, greipfrutų, levandų eterinių aliejų.
Svarbiausias patarimas, prasidėjus slogai, šiek tiek sunegalavus, nepulti gydyti vaistais, o kantriai leisti pačių vaikų imuninei sistemai dirbti ir kovoti su virusais, pasitelkiant visas mūsų minėtas priemones. Ir viską daryti būtina su meile.
„Mamos žurnalas“
