
BANANAS PRIEŠ OBUOLĮ
Kas geriau mažam vaikui – bananas ar obuolys?
Geriau prinokęs, kad ir kirminuko pragraužtas obuolys, užaugęs senelio sode ar bent mūsų šalyje.
Kirminuko pragraužimas rodo, jog obuoliukas nėra ragavęs visagalės chemijos. Bananai jų augimo šalyse yra nuskinami neprinokę ir sunoksta, kol patenka ant prekystalio. Dėl to juose sumažėja kai kurių jiems būdingų naudingų medžiagų. Bananuose yra daug angliavandenių, jie saldūs, minkšti, todėl vaikai juos mėgsta. Dėl pastarųjų savybių jie greitai sotina. Bananų galima duoti tik kaip deserto.
NESKANI PAUKŠTIENA
Kokia mėsa yra vertingesnė mažam vaikui? Dabar parduotuvėse įgyta mėsa ir paukštiena dažnai be skonio, kažkokia nesultinga, keista. Ar tokią mėsą galima duoti mažam vaikui?
Parduotuvėse pasitaiko greitu būdu užaugintos mėsos. Pardavėjai nenurodo, kokiu būdu ji užauginta. Greitas auginimo būdas yra toks, pvz., kiaulė iki skerdžiamos užauginama per 5-6 mėn., o viščiukas – per 2,5-3 mėn. Taip užauginta mėsa yra vandeningesnė, o kartais priešingai – kietesnė, beskonė, mažiau vertinga (nes nebrandžių gyvūnų ar vištų), bet užtat pigesnė, nes ją užauginti reikia mažiau sąnaudų. Nėra įrodymų, kad greitu būdu užaugintos mėsos nebūtų galima duoti mažam vaikui. Gyvulių bei paukščių, šertų ūkyje ekologiškai užaugintais grūdais, žole, silosu, daržovėmis, o ne pramoniniu būdu pagamintais pašarų mišiniais („kombikormu“), yra vertingesnė ir skanesnė, bet už tai trečdaliu ir net daugiau brangesnė, be to, jos dažnai tenka su žiburiu ieškoti. Antrąjį gyvenimo pusmetį kūdikiams ir bet kurio amžiaus vaikams duodama tik gryna mėsa, ne dešrelės ar į jas panašūs gaminiai.
NORI CUKRAUS
Dvejų metų dukra mėgsta tik saldžius patiekalus. Jei neduočiau ryte košės su cukrumi ir kakava, gali visą dieną nevalgyti. Ką daryti?
Saldus skonis nuo gimimo suvokiamas kaip malonus. Tai dar nereiškia, kad kiekvienas kūdikių ir mažų vaikų patiekalas turi būti saldinamas.
Palaipsniui mažinkite cukraus kiekį košėje ir kakavoje. Vietoje cukraus įdėkite tarkuoto šviežio obuolio, ar šaldytų, staigiai atšildytų trintų uogų.
Neparodykite vaikui, kad Jus jaudina jo atsisakymas valgyti nesaldytą patiekalą. Pagirkite nesaldyto patiekalo skonį. Tokį pat nesaldytą patiekalą valgykite matant vaikui. Suvienodinkite visų su vaikų bendraujančių suaugusiųjų elgesį su vaiku – neturi atsirasti šeimos nario, pataikaujančio vaiko norams. Vaikui atsisakius valgyti, vaiko nuomone, per mažai pasaldytą patiekalą, jį pasiūlykite po kurio laiko. Dažniausiai, „kad ir po visos dienos nevalgymo“ vaikas kažką mažiau saldinto suvalgys ir atsigers. Vaikui matant negerkite saldžių gėrimų. Tegul namuose visuomet būna be angliarūgšties šaltinio ar natūralaus mineralinio vandens.
LEDAI IR GERKLĖ

Kiek teisingas liaudies pamąstymas, kad kai vaikui skauda gerklę, reikia duoti ledų? Ar suvalgęs ledų vaikas gali susirgti angina? Kiek ledų vasarą duoti vaikui ir kaip teisingai sumaitinti, kad nesusirgtų?
Jei vaikas ledus valgo teisingai – kai yra nesukaitęs, kai ledai burnoje ištirpsta – tai jie grūdina burnos gleivinę. Vėsūs maisto produktai, tarp jų ir ledai, kurie užsilaiko burnoje, yra naudingi po adenoidų operacijos ir po dabar itin retai atliekamų tonzilių operacijų. Tačiau kai vaikas serga virusinės ar bakterinės kilmės ūminiu tonzilitu, ledai nerekomenduotini. Tuomet valgyti ledus galima pasveikus. Jei vaiko gerklė raudona, tačiau jis neturi temperatūros ir gerai jaučiais, ledus valgyti galima.
Dauguma ledų yra kaloringas maisto produktas. Jų gamybai naudojami biologiškai vertingi, žmogaus organizmui reikalingi produktai: pienas, grietinėlė, kiaušiniai, sultys, riešutai, kava, kakava, šokoladas, razinos, cinamonas, vanilė, kvapiosios, dažančios, skonį gerinančios medžiagos, konservantai ir kitos. Gaila, tačiau šalies pramonė mažai gamina įvairių vaisinių ir neriebių ledų.
Ledų vaikui galima duoti ne anksčiau kaip antrų gyvenimo metų pabaigoje, o geriausia – tik trečiais-ketvirtais gyvenimo metais. Per dieną vaikas gali suvalgyti ne daugiau kaip dvi ledų porcijas. Nejudriems, turintiems viršsvorio vaikams pakaks vienos porcijos ledų per dieną.
Ledų kokybę patikrinti sunku, nes dabar visos ledų pakuotės yra uždaros. Jeigu spustelėjus rankomis pakuotę pajaučiate ledų minkštumą, vadinasi, jie yra laikyti šiltesnėje temperatūroje, atitirpę (tokie ledai yra nekokybiški). Jeigu vafliniame indelyje ledai yra įdubę, jie irgi buvo atitirpę ir po to vėl užšaldyti. Tokie ledai yra nekokybiški.
Sveikiausi vaikams tie ledai, kuriuose mažiausiai įvairių priedų: dažiklių (t.y. ledai yra nespalvoti), kvapiųjų medžiagų ir konservantų (nėra ilgas galiojimo laikas). Sveikiausi yra pieniški arba natūralios grietinėlės vaniliniai, šokoladiniai ledai. Jeigu perkami vaisiniai ledai, jie turi būti pagaminti iš natūralių vaisių sulčių.
Ledus vaikui duokite vietoje priešpiečių arba pavakarių, kai vaikas nesušilęs, ramiai sėdi. Išmokykite vaiką ledus laižyti, o ne ryti kąsniais. Rydamas kąsniais vaikas staigiai atšaldys burną. Mažiems vaikams ledus duokite suminkštėjusius iš puodelio (kad jie nebūtų tokie šalti). Staigus dantukų atšaldymas neigiamai veikia jų emalį.
Leduose yra labai lengvai pasisavinamo kalcio. Ledai yra geriau nei sausainiai ar saldainiai (leduose, net pačiuose saldžiausiuose, cukraus yra 3-4 kartus mažiau). Dauguma ledų sotūs, atpalaiduoja daug energijos, todėl geriau tinka judriems negu lėtiems vaikams.
Ribotai ledų duokite sergantiems virškinimo trakto ligomis, nes šalti riebalai virškinami lėčiau. Geriau tinka neriebūs, pieniški, be šokolado, riešutų, kiaušinių ledai.
DARŽELIO MAISTAS
Ar vaikams, lankantiems darželį, nereikia kokių nors produktų namuose vartoti daugiau? Penkiametė dukra namuose valgo tik vakarienę, kartais abejoju ar jos racionas subalansuotas tinkamai, nes nežinau, kokios kokybės produktus ji valgo pusryčiams, pietums. O gal visiems darželį lankantiems vaikams nepakenktų vitaminai?
Tėvai kiekviename darželyje gali susipažinti su kiekvienos dienos meniu ir namuose duoti tų patiekalų, kurių vieną ar kitą dieną vaikas negavo darželyje, pvz., šviežių daržovių, vaisių ir pan. Taip meniu yra paįvairinamas, nes kiekvienas vaikas, nepriklausomai nuo amžiaus, kasdien turi gauti kuo įvairesnių patiekalų, „iškentėjusių“ kuo mažesnį kulinarinį ruošimą, pvz., virti patiekalai yra geriau nei kepti. Troškinimas garuose yra geriau nei virimas. Verdama tiek laiko, kiek reikia atitinkamam patiekalui pagaminti, kitaip tariant, neturi būti perverdama arba neišverdama. Vitaminai yra vienos iš biologiškai aktyvių medžiagų, aptinkamų maiste. Organizmas jas geriau pasisavina iš maisto negu iš vitaminų rinkinių. Be vitaminų, organizmui reikia ir daug kitų biologiškai aktyvių medžiagų, kurias organizmas pasisavina iš kokybiško maisto – šviežių daržovių, vaisių, uogų ir teisingai pagamintų įvairių patiekalų.
Taigi vitaminų davimas nepakeičia maisto produktų įvairovės ir maitinimo darželyje kokybės. Atsakyti, „ar vaiko racionas subalansuotas tinkamai“, neįmanoma, nes:
Produktų, kuriuos įsigyja darželis, rūšis bei kokybė priklauso nuo jų kainos. Vaiko maitinimui skirtos lėšos lemia produktų pasirinkimo įvairovę.
Produktų, pvz., daržovių, kokybė priklauso ir nuo metų sezono.
Patiekalų pagaminimas priklauso nuo virtuvės darbuotojų kvalifikacijos, pvz., ar darbuotojai dažniau yra linkę duoti virtus ar keptus patiekalus ir pan., duoda patiekalus, pagamintus iš pusgaminių, ar gamina iš gryno produkto.
Paties vaiko apetito – ar visuomet jis viską suvalgo, kas jam patiekta.
KUO PAKEISTI DARŽOVES
Kuo galima pakeisti daržoves mitybos racione, jei vaikas jų nevalgo. Ar versti vaiką per prievarta valgyti „vasaros“ sezono teikiamus vitaminus? Nors seneliai duoda sodo-daržo gėrybių, 6 metų sūnus kategoriškai atsisako valgyti salotas, krapus, svogūnų laiškus.
Kiekvienas iš mūsų labiau mėgstame vienas daržoves už kitas. Vaikai dažniausiai pamėgsta tuos produktus, patiekalus, kuriuos valgo jų šeimos nariai. Jeigu kažkada, kuris nors šeimos narys garsiai ignoravo „salotas, krapus, svogūnų laiškus“, tai ir vaikas padarys tą patį. Be to, dera prisiminti, kad vaikas yra asmenybė, galinti turėti savo skonį, todėl natūralu, kad vaikas gali atsisakyti jam neįprastų produktų ar patiekalų (pvz., svogūnų laiškų, nes jie yra aštrūs ir turi specifinį skonį). Vertimą valgyti svogūnų laiškus, vaikas supranta kaip bausmę. Prievarta nieko gero neduoda ir ji nėra metodas įduoti vasaros sezono teikiamus vitaminus. Duodant vaikui daržoves reikalingas išradingumas, o ne prievarta.
Žalios daržovės yra geriau už bet kaip perdirbtas. Kai vaikas nevalgo vienokių daržovių, pasiūlykite kitokių. Nebūtinai vaikas turi „valgyti salotas, krapus, svogūnų laiškus“. Daržovės mitybos racione nėra pakeičiamos kitomis maisto rūšimis. Daržoves įmaišykite į kitus patiekalus taip, kad nepasikeistų jų skonis, kitaip tariant, viską darykite saikingai, prieš patiekdami vaikui paragaukite.
- Jų įdėkite kaip įdarą į mėsos suktinuką, maltinį.
- Mėsą sumaišykite su daržovėmis ir iš jų padarykite kukulaitį, paplotėlį ir pan. Daržovių įdėkite nedaug – svarbu, kad nepasikeistų mėsos patiekalo skonis ir jam būdingas kvapas.
- Trintų daržovių įdėkite į kruopų (grūdų) košę.
- Trintų daržovių įdėkite į kalakutienos, vištienos salotas.
- Susmulkintus brokolius, žiedinius kopūstus, kaliaropes, salierus, ropes, griežčius, sietinius apibarstykite sūrio drožlėmis, sumaišykite.
- Trintų pupelių, žirnių, morkų įdėkite į bulvių košę.
- Makaronų duokite su įvairių daržovių padažu (trintomis daržovėmis).
- Duokite tirštos mėsos ir daržovių sriubos.
- Skrudintas bulves apibarstykite smulkintu brokolių ir sūrio mišiniu.
- Iškepkite minkštą bandelę, lietinius (blynelius) su smulkintomis cukinijomis ar morkomis.
- Bulvinio ar miltinio blyno įdarui naudokite smulkintą kalakutieną (ar liesą mėsą), morkas, pomidorus, cukinijas, salierus.
- Iš įvairių trintų daržovių pagaminkite tirštą padažą, į kurį vaikas galėtų pamirkyti traškutį (sausainį), bulvę, bandelės gabaliuką, sūrio ar mėsos juostelę.
- Smulkintus žiedinius ar ropinius kopūstus sumaišykite su ryžių ar grikių koše, pagardinkite augalinės kilmės neaštriais prieskoniais – juozažole, čiobreliu, mairūnu ir pan.
- Vaiką pratinkite pjaustyti daržoves, jas ragauti, ruošti nesudėtingas jų mišraines.
- Pakepinkite mėsos, kalakutienos juostelių su spalva prie jų besiderinančiomis daržovėmis.
- Pasakokite vaikui apie daržoves, jų naudą.
- Pakepintų daržovių griežinėlių uždėkite ant ryžių ar kitų košių.
- Tirštas daržovių sultis maišykite su vaisių, uogų sultimis.
- Kad daržovės taptų įdomesniu ir geistinu valgiu, jas pateikite su jogurtu, sūrio padažais.
- Daržovių nekeiskite keptomis, skrudintomis bulvytėmis, bulvių kukuliukais, plokštainiais, bulviniais blynais ar cepelinais ir pan. Bulvė yra nepriskiriama daržovėms.
TRIUŠIENA
Seneliai augina triušius. Norėjau daugiau sužinoti apie triušieną. Ar tai vertinga mėsa, ar geresnė už paukštieną, kalakutieną? Kaip paruošti triušį, kad nesijaustų specifinio kvapo, skonio? Nuo kada triušienos galima duoti kūdikiams?
Geriausia yra jaunų triušių (iki 1,5-2,5 kg) mėsa. Jų mėsa yra itin švelni, neturi jokio specifinio kvapo. Triušiena yra balta, švelni, lengvai virškinama mėsa, panašaus skonio kaip veršiena. Triušienoje yra daugiau baltymų nei avienoje, jautienoje, veršienoje ar kiaulienoje. Ji yra liesa, joje yra daugiau geležies, žmogui būtinų neprisotintųjų riebiųjų rūgščių, vitamino A, mineralinių medžiagų, ypač fosforo ir kalcio druskų. JAV dietologai nustatė, kad triušiena yra ne tik ekologiškiausia, bet ir vertingiausia mėsa. Ją organizmas pasisavina 96 proc., o kitų rūšių mėsos šis rodiklis nesiekia 50 proc. Trintos triušienos galima duoti kūdikiams, kai jiems sukanka 7 mėn. Triušiena, ypač jaunų triušių mėsa, rekomenduotina alergiškiems kūdikiams ir vaikams, nėščiosioms ir pagyvenusio amžiaus žmonėms. Anksčiau Lietuvoje triušiena buvo žinoma kaip pasninko mėsa.
Suaugusių, tik ką papjautų triušių mėsą, prieš ruošiant iš jos patiekalą 3-4 val. reikėtų pamarinuoti. Kaip ir kiekvienos mėsos, taip ir triušienos kokybei turi įtakos veislė, auginimas, šėrimo kokybė. Gerai kramtantiems vaikams antrų metų pabaigoje ir vėliau galima duoti pačių įvairiausi triušienos patiekalų. Jų įvairovė priklauso nuo mamos ar močiutės kulinarinių sugebėjimų.
Atsakė doc. Algimantas Vingras
„Mamos žurnalas“