Sloga suaugusiajam – šioks toks nepatogumas. Sloga kūdikiui – didžiulis išbandymas ir kankynė. Blogiausia, kad kai kankinasi kūdikis, kankinasi visa šeima. Taigi – 100-ąjį kartą apie leliukų slogą.
Kūdikiai šnopuoja ir nesloguodami
Kūdikiams, ypač pirmomis savaitėmis po gimimo, nosis būna užsikimšusi ir be slogos. Kai kurie kūdikiai net kelis mėnesius per nosį kvėpuoja švilpdami. Taip yra dėl to, kad kūdikių nosies landos gana siauros – jas greitai užkemša net nedidelis gleivių kiekis. Kūdikiai šnopuoja ir dėl to, kad atsiradus įvairiems dirgikliams (tabako dūmams, dulkėms, lakioms cheminėms medžiagoms, bakterijoms, virusams), jų nosies gleivinė greitai paburksta ir išskiria daugiau sekreto. Švogždimą skatina sausas patalpų oras, todėl verta patalpas drėkinti, o kūdikio nosytę išplauti jūros vandeniu.
Kaip suprasti, ar tas šnopavimas – sloga? Patikrinti paprasta. Jei šnopavimas sumažėja išvalius nosies angas vatos suktukais, jei iš nosytės nebėga išskyros, nėra kosulio ir temperatūros, vadinasi – tai ne sloga.
Ar žindomas kūdikis gali susirgti sloga?
Visi žinome, kad žindomas kūdikis su mamos pienu gauna nepakeičiamų antikūnų, kurie jį saugo nuo ligų, taigi – ir nuo slogos. Tačiau žindomi kūdikiai vis tiek serga sloga. Kodėl? Žindomas kūdikis įgauna imunitetą tik pirmuosius 3 savo gyvenimo mėnesius, ir tai – tik prieš dalį mikroorganizmų, kurie sukelia slogą. Kūdikiui augant jo įgytas imunitetas silpnėja, susirgti sloga pavojų daugėja. Kad būtų mažiau rizikos užsikrėsti sloga, virusų siautėjimo metu reikėtų su kūdikiu mažiau lankytis parduotuvėse, rečiau vaikščioti į svečius, o jei nėra reikalo – nesilankyti poliklinikose. Jei sunegalavo žindanti mama, ji turėtų maitinti užsidėjusi specialią kaukę – jų yra vaistinėse. Jei susirgo kuris nors šeimos narys, kūdikį nuo jo reikėtų izoliuoti, o kambarius – gerai vėdinti. Nors šiuos patarimus žino kiekviena mama, nuo slogos kūdikius apsaugoti gana sunku, o ypač rudenį, kai virusai ypač aktyvūs.
Patarimai, jei kūdikis suslogavo
Sakoma, kad slogos ypač gydyti nereikia – ji ir taip praeis per 7 dienas, nebent komplikuotųsi. Tačiau taip drąsiai elgtis galime tik tada, kai susloguoja vyresnis vaikas ar suaugęs žmogus. Kūdikiui sloga yra labai rimtas negalavimas, kurį būtina gydyti.
Kūdikis, kuris negali kvėpuoti per nosį, negali ir normaliai pavalgyti – žindant jam trūksta oro. Kūdikiams sunku kvėpuoti per burną dėl to, kad jų liežuvis sąlygiškai didelis, tad nosies užsikimšimas mažyliui yra tikra tragedija. Tad kai kūdikis susloguoja, imkitės visų įmanomų veiksmų, kad pagerintumėte mažylio savijautą.
Sergantys sloga kūdikiai tampa irzlūs, nes kvėpuodami per burną jaučia diskomfortą. Kvėpavimas per burną džiovina burnos gleivinę, atsiranda neįprastas ir nemalonus jutimas – troškulys.
Sloguojantį kūdikį daugiau laikykite vertikalioje padėtyje – nešiokite stačią, o gulint pakelkite galvūgalį (jei įmanoma). Šiaip kūdikiams pagalvių nereikia, tačiau suslogavusiam pagalvę padėkite. Kuo kūno padėtis vertikalesnė, tuo lengviau gleivės išteka iš nosies į išorę. Kai sloguojantis kūdikis guli, gleivės teka į nosiaryklę ir sukelia nemalonius pojūčius, kosulį.
Tas pat galioja ir žindymui – reikia stengtis, kad žindantis sloguojantis kūdikis būtų kuo vertikalesnėje padėtyje. Sloguojantį kūdikį geriau žindyti sėdint, kiek labiau pakėlus galvutę, krūtinėlę. Galima žindyti priglaudus kūdikį prie krūties vertikaliai. Dirbtinai maitinamą kūdikį irgi būtina imti ant rankų, nemaitinti gulinčio. Jo padėtis maitinimo metu turėtų būti kuo vertikalesnė. Prieš žindymą reikia gerai išvalyti kūdikio nosį.
Pasikeičia ir sloguojančio kūdikio valgymo ypatumai. Sloguojantis kūdikis gali norėti valgyti dažniau, o prie krūties išbūti trumpiau. Jeigu nosytė trukdo mažyliui valgymo metu kvėpuoti, reikia daryti dažnas pertraukėles. Taip pat ir su kūdikiu, maitinamu iš buteliuko – reikia dažnai ištraukti žinduką iš burnytės ir leisti atsikvėpti. Sloguojančiam kūdikiui reikia daugiau skysčių, todėl kuo dažniau jam pasiūlykite krūtį.
Sloguojantis kūdikis gali suviduriuoti, ypač jei ilgai guli ant nugaros. Gleivės kartu su virusais, bakterijomis ir jų gaminamais toksinais nuteka į žarnyną ir gali sukelti viduriavimą.
Sloguojančio kūdikio kambarį dažniau vėdinkite, kuo grynesnis oras, tuo lengviau kvėpuoti. Jei įmanoma, kambarį padrėkinkite. Vaiko kambaryje palaikykite +20ºC temperatūrą, šiltesnės nereikia, nes nuo vėsaus oro mažiau burksta nosiaryklės gleivinė, ir dėl to vaikas lengviau kvėpuoja. Jei nėra temperatūros, sloguojantį kūdikį vežkite į lauką – grynas oras jam geras vaistas.
Sloguojantį kūdikį galite migdyti balkone, jei lauke temperatūra ne žemesnė nei +5-7ºC. Miegodamas vėsoje jis geriau pailsės, nes vėsiame ore lengvėja kvėpavimas. Išnešusios kūdikį į lauką ar balkoną stebėkite, ar jis kvėpuoja per nosį. Jeigu per burną – grįžkite namo. Prieš nešdamos vaiką į gryną orą, išvalykite nosį.
Jei kūdikis vangus, irzlus, blogai jaučiasi, pasivaikščiojimus atidėkite. Tas pat ir su maudymu – reikėtų elgtis pagal situaciją. Jei sloguojantis kūdikis jaučiasi gerai, jį galima maudyti, garų pilnoje vonioje sloga „atsileis“, bus lengviau išsiurbti gleives.
Iš nosies kuo dažniau specialiai tam skirtu siurbliuku išsiurbkite gleives. Kad gleives lengviau išsiurbtumėte, prieš siurbdami išplaukite nosį jūros vandeniu. Ir sveikiems vaikams rekomenduojama nosytę 3-4 kartus per dieną išplauti jūros vandeniu.
Nepiktnaudžiaukite nosies lašiukais, nes trapi kūdikio nosies gleivinė gali prie jų priprasti. Lašus į nosį lašinkite tuomet, kai kūdikis negali užmigti dėl sutrikusio kvėpavimo per nosį arba visiškai negali žįsti. Jei gydytojas skyrė į nosį lašinamų vaistų, juos lašinkite tik išsiurbę gleives.
Prieš lašindami gydytojo skirtus vaistus, pašildykite juos iki kūno temperatūros (vaistų buteliuką 5-7 min. palaikykite saujoje). Kad įlašinti vaistai geriau pasklistų, pirštu nestipriai 2-3 kartus spustelėkite išorinę nosies sienelę.
Patepkite sudirgusią kūdikio panosės odytę minkštinančiu gydomuoju tepalu. Jis skatins sudirgusią, pažeistą odą atsinaujinti, dezinfekuos.
Nuo seno žinoma liaudiška priemonė – suslogavusiam kūdikiui į nosį įlašinti motinos pieno. Medikai neturi vieningos nuomonės, ar tai gerai, ar blogai. Viena vertus, mamos piene yra daug antikūnų, kurie tarsi išdezinfekuoja gleivinę. Kita vertus, saldus motinos pienas gali sutirštinti nosies sekretą, kuris pridžiūsta ir dar labiau užkemša nosį. Tuomet atsiras kita problema – valyti tirštas išskyras.
Kūdikiams ir mažiems vaikams į nosį nelašinkite vaistų su mentoliu, kamparo aliejumi, eteriu. Jokiu būdu nelašinkite bobučių medicinos vaistų – česnako, svogūnų, juodųjų ridikų, krienų, alavijo sulčių. Šios priemonės per agresyvios jautriai gleivinei, gali ją net išdeginti.
Kaip suprasti, kad sloga jau komplikavosi
Vidutiniškai sloga trunka nuo 4 iki 14 parų. Ar sloga komplikuosis, ar ne – tiksliai negali pasakyti niekas, nes tai priklauso ne tik nuo gydymo, bet ir nuo paties organizmo apsaugos sistemų. Naujagimiams ir kūdikiams dėl jų anatominių bei imuninių savybių sloga komplikuojasi dažniau. Esant komplikacijoms išskyros dažniausiai pasidaro geltonai žalios. Tai reiškia, kad prisidėjo bakterinė flora.
Slogos komplikacijų požymiai gali būti labai įvairūs:
Pakilusi kūno temperatūra.
Pūlingos išskyros iš nosies.
Veido paburkimas ar skausmas.
Spaudimo jausmas kaktoje ar skruostų srityje (kūdikis to nepasakys ir neparodys).
Ausų skausmas (šis yra labai stiprus, todėl jei kūdikis labai verkia, galima įtarti ausų uždegimą).
Atsiradęs ar sustiprėjęs kosulys.
Padidėjęs neramumas ar atsiradęs vangumas.
Sumažėjęs apetitas.
Sloga gali komplikuotis daugeliu ligų:
Akies junginės uždegimu (konjunktyvitu), nes infekcija iš nosies patenka pro nosinį ašarų lataką.
Vidurinės ausies uždegimu. Tai ypač dažnai pasitaiko naujagimiams bei kūdikiams dėl jų anatominių savybių – plataus ir trumpo ausies kanalo.
Bakteriniu sinusitu (vyresniems vaikams).
Apatinių kvėpavimo takų ligomis (laringitu, bronchitu, plaučių uždegimu).
Konsultavo docentas Algimantas Vingras
„Mamos žurnalas“
