KINIŠKAS MAISTAS
Mūsų šeima mėgsta kinų maistą. Vaikai (4 ir 6 metų) valgytų kinų maistą kasdien, jei galėtų. Tačiau išgąsdino perskaityta informacija, kad į kinų maistą dedama specialių E, kurie labai kenksmingi. Ką galėtumėte plačiau papasakoti apie kinų maistą, ar jis tinkamas vaikams?
Kinų restoranų patiekalai yra pagardinti daugeliu prieskonių, todėl jų skonis mums yra neįprastas ir dažnai dėl to viliojantis. Prieskoniuose gali pasitaikyti oficialiai Europos Sąjungoje leidžiamų maisto priedų – glutamo rūgšties ir jos druskų. Glutamo rūgštis (E620) ir jos druskos naudojamos konservuoti produktams ir maisto koncentratuose kaip skonio stiprikliai. Glutamo rūgštis ir jos druskos žymimos E raide nuo 620 iki 633. Keletas jų – tai natrio glutamatas (E621), kalio glutamatas (E622), kalcio glutamatas (E623), amonio glutamatas (E624), magnio glutamatas (E625). Dažniausiai maisto pramonėje yra naudojamas natrio glutamatas (E621), kuris sustiprina maisto skonį.
Lietuvoje viešojo maitinimo įmonėse, įsikūrusiose mokyklose, vaikų darželiuose, ligoninėse ar socialinės globos įstaigose, patiekalų gamybai natrio glutamatą vartoti draudžiama. Restoranai ir kavinės natrio glutamatą į patiekalus gali dėti, tačiau valgiaraštyje to nurodyti neprivalo. Natrio glutamato naudojimas draudžiamas kūdikių ir vaikų iki 3 metų maisto produktuose. Prieskoniai su glutamo rūgštimi ir jos druskomis jautresniems asmenims gali sukelti galvos skausmus.
Natrio glutamatas (E621) gali paversti pasenusį, suvytusį, sušutusį maistą skanėstu, nes ši medžiaga greitai per kraują patenka į smegenis ir dirbtinai sustiprina skonio pojūčius, taip organizmą apgaudama. Blogiausia tai, kad prie glutamo rūgšties ir jos druskų organizmas pripranta.
Smegenys yra taip stimuliuojamos, vėliau paragavus naminio, sveiko maisto būna neskanu, maistas atrodo be skonio. Minėtų priedų dedama į daugelį supakuotų produktų, net į prieskonius, kurie patiekalą paverčia skanumynu. Kai kuriais tyrimais įrodyta, kad natrio glutamatas kenkia regai ir smegenų veiklai, tačiau kol kas šito nepakanka, kad glutamo rūgštis ir jos druskos, kaip maisto priedai būtų uždrausti. Dauguma supakuotų produktų yra su minėtais skonio stiprikliais.
Mylėkite save, o ypač savo vaikus! Jei mylite save ir savo artimuosius, nevartokite greito maisto, kurio daugelis komponentų gal būti išmirkyti įvairiose cheminėse, nesvarbu, kad ES oficialiai leistinose medžiagose, kad negestų, atrodytų skanūs, švieži, natūralūs. Nevalgykite pusfabrikačių, importinių prieskonių su skonio stiprikliais, traškučių, kolos, greitų sriubų, dirbtinų sultinių, vaisių, kurie ištepti medžiagomis nuo gedimo, kurių nepavyks nuplauti net su šepetuku. Nenuodykite savęs! Stenkitės gaminti namuose, o vaisius, daržoves auginti patys arba pirkti, jeigu žinote kur ir kaip jie buvo auginti. Juk įvairių cheminių medžiagų vartojimo pasekmės gali pasirodyti tik jūsų anūkams. Mes esame vieni iš pirmųjų bandymų triušių, nes tokia gausa maisto priedų atsirado ne taip ir seniai.
VAIKAI IR „VEGETA“
4 metų sūnus vis dažniau pageidauja maisto su prieskoniais „Vegeta“ ir aštraus maisto? Kaip atpratinti?
Sūnus priprato prie aštraus maisto todėl, kad šeima ar kuris nors šeimos narys mėgsta aštrų maistą. Bet kurio amžiaus vaikai seka suaugusiųjų pavyzdžiu. Tikriausiai šeimoje yra asmenų, kurie piktnaudžiauja prieskoniais, perka įvairius serijiniu būdu pagamintus pusfabrikačius, kurie visuomet yra pagaminti su prieskoniais ir maisto priedais. Visai šeimai ir seneliams dera atsisakyti patiekalų, pagamintų su medžiagomis, stiprinančiomis aromatą ir skonį, sūdytų patiekalų. Europos Sąjungos šalyse gaminamuose produktuose galima naudoti 18 pavadinimų medžiagas, stiprinančias maisto skonį ir aromatą. Tačiau tai dar nereiškia, kad šios leistinos medžiagos, pažymėtos E raide su atitinkamais skaičiais, turi būti vaikų maiste. Perkant maisto pusgaminius ar gaminius dera perskaityti sunkiai įskaitomą ir dažnai neaiškiai suformuluotą etiketę, ir pasirinkti gaminį, kuriame yra mažiau priedų, pažymėtų E raide su atitinkamu skaičiumi. Vaikai turi išmokti pajusti natūralų įvairių patiekalų skonį. Ne paslaptis, kad valgydami maisto produktus, papildytus skonio ir aromato stiprikliais, dalis vaikų ir suaugusiųjų persivalgo, dėl to atsiranda viršsvoris, nutukimas, žala organizmui. Prieskonių rinkiniuose irgi dažnai aptinkami skonio ir aromato stiprikliai.
RIEŠUTAI IŠ PARDUOTUVĖS
Dukros dėdė girininkas pripratino valgyti duoną, apteptą sviestu ir užbarstytą riešutais, smulkintais kavamalėje. Nusipirkau riešutų. Iš pažiūros buvo gražūs, tačiau branduoliai susitraukę, lyg papeliję, nebūdingo kvapo. Ar galima tokius vartoti?
Kiekvienoje importuotų riešutų siuntoje gali pasitaikyti ir nekokybiškų riešutų. Tokių riešutų, nesvarbu, ar jie būtų lazdyno ar kitokie, vaikams duoti negalima (jų nedera valgyti ir suaugusiesiems). Riešutus galima pakeisti riešutų sviestu. Kokybiški riešutai yra naudingas maisto produktas.
LIGUISTAI NORI TRAŠKUČIŲ
5 metų jaunėlį aštuonmetis brolis pavaišino bulvių traškučiais, kurių su draugais nusipirko. Dabar abu liguistai jų prašo. Ar duoti – jei taip, kuriam iš jų
Neduoti nė vienam. Tai ne vaikų maistas. Vaikai bulvių taškučių nori dėl to, kad jie yra pagaminti su įvairiais prieskoniais ir sotumą mažinančiu natrio glutamatu (tarptautiniu kodu pažymėtu maisto priedu E621). Minėtasis maisto priedas kol kas naudojamas Europos Sąjungos šalyse. Maisto produktų gamintojų ir mitybos specialistų požiūris į natrio glutamatą skiriasi. Nors pastebėtas ne vienas šio maisto priedo neigiamas poveikis, ši medžiaga kol kas neuždrausta. Sūnums galite pasiūlyti namuose skrudintų bulvyčių su augaliniais prieskoniais.
Kokių džiovintų vaisių galima duoti priešmokyklinukui? Ar būtina nuplauti, mirkyti?
Nors džiovintų vaisių parduotuvėse yra pačių įvairiausių, tačiau geriausi tie, kurie auga mūsų geografinėje zonoje, aplinkoje, pvz., slyvos, obuoliai, kriaušės. Jos ne tik gerina virškinimą, bet ir padeda, kai tuštintis yra sunku. Džiovintų slyvų sudėtyje yra nemažai mineralinių medžiagų, naudingų nervų sistemai, raumenims stiprinti, gerinti darbingumą. Džiovintuose obuoliuose yra santykinai daugiau vitamino C nei žaliuose. Juos valgant pagerėja geležies įsiurbimas iš maisto, stiprėja dantenos, organizmo atsparumas. Mirkimu suminkštintos džiovintos slyvos ir obuoliai yra puikus košių priedas bet kurio amžiaus vaikams ir suaugusiesiems. Džiovinti obuoliai netinka viršsvorio turintiems vaikams, nes jų energinė vertė yra didesnė nei žalių obuolių. Perkant džiovintus vaisius svarbu: skonis ir kvapas, išvaizda ir spalva turi būti būdingi atitinkamos rūšies vaisiui; vaisiai turi būti elastingi (nesuskrudę, nekieti), vienodos konsistencijos, tarpusavyje nesulipę, o jų žievelės įvairiai nepažeistos; neturi būti pastebima bet kokių kenkėjų ar jų veiklos, gyvybės liekanų, požymių; nors atrodytų, kad vaisiai kokybiški, neprisiperkite jų daug. Keliems kartams košei pagardinti užteks žiupsnelio (prie vaisių pridėto samtuko, jei jie parduodami nefasuoti). Pirkite mažas persišviečiančias pakuotes, kad būtų galima matyti, kaip vaisiai atrodo, justi jų konsistenciją; nusipirktą, pradėtą vartoti pakuotę laikykite sandariai užrištame maišelyje arba dėžutėje su sandariu dangteliu. Kuo greičiau pakuotė suvartojama, tuo geriau; prieš valgymą džiovintus vaisius pamirkykite, sietelyje vartydami nuplaukite po tekančiu vandeniu.
LAŠIŠA
5 metų vaikas nemėgsta žuvų taukų, bet mielai suvalgo lašišos gabaliuką. Ar lašiša – tinkama žuvis vaikams? Kai būna akcijos, nusiperkame tokių žuvų (lašišinių upėtakių ir pan.) gana dideliais kiekiais, kepame didkepsnius. Ar tai vertinga žuvis? Sakoma, kad ji auginama tvenkiniuose šeriant kombikormu ir hormonais…
Kaip, kuo maitinant užauginta žuvis, jos pardavėjai neskelbia. Pardavėjai neskelbia, ir kokiuose vandenyse yra pagauta viena ar kita žuvis. Yra žinoma, kad Baltijos jūros žuvys yra daugiau užterštos negu vandenynų. Dabar patariama žuvį valgyti ne dažniau kaip 2 kartus per savaitę, o porcijos dydis turėtų būti ne didesnis kaip 100 g suaugusiam žmogui. Bet kokiam maistui turi būti saikas. Žuvų, kaip ir mėsos, jas užšaldant, atšaldant, ilgai laikant užšaldytas, maistinė vertė palengva prastėja. Todėl akcijų metu prisipirkti žuvų ilgam laikui nedera, nes visada lieka neaišku, kodėl buvo paskelbta akcija – galbūt atėjo laikas produktą realizuoti vien todėl, kad jis per ilgai užsigulėjo sandėliuose? O jeigu jis dar bus palaikytas šeimos šaldiklyje… Maisto ir veterinarijos tarnyba, žuvų, kaip ir kitų maisto produktų kokybę tikrina, o aptikusios teršalų – uždraudžia ją realizuoti. Riebiosios žuvys, pvz., visos lašišinės, yra naudingesnės už neriebiąsias. Kepti didkepsniai ir dar neaišku su kokiais riebalais, nesvarbu, ar jie būtų žuvies ar mėsos, nėra priešmokyklinio amžiaus vaikų maistas. O žuvų taukų būna mažomis kapsulėmis, kurias penkerių metų vaikas jau gali nesunkiai praryti.
ŠALTIBARŠČIAI
Ar šaltibarščiai atstoja normalią sriubą? Sakoma, kad vaikui reikia sriubos, bet vasarą gaminame daugiausiai šaltibarščius…
Šaltibarščiai yra naudinga sriuba, nes nuovoki mama į juos gali įdėti įvairių šviežių ir virtų daržovių, užbalinti pienu ar grietinėle, patiekti su šviežiomis bulvytėmis. Tai skanus ir naudingas patiekalas, kiekvienuose namuose beveik visuomet savos receptūros. Šaltibarščiai duotini pradedant antraisiais vaiko gyvenimo metais.
GRILIO KEPSNIAI
Dukrai 5 metai, ji labai mėgsta ant laužo keptą mėsą, juolab kad dabar prasidėjo kepsnių sezonas. Ar ant ugnies lauke kepta mėsa sveikesnė už keptą keptuvėje? Kiek vaikas gali suvalgyti lauke keptos mėsos? O gal tai visai ne vaikų maistas ir negalima duoti…
Virta mėsa kur kas naudingesnė už keptą mėsą bet kur: keptuvėje, orkaitėje, ant iešmo ar grotelių. Virta mėsa kur kas lengviau už keptą ar rūkytą virškinama ir pasisavinama. Vaikams, ypač mažesniems, naudinga garuose virta mėsa. Jokių mėsos patiekalų vaikams nedera ruošti mikrobangų krosnelėje, nes ten ruošiant pakinta dalis baltymų taip, kad jų organizmas nebesugeba pasisavinti. Suprantama, jei vaikas retkarčiais paragaus ant grotelių ar iešmo iškeptos mėsos, jis nesusirgs. Svarbu, kad ta mėsa būtų tolygiai iškepusi ir geros kokybės, nesudegusi, neapanglėjusi. Grynos mėsos kepsniai, paruošti gamtoje, geriau nei įvairios kepimui paruoštos dešrelės, nes jose yra mažiau mėsos ir daugiau įvairių priedų bei prieskonių.
Iškepta mėsa vaikui gali būti duota su jam priimtinomis daržovėmis, pvz., su pomidorais, žaliais salotų lapais (ridikėlių, svogūnų padauginti nederėtų), alyvuogėmis. Šiltnamiuose užaugę agurkai yra menkaverčiai – jais gardžiuotis vaikai neturi būti pratinami. Nedera vaiko pratinti prie keptų vištų, jų šlaunelių, krūtinėlių, grilio dešrelių ir dar įvairiausiai pavadintų mėsos gaminių, nuolat pardavinėjamų didžiuose maisto produktų parduotuvių tinkluose.
Svarbu, kad gerai kramtančiam vaikui (3-4 gyvenimo metais) tėvai nuolat nedemonstruotų mėsos persivalgymo kulto. Saikingai 50-80-100 g mėsos (priklausomai nuo vaiko amžiaus) vaikas gali suvalgyti kasdien. Mėsos, kaip ir kiekvienos rūšies maisto, perteklius yra nenaudingas tiek žarnynui (sunkiau virškinama, skatinami puvimo procesai), tiek vidiniams organizmo apykaitos procesams.
SKANI RŪKYTA DEŠRYTĖ
3 metų vaikas mėgsta sumuštinius su rūkyta dešra, kumpiu. Kiek vaikams galima duoti rūkytų mėsos produktų?
Mūsų tėvai, proseneliai valgė gana daug rūkytų mėsos/žuvies produktų todėl, kad nebuvo kitų būdų išlaikyti nesugedusią mėsą/žuvį. Rūkymas yra vienas iš senai žinomų konservavimo būdų. Šiltu ir šaltu būdu rūkyti mėsos produktai sunkiau virškinami ir pasisavinami už virtus. Rūkytos mėsos ir jos gaminių po truputį galima duoti, kai vaikui sukako 3 metai ir jis gerai kramto, bet tik retkarčiais. Rūkytais mėsos produktais nedera žavėtis (nors jie yra skanūs, gardžiai kvepia) nei suaugusiesiems, nei vaikams. Rūkytoje mėsoje ir jos produktuose, taip pat rūkytoje žuvyje yra benzpirenų, o dūmuose – formaldehidų. Tai medžiagos, kurios neigiamai veikia organizmą, yra skrandžio ligų, tarp jų ir vėžio, rizikos veiksniai. Mažiau valgant rūkyto maisto, sumažėja minėtų ligų rizika.
Parduotuvėse dabar gausus pasirinkimas įvairių rūkytų mėsos gaminių, ypač dešrų. Jeigu norite pirkti rūkytos dešros, geriau pirkti tokią, kurios nurodyta energinė vertė ir sudėtis. Kuo energinė vertė didesnė, tuo daugiau joje yra lašinukų. Daug energinės vertės turinčių dešrų, kad ir retkarčiais, nedera duoti bet kurio amžiaus vaikams, turintiems viršsvorio, nes tai yra produktas, be kurio tikrai galima apseiti.
SAULĖGRĄŽŲ SĖKLOS
Vaikai (5 ir 9 metų) labai mėgsta saulėgrąžų, moliūgų sėklas. Ar sveikiau yra duoti džiovintų saulėgrąžų ar šviežių. Ar kepinant nedingsta naudingos medžiagos?
Geriausia duoti saulėgrąžų branduolių (sėklų), sumaltų kavamalėje ir įdėtų į bet kokią kruopų košę ar pabarstytų ant salotų. Taip pat tinka duona su saulėgrąžomis. Saulėgrąžų sėklų geriau neskrudinti. Jokiu būdu nedera leisti vaikams lukštenti saulėgrąžų ir viską aplink šiukšlinti. Be to, kyla pavojus, kad lukštai papuls į kvėpavimo takus. Jei suaugusieji lukštens saulėgrąžas, tai ir vaikai darys tą patį…
Moliūgų sėklose yra 35-40 proc. riebalinio aliejaus, 25-30 proc. baltymų, pektinų, dervų, fitosterino (kukurbitolis), organinių rūgščių, vitaminų (B1, B2, C, PP, E), karotino, mineralinių medžiagų. Lukštenti moliūgų sėklas galima leisti vaikams tik tuomet, kai jie nusiplovė rankas ir sėdi prie šeimos stalo. Jos nėra „žaislas“, negalima leisti lukštenti bėgiojant lauke. Jei mama ar senelė turi kantrybės lukštenti moliūgų sėklas – su jomis, kaip ir saulėgrąžomis, galima pagaminti įvairių patiekalų. Moliūgų sėklų skrudinti nereikia. Saulėgrąžų ir moliūgų sėklos yra kaloringi produktai, todėl geriau jų neduoti bet kurio amžiaus vaikams, turintiems viršsvorio.
Atsakė doc. Algimantas Vingras
„Mamos žurnalas“
