Sloga ir jos kariauna

sloga

Virginijos Sankalienės nuotr.

Su docentu A. Vingru kalbamės apie dažniausią peršalimo ligą  – slogą.

 Minėjote, kad sloga yra dažniausia peršalimo liga. Kodėl?

Sloga, kaip ir kitos peršalimo ligos, plinta oro lašeliniu būdu. Žmogus suserga, kai įkvepia oro, kuriame yra ligos sukėlėjų, arba juos įneša į nosį per nešvarias rankas. O juk vaikai mėgsta kaišioti pirštus į nosį (atpratinkite nuo šio negero įpročio), nėra užsigrūdinę, jų organizmai nesugeba iš karto nugalėti ligos sukėlėjo. Moksliniai tyrimai rodo, kad neįpratusiems prie temperatūros pasikeitimų vaikams, sušalus net nedidelę dalelę odos, ypač kojų pėdas, refleksiškai išsiplečia nosies gleivinės kraujagyslės, pradeda tekėti gausios išskyros. Pripratus prie šalčio kraujagyslės pasidaro ne tokios jautrios temperatūros poveikiui, todėl užsigrūdinę vaikai rečiau persišaldo ir suserga.

Ar žindomi kūdikiai gali susirgti sloga, juk juos saugo mamos antikūnai?

Deja, žindomi kūdikiai irgi užsikrečia sloga, kai namiškiai nežino arba ignoruoja asmens higienos taisykles – čiaudi, galingai šnypščia mažylio kambaryje, jį ima ant rankų, grįžę iš darbo arba nusišnypštę nosį nenusiplauna rankų ir pan. Mažieji dažniausiai užsikrečia nuo vyresnių broliukų ir sesučių. Kūdikis gali susirgti, kai peršąla, (netinkamai rengiamas ar maudant) ir kai nosies gleivinę erzina dulkės, dūmai. Kūdikiui sloga yra rimta liga, nes siauri jo kvėpavimo takai greitai užsikemša.

Užsikimšus nosiai jis nebesugeba žįsti, nes nemoka ir žįsti, ir kvėpuoti pro burną. Dėl to blogai valgo, neramiai miega, tampa irzlus.

Slogos požymiai

Sloga prasideda po kelių valandų, rečiau po 1-2 parų, kai ligos sukėlėjas patenka į kvėpavimo takus.

Nosies gleivinė paburksta, atsiranda daug įvairaus tirštumo gleivių (dažniausiai skystų, vandeningų). Iš nosies pradeda varvėti. Varvėjimas iš nosies – tai organizmo bandymas apsivalyti nuo ligos sukėlėjų.

Paburkus gleivinei, pasunkėja kvėpavimas – nosis užsikemša.

Pradeda kutenti gerklę, vaikas čiaudi – taip organizmas mėgina atsikratyti gleivių, kuriose yra daug ligos sukėlėjų.

Dėl slogos vaikai gali karščiuoti.

Sloga tęsiasi 7-10 dienų.

Mamos teigia, kad neretai sloga užtrunka ilgiau nei 10 dienų. Jei taip, kodėl?

Tiesa. Slogagali komplikuotis veido kaulų ertmių, dar vadinamų sinusais, uždegimu. Gydytojai šią ligą vadina sinusitu, rinosinusitu. Veido kaulų ertmes ir nosį skiria akytas plonas kaulas, iš abiejų pusių padengtas gleivine. Todėl bet koks uždegimas nosyje lengvai pasiekia ir veido kaulų ertmes, sukelia jų uždegimą. Tuomet sloga užsitęsia daugiau nei 10 dienų.

Sergantys sloga kūdikiai dažnai suserga ir ausų uždegimu. Kodėl?

Todėl, kad kūdikių ir vaikų iki 3 metų klausomasis vamzdis, jungiantis nosį ir ausį, yra trumpas ir platus. Dėl to infekcija iš nosies lengvai pakliūna į ausį. Tuomet prasideda vidurinės ausies uždegimas. Dažniausiai tai atsitinka 3-4 slogos dieną.

Kai vaikas susirgo sloga

3 metų ir vyresnį vaiką išmokykite čiaudint/kosint prisidengti burną popierine servetėle, panaudotą greitai išmesti į maišelį ir nepalikti jo atviro.

Išmokykite vaiką dažniau plauti rankas su muilu ir vandeniu, nes tai stabdo viruso plitimą per paviršius.

Įprastomis priemonėmis dažniau valykite kietus paviršius – stalą, duris, durų rankenas, vaiko lovos kraštus, kietus žaislus.

Dažniau nei įprasta vėdinkite kambarius, o jei kambariuose sausa – juos drėkinkite.

Vaikui nesiūlykite valgyti tiek, kiek jis suvalgydavo, kai buvo sveikas, bet duokite gerti kuo daugiau skysčių.

Pasistenkite vaiką užimti ramiais žaidimais, kad kuo mažiau pavargtų.

Susirgusio sloga vaiko nesiveskite į svečius ir jų nepriiminėkite namuose. Sloguojančio vaiko neveskite į darželį, nes jis gali užkrėsti kitus vaikus arba nuo jų užsikrėsti kitu peršalimo ligos sukėlėju. Po slogos nors savaitę, o dar geriau dvi neveskite į darželį, nes nepakankamai atsigavęs vaikas greičiau užsikrečia, vėl suserga, ir serga ilgiau bei sunkiau.

3-4 metų vaiką ir vyresnį išmokykite tinkamai išsišnypšti nosį. Negalima suformuoti įgūdžio stipriai šnypšti, nes gleivės su ligos sukėlėjais per klausos vamzdį gali patekti į vidurinę ausį ir sukelti jos uždegimą. Iš kiekvienos nosies pusės gleivės iššnypščiamos atskirai – užspaudžiama viena šnervė ir tos pačios pusės išorinės ausies landa ir pučiama per kitą. Tokiu pat būdu išvaloma ir kita nosies pusė.

Medžiaginių nosinių geriau nenaudoti, o jei naudojate, keiskite kelis kartus per parą. Bet kurio amžiaus vaiko nosies nevalykite savo nosine, ar po ranka pakliuvusiu audiniu.

4 metų ir vyresniam vaikui nosį galima išplauti jūros vandeniu. Prieš plovimą iš nosies turi būti pašalintos gleivės.Nosytę plauti galima specialiai tam skirtais purškalais, kurie dezinfekuoja, palaiko normalią nosies gleivinių drėgmę, arba paprastu mineraliniu vandeniu. Išplovę vaikui nosytę įlašinkite gydytojo skirtų vaistų, sutraukiančių nosies gleivinės kraujagysles.

Pastaraisiais vaistais nereikėtų piktnaudžiauti, nes kai jie per dažnai vartojami, prie jų priprantama, jie pasidaro neefektyvūs.

Vietinio poveikio nosies gleivinės paburkimą mažinančių vaistų nerekomenduojama vartoti ilgiau kaip 4-5 dienas, nes jie gali sukelti nosies gleivinės išsausėjimą. Jų negalima lašinti dažniau ir daugiau, nei skyrė gydytojas.

Slogą galima gydyti česnaku, svogūnu, tačiau nepamirškite, kad liaudies medicinos priemonės slogai gydyti tinka tik vyresniems nei 4 metų vaikams. Kai nosis užgulta, šviežiai perpjautą svogūną priglauskite pakaitomis vaikui prie šnervių ir prašykite giliai įkvėpti. Procedūros trukmė – 3-5 min. Svogūne, česnake esantys fitoncidai dezinfekuoja viršutinius kvėpavimo takus. Taip kvėpuoti galima 6-12 kartų per dieną, tik kiekvieną kartą nuo jau panaudoto svogūno nupjaukite po griežinėlį.

Vyresnio amžiaus vaikams ir suaugusiesiems tinka kitas būdas. Į stiklinę įberkite 1-2 šaukštus smulkiai tarkuoto svogūno, pridenkite standaus popieriaus piltuvėliu ir įstatykite į dubenėlį, pripiltą karšto vandens. Pro siaurąjį piltuvėlio galą kvėpuokite 5-10 min. tai viena, taikita šnerve. Procedūrą kartokite 6-10 kartų per parą.

Kaip padėti sloguojančiam kūdikiui?

Kuo vaikas mažesnis, tuo jo kvėpavimo takai siauresni, jų gleivinė puresnė, todėl ir nelabai sudirginta išskiria daug gleivių. Tai ypač būdinga kūdikių slogai. Todėl:

Sloga sergančio kūdikio nosies išskyras nuolat ir kantriai išsiurbkite specialiai tam pritaikytais siurbtukais.

Pirštais spustelėjus nosies sparnelius, išbėga gleivių – jas nuvalykite marlės gabaliuku, suvilgytu ramunėlių arbata.

Odą apie nosies angas patepkite riebiu dezinfekuojančiu ir odos atsinaujinimą skatinančiu kremu arba tepalu, kad išsiskiriančios gleivės jos nedirgintų. Tepkite plonai daugelį kartų per dieną – kuo dažniau, tuo geriau. Jeigu vaiko lūpos sausos, jas irgi galite patepti jau minėtu tepalu.

Sloguojančio kūdikio kambarį dažnai, jei įmanoma – skersvėju, vėdinkite, palaikykite jame temperatūrą, ne aukštesnę kaip 17-18°C. Kūdikius migdykite gerai išvėdintoje patalpoje, balkone (kai lauke ne žemesnė negu +5-7°C temperatūra). Vėsus oras mažina nosies gleivinės paburkimą, palengvėja kvėpavimas, mažylis geriau pailsi. Išnešusios kūdikį į lauką ar vėsią patalpą stebėkite, ar jis kvėpuoja per nosį. Jeigu per burną, grįžkite namo.

Vaistų į nosį lašinkite tik tuomet, kai jų skyrė gydytojas, ir taip dažnai, kaip jis skyrė, pvz., prieš valgį ar miegą.

Kada kreiptis į gydytoją?

Kai išskyros kūdikiui trukdo valgyti, gerti, arba temperatūra pakilo iki 38°C.

Išskyros pagelto, tapo pūlingos, tirštos, atsirado nemalonus kvapas.

Pradėjo skaudėti ausis, vaikas tapo neramus, irzlus, pablogėjo apetitas.

Atsirado kosulys.

Sloga užtruko ilgiau nei 10 dienų, arba išskyros tapo tirštos, pūlingos (galėjo atsirasti jos komplikacija – sinusitas).

Vaikas pasiskundė veido, kaktos, ausų srities skausmais.

Sloga gali komplikuotis ausies uždegimu. Ar tai vienintelė šios ligos priežastis?

Dažniausios ausų uždegimo priežastys:

Peršalimo ligos – sloga, nosiaryklės, ryklės, balso plyšio uždegimas, sinusitas.

Nemokėjimas teisingai išpūsti nosį, kai pučiama staigiai ir stipriai, ir dėl to per platų ir trumpą vaikų klausomąjį vamzdį gleivės iš nosies pakliūva į vidurinę ausį.

Iškrypusi nosies pertvara;

Nemokėjimas atsikosėti ir atsikrenkšti.

Gulėjimas ant šono sergant sloga (dėl to susikaupia daug sekreto, kuris lengvai patenka į vidurinę ausį).

Kraujo užkrėtimas, kai uždegimo sukėlėjos – įvairios bakterijos – su krauju patenka į vidurinę ausį.

Kaip suprasti, kad vaikui – ausų uždegimas?

Ūminis vidurinės ausies uždegimas dažniausiai prasideda 2-3 slogos dieną. Ar labai aiškiai bus išreikšti ligos požymiai, priklauso nuo organizmo gebėjimo kovoti su ligos sukėlėjais ir ligos, kurios metu atsirado vidurinės ausies uždegimas, sunkumo. Pagrindiniai iš jų:

Smarkus ausies skausmas.

Temperatūros pakilimas dažnai net iki 39°C.

Vaiko dirglumas, neramumas, blogas, negilus miegas, pablogėjęs apetitas.

Galvos sukinėjimas į šonus, muistymasis, lyg vaikas ieškotų išskirtinės padėties.

Ausų griebimas, lietimas.

Dažnesnis tuštinimasis, skystesni viduriai.

Iš ausies neretai pasirodo nemalonaus kvapo išskyrų. Joms pasirodžius, ligonis tampa ramesnis.

Kaip padėti susirgusiam ausų uždegimu vaikui?

Kreipkitės į gydytoją nelaukdami vakaro ir nakties, kuomet sustiprėja skausmas. Duokite temperatūrą ir skausmą mažinančių vaistų, skaudamą ausį laikykite šiltai (ausies šildymas malšina skausmą, padeda greičiau praeiti uždegimui), žindykite ar maitinkite dažnai ir po truputį, nes valgant skausmas sustiprėja.

Minėjote, jog nuo slogos iki sinusito – tik vienas žingsnis, tačiau ne visi vaikai suserga šia liga – kodėl?

Rinosinusitu, dar vadinamu sinusitu, pridėtinių veido daubų uždegimu, rečiau suserga užsigrūdinę vaikai, tie, kurių imunitetas stiprus. Dažniau yra linkę sirgti tie vaikai, kurie turi šios ligos rizikos veiksnių, o rizikos veiksniai yra šie:

Užsitęsusi arba blogai gydyta sloga.

Sumažėjęs organizmo atsparumas priešintis ligos sukėlėjams, pvz., dėl dažno sirgimo ūminėmis kvėpavimo organų ligomis vaikui lankant darželį.

Struktūriniai pakitimai (iškrypusi nosies pertvara, deformuotos nosies kriauklės).

Adenoidai – dėl padidėjusių adenoidų iš nosies išskyros sunkiau išteka, susilaiko ir dėl to lengviau pakliūva į kaulines ertmes ir prasideda jų uždegimas.

Nosies forma (siauras ir aukštas nosis turintys vaikai dažniau serga sloga, sinusitu).

Kaip atpažinti sinusitą

Tirštos, tąsios įvairios spalvos (balkšvos, pilkšvos, gelsvos) išskyros iš nosies.

Dirginantis kosulys (gleivės teka per užpakalinę ryklės sieną ir ją dirgina).

Vaikas kosėja priepuoliais, kosulys trunka kelias minutes, nes tąsias gleives sunku atkosėti.

Nuo nosiarykle tekančių ir joje besikaupiančių tąsių gleivių vaikas prabunda ir pradeda kosėti, dėl to tampa irzlus.

Rytais išskyrų daugiau negu kitu paros metu. Vaikas krenkšti, kosėja, kol jas išspjaudo arba nuryja. Dėl to gali pradėti vemti.

Dažnai skauda galvą, sunku sukaupti dėmesį.

Pablogėja uoslė. Sveikstant ji gerėja.

Gali būti nedidelė 37,2-37,5°C temperatūra, ypač vakarais.

Kaip namuose padėti vaikui, sergančiam sinusitu?

Efektas didesnis, kai vienu metu yra taikoma dauguma iš šių priemonių:

Ligonio kambaryje neturi būti sausa, kambaryje turi laikytis 18-20°C temperatūra.

Jeigu vaikas nekarščiuoja, jaučiasi gana neblogai, leiskite kuo ilgiau būti gryname ore.

Kasdien 3-4 kartus po 5-10 min. veidą pašildykite staline lempa su gaubtu iš 20-30 cm atstumo. Atsigulęs vaikas turi užsimerkti, akis pridenkite švarios nedulkančios medžiagos kelių sluoksnių nedideliais skrituliukais (jie apsaugo akis nuo šviesos, neleidžia joms išdžiūti). Vaikas turi jausti ne deginimą, o šilumą. Prieš ir po procedūros jis turi gerai (tačiau nestipriai) išsišnypšti nosį. Po šildymo 30-40 min. vaiko neleiskite į šaltą orą. Ši procedūra patogesnė nei liaudies medicinos rekomenduojami būdai – šildymai įkaitintomis linų sėmenimis, pelenais, bulve, virtais kiaušiniais.

Duokite gydytojo skirtų vaistų ir vaistažolių, kurios skystina gleives. Suskystintos gleivės geriau išteka, sinusai (ertmės kauluose) greičiau ir efektyviau išsivalo.

Padeda vandens garų inhaliacijos su ramunėlių, čiobrelių, kadugio, eukalipto, bergamočių, mirtų eteriniais aliejais.

Tinka nosies plovimai jūros vandeniu, druskos tirpalais.

Duokite imunitetą stiprinančių priemonių, pvz., preparatų su rausvažiede ežiuole, vitaminų ir mineralų rinkinių, bičių produktų, žuvų taukų.

„Mamos žurnalas“



Susiję straipsniai



Žymos: , , ,

Vienas atsiliepimas kategorijoje “Sloga ir jos kariauna”

  1. Laura
    2016/02/15 at 10:37 #

    Labai geras straipsnis! Mes dar naudojame toki daukciuka:

    http://www.babyono.lt/kudikio-nosies-gleiviu-aspiratorius

    Be jo tikrai neisiverstume prie slogos!

Palikite atsiliepimą


3 + trys =

Kitos temos: