Ar tikrai ropės geresnės už bulves, ir kodėl jų reikia duoti vaikams

Eglės Gelažiūtės pieš.

Kuo geros ropės? Kodėl jos vis dažniau įtraukiamos į restoranų meniu? Kodėl joms skirta garbinga vieta prekybos centruose? Ir svarbiausia – ar jos tinkamos vaikams?

Atsako aikų ligų gydytojas dr. Algimantas Vingras. 

Kuo ropės geros

Ropėse yra daug vertingų žmogaus organizmui medžiagų: angliavandenių, baltymų, skaidulinių medžiagų (ląstelienos), mineralinių medžiagų (kalcio, fosforo, geležies, magnio, kalio, mangano, cinko, natrio), vitaminų (C, B1, B2, B3 (nikotino rūgšties), B5 (pantoteno rūgšties), B6, B9 (folio rūgšties), provitamino A ir eterinių medžiagų, kurios pagerina apetitą.

Vitaminas C ropėse išsilaiko visus metus. Taigi, prasidėjus šaltajam sezonui, ropė gali tapti puikia peršalimų ligų profilaktikos priemone. Be to, vitaminas C padeda pasisavinti geležį. Kuo ropė geltonesnė, tuo joje daugiau vitamino A.

Specifinį kvapą ropėms suteikia jose esantis garstyčių aliejus.

Ką iš jų pasigaminti

Lietuvoje ropės augintos ir gausiai valgytos iki XVIII a., kol jas išstūmė bulvės. Ropės daugiausia valgytos virtos, vėliau – žalios.

Tarkuota ropė yra puiki įvairių salotų sudėtinė dalis ir garnyras prie mėsos patiekalų. Salotoms ypač tinka šviežios, mažos ropės – jos yra saldesnės ir sultingesnės už dideles.

Ropės puikiai dera su visomis šakninėmis daržovėmis: morkomis, šakniniais salierais, pastarnokais, bulvėmis.

Ropės yra puikus priedas patiems įvairiausiems daržovių ir mėsos troškiniams. Jas galima pjaustyti į mėsos ir daržovių troškinius arba kepti orkaitėje su kitomis daržovėmis, kaip garnyrą prie mėsos.

Svarbiausia ropių nepervirti.

Ropių galima įmaišyti į bulvių košę – pasikeis bulvių košės skonis, ji praturtės naudingomis ropių medžiagomis. Ropių galima įdėti į burokėlių, kopūstų sriubas. Ropių kepimas yra geriausias būdas mėgautis turtingais šios daržovės skoniais.

Prieš ropių patiekalų ruošimą jas kruopščiai nuplaukite ir nulupkite. Jei ropės skersmuo iki 4–5 cm, lupti nereikia.

Kam tinka ropės

Ropių patiekalai ypač tinka turintiems antsvorio žmonėms, nes tai yra nekaloringa daržovė, kurios 100 g turi tik 5,1 g angliavandenių ir daug skaidulinių medžiagų (ląstelienos), kurios, pavalgius patiekalo, greitai padeda pajusti sotumo jausmą.

Sudie, rope, labas, bulve

Lietuvoje XVIII amžiuje pradėtos auginti bulvės palengva išstūmė ropes. Jos tapo viena populiariausių mūsų krašto daržovių. Sudėtinių angliavandenių (krakmolo) bulvėse yra 3,5 karto daugiau nei ropėse ir tiek pat kartų mažiau cukraus.

Kitaip tariant, ropė vaikui yra skanesnė daržovė už bulvę. Bulvėje augalinės kilmės baltymų ir kalio yra 2,5 karto daugiau nei ropėje. Ir tiek pat kartų mažiau kalcio. Kitų biologiškai aktyvių medžiagų kiekiai yra apylygiai.

Kiek iš bulvės biologiškai aktyvių medžiagų pateks į organizmą priklauso nuo bulvės senumo (ilgai laikytose, apvytusiose bulvėse jų labai sumažėja), patiekalų ruošimo kokybiškumo ir valgymo laiko (patiekalai su bulvėmis valgomi tik ką paruošti – neatvėsę).

Bulvių nepervirkite, nes kuo ilgiau bulvė verda, tuo greičiau mažėja jose esančių naudingų medžiagų kiekis.

Atšildyti bulvių patiekalai tampa beverčiais.

Bulvės neturėtų būti kepamos orkaitėje ant grotelių, nes, viršijus 160°C temperatūrą, bulvių krakmolas skyla, atsiranda vėžį sukeliančios medžiagos – akrilamido.

Bulvių patiekalai netinka turintiems antsvorio.

Ropių ir bulvių patiekalai vienas kitą vykusiai papildo. Ropė nepelnytai primiršta – ji turi grįžti į šeimos stalą.

„Mamos žurnalas“

Susiję straipsniai

Žymos: , , , , ,

Komentarų nėra.

Palikite atsiliepimą


trys − 1 =

Kitos temos: