Yra vaikų, kurie varvančia nosimi vaikšto visą šaltąjį sezoną, tačiau jaučiasi gerai, neturi temperatūros ir su sloga tarsi susigyvena. Šį kartą pakalbėsime apie tuos vaikus, kuriems sloga komplikuojasi rimtesnėmis ligomis.
Kiek turi trukti paprasta virusinė sloga?
Vidutiniškai sloga trunka nuo 4 iki 14 parų.
Skiriamos kelios slogos stadijos:
Sausoji stadija, kuri trunka nuo kelių valandų iki 1-2 parų. Jos metu nosį peršti ir kutena, ima čiaudulys, skauda galvą, jaučiamas bendras silpnumas, truputį pakyla kūno temperatūra, būna šaltkrėtis.
Katarinė stadija, kuriai būdingos gausios vandeningos išskyros. Išskyrose gausu natrio chlorido ir amoniako. Jie dirgina odą ir gleivinę, dėl to paburksta ir parausta nosies prieangis bei viršutinė lūpa. Šios stadijos metu sutrinka kvėpavimas per nosį, atsiranda ašarojimas, tebesitęsia čiaudėjimas.
Gleivingų ir pūlingų išskyrų stadija prasideda 4-5 ligos parą. Nosies išskyros tampa gleivingo ir pūlingos: iš pradžių pilkšvokos, vėliau – gelsvos ar žalsvos. Vėliau išskyrų mažėja, kvėpavimas per nosį gerėja ir po 8-14 dienų liga baigiasi.
Kartais visų ligos stadijų gali nebūti, tada liga praeina po 3-4 dienų.
Kaip elgtis slogos metu, kad ji nesikomplikuotų?
Ar sloga komplikuosis, ar ne – tiksliai negali pasakyti niekas. Kadangi tai priklauso ne tik nuo gydymo ypatybių, bet ir nuo paties organizmo apsaugos sistemų. Naujagimiams ir kūdikiams dėl jų anatominių bei imuninių savybių sloga komplikuojasi dažniau.
Sloga gydoma kompleksiškai. Nėra vieno stebuklingo būdo ar vaisto slogai gydyti, kuris padėtų išvengti ligos komplikacijų.
Kaip šnypšti norį, ką lašinti, ar lašinti, plauti ar ne?
Šnypšti nosį reikėtų nestipriai, pirmiausia iš vienos šnervės, vėliau – iš kitos. Labai stiprus nosies šnypštimas gali sukelti ne tik kraujavimą iš nosies, bet ir ausų uždegimą, kadangi sekretas nupučiamas į vidinę ausį.
Kokius vaistus lašinti į nosį – patars gydytojas, nes tai priklauso nuo ligos, jos sukėlėjo ar ligos stadijos.
Visiems vaikams rekomenduojama nosytę 3-4 kartus per dieną išplauti jūros vandeniu. Mažiems vaikams, nemokantiems iššnypšti nosies, tinka ir lašinami jūros druskos tirpalai. Tuo tarpu vyresniems vaikams rekomenduojami sroviniai purkštuvai.
Ar sloguojantį vaiką galima maudyti, vesti į lauką?
Tiek maudyti, tiek vesti į lauką galima gerai besijaučiantį ir nekarščiuojantį vaiką. Jei Jūsų vaikelis „kažkoks ne toks“, prastokai jaučiasi, sumažėjo apetitas – rekomenduočiau pasivaikščiojimus lauke, o taip pat ir maudynes atidėti kelioms dienoms.
Kaip suprasti, kad sloga jau komplikavosi?
Esant komplikacijoms sloga dažniausiai būna geltonai žalia. Tai reiškia, kad prisidėjo bakterinė flora.
Komplikacijų požymiai gali būti labai įvairūs. Tai:
pakilusi kūno temperatūra,
pūlingos išskyros iš nosies,
veido paburkimas ar skausmas,
spaudimo jausmas kaktoje ar skruostų srityje,
atsiradęs ar sustiprėjęs kosulys,
padidėjęs neramumas ar atsiradęs vangumas,
apetito stoka.
Kokiomis ligomis dažniausiai komplikuojasi sloga?
Sloga gali komplikuotis daugeliu ligų:
Akies junginės uždegimu (konjunktyvitu). Infekcija iš nosies patenka pro nosinį ašarų lataką.
Vidurinės ausies uždegimu. Tai ypač dažnai pasitaiko naujagimiams bei kūdikiams dėl jų anatominių savybių – plataus ir trumpo ausies kanalo.
Bakteriniu sinusitu (vyresniems vaikams).
Apatinių kvėpavimo takų ligomis (laringitu, bronchitu, plaučių uždegimu).
Kaip gydyti slogos komplikacijas, pavyzdžiui, sinusitą?
Dažniausiai slogos komplikacijos gydomos antibiotikais. Priklausomai nuo komplikacijų sunkumo, skiriami vietiniai (lašinami) ar sisteminiai (geriamieji) antibakteriniai medikamentai. Priklausomai nuo to, kokius vaistus skirs gydytojas, keisis arba nesikeis jau vartoti vaistai.
Sinusitui gydyti skiriamas 14 dienų antibiotikų kursas. Kitoms ligoms gydymo kursą skiria gydytojas.
Norėčiau pabrėžti, kad ne visos komplikacijos gydomos antibiotikais. Kartais komplikacijas gali sukelti ir ta pati virusinė infekcija, sukėlusi slogą (pvz., kai kuriuos ausų uždegimus). Tuomet tolesnė gydymo taktika gali dar kelias dienas nesikeisti.
Kokius liaudiškus metodus patartumėte? Bobutės siūlo palaikyti prie nosies virtus šiltus kiaušinius, palaikyti virš nosies stalinę lempą.
Nepatarčiau dėti jokių šildymo kompresų ant nosies esant slogai, o tuo labau – sinusitui. Šildymas didina uždegiminį procesą, tad vargu ar ligonis gali padėti sveikti.
Tuo tarpu įvairios inhaliacijos per nosį su geriamąja soda (vienu arbatiniu šaukšteliu stiklinei vandens), jūros druska, pipirmetės lapais, ramunėlėmis, pušų pumpurais rekomenduojamos esant ne tik ūmiai slogai bet ir kitoms viršutinių kvėpavimo takų ligoms.
Kojų kaitinimas, vonelės su garstyčiomis naudingos ypač pirmomis ligos valandomis, kol nėra gausių išskyrų stadijos.
Pats paprasčiausias, bet labai svarbus gydymo metodas – gerti kuo daugiau skysčių. Tai gali būti liepžiedžių ar aviečių arbatos, kiti mėgstami vaikelio skysčiai. Svarbu, kad jų būtų išgeriama iki 1-2 litrų per parą, priklausomai nuo ligoniuko amžiaus. Ligą reikia ne tik „išprakaituoti“, bet ir „išplauti“ visą organizmą.
Yra vaikų, kurie sloguoja beveik nuolatos, bet sloga nesikomplikuoja. Ar tokia ,,varvanti” nosis – nieko blogo, ar reikėtų ieškoti priežasčių, pavyzdžiui, alergijos?
Slogų yra įvairių rūšių. Nuolat „varvanti nosis“ gali būti ne tik alergijos išraiška.
Ilgai vartojami (daugiau nei 7 dienas) ypač didelės koncentracijos sutraukiamieji vaistai į nosį gali sukelti medikamentinę slogą.
Endokrininiai pokyčiai brendimo metu gali būti hormonų sukeltos slogos priežastis
Šaltas oras, stiprūs kvapai, stresas skatindami parasimpatinę nervų sistemą sukelia vazomotorinę slogą.
Kai kurios kitos kvėpavimo takų ligos lygiai kaip ir viena po kitos pasikartojančios virusinės infekcijos gali pasireikšti nuolatiniu nosies varvėjimu. Todėl kiekvieną atvejį reikėtų vertinti atskirai ir individualiai ieškoti sprendimo būdų.
Vaikų pulmonologė Jovita Mažeikienė
„Mamos žurnalas“
