Studijos „G foto“ nuotr. www.gfoto.eu
Mamos klausimas: „Ar tiesa, kad daug vaikiško maistelio, pavyzdžiui, sojos mišinukai, yra gaminami iš genetiškai modifikuotų augalų?
Užsienio spaudoje teko skaityti, kad būtent su soja buvo atlikti pirmieji moksliniai eksperimentai – pakeista molekulės sandara, ir iš vieno organizmo genai perkelti į kitą. Rašoma, kad po tokių eksperimentų soja tapo atspari kenkėjams, ir derliai padidėjo keletą kartų – dirbtinės veislės pasirodė kur kas pranašesnės už gamtoje jau egzistuojančias. Ar genetiškai modifikuoti augalai nekenkia žmogui?“
Plačiau apie genetiškai modifikuotą maistą pasakoja pediatras docentas Algimantas Vingras.
Kas tai yra genetinė modifikacija?
Genetinė modifikacija – nauja biotechnologijos sritis, kai taikant genų inžinerijos metodą organizmai, augalai įgyja tokių savybių, kurių jie neturi, kai gamtoje dauginasi natūraliu būdu. Pvz., augalai tampa atsparūs jų kenkėjams ir cheminėms medžiagoms, kurios naikina piktžoles. Kitaip tariant, įdėjus mažiau sąnaudų, išauginamas didesnis derlius.
Kaip žymimi genetiškai modifikuoti produktai?
Jei parduotuvėje vartote produkto pakuotę ir skaitote sudėtį, atminkite, jog genetiškai modifikuota žaliava nežymima jokiomis E raidėmis. Pagal Europos Sąjungos (ES) nuostatas, visi maisto produktai, kuriuose yra daugiau nei 0,9% genetiškai modifikuotos jų žaliavos, turi būti paženklinti, t.y. parašyta, kad juose yra genetiškai modifikuotos žaliavos. Atidžiai perskaitykite, ar nėra tokios atžymos.
ES kūdikiams draudžia genetiškai modifikuotą maistelį?
Pagal ES reikalavimus, kūdikiams ir mažiems vaikams skirtiems sojos mišinukams gaminti genetiškai modifikuota soja nenaudojama. Kūdikiams ir mažiems vaikams negaminami jokie maisto produktai ir š kitų genetiškai modifikuotų augalų. Tačiau ES reikalavimai negalioja kūdikių mišiniams, pagamintiems Amerikos pusrutulyje ir ES nepriklausančiose valstybėse, pvz., Rusijoje. Todėl atidžiai rinkitės šių šalių mišinėlius ar maistelį. Minėtų šalių gamintojai, kurie nori pardavinėti savo produkciją Lietuvoje (mūsų šalis priklauso ES), privalo paisyti ES reikalavimų. Tačiau valstybės, nepriklausančios ES, savo vidaus rinkai gali gaminti kūdikių ir suaugusiųjų mitybai tokius produktus, kokius nori.
Nuo 2004 m. pradžios Lietuvoje Nacionalinės veterinarijos laboratorijos Genetiškai modifikuotų organizmų skyrius tiria, ar iš trečiųjų šalių įvežamuose sojų ir kukurūzų gaminiuose nėra medžiagų, kilusių iš genetiškai modifikuotų augalų.
Kokiais genetiškai modifikuotais produktais prekiaujama Lietuvoje?
Lietuvoje galima prekiauti ES įteisintais genetiškai modifikuotais produktais. Tai yra viena genetiškai modifikuotų sojų rūšis, 4 kukurūzų rūšys ir 6 rūšys rapsų veislių. Tačiau maisto produkto sudedamojoje dalyje genetiškai modifikuoto organizmo (augalo) negali būti daugiau nei 0,9%. Nuo įstojimo į ES Lietuvoje įsigaliojo naujas reikalavimas, kad viešojo maitinimo įmonės irgi turi nurodyti, kad patiekale yra genetiškai modifikuoto produkto. Tokia informacija turėtų būti skelbiama valgiaraštyje. Vartotojas turi žinoti, ką jis valgo.
Ar tai tikrai nesveika?
Kol kas nežinoma, koks gali būti genetiškai modifikuotų produktų poveikis sveikatai. Taip yra todėl, kad iš genetiškai modifikuotos žaliavos pagaminti maisto produktai dar yra vartojami tik 10-15 metų. JAV mokslininkai jau sugebėjo aptikti, kad kelerius metus vartojant genetiškai modifikuotus kukurūzus, kinta žarnyno gleivinė. Kūdikiui ir mažam vaikui tinka nerafinuoti, t.y. šalto pirmo spaudimo aliejai, geriau, kai jie pagaminti ne iš genetiškai modifikuotų augalų. Produktai, pagaminti iš genetiškai modifikuotų augalų, yra pigesni už kitus. Taigi kiekvienas pirkėjas sprendžia, ką jis gali pirkti…
Nesupainiokite: genetiškai modifikuoti – ne tas pats, kas chemiškai modifikuoti
Genetiškai modifikuoti produktai yra visiškai kas kita, kas cheminiu būdu modifikuoti produktai, pvz., modifikuotas krakmolas. Jis yra žymimas E raide su atitinkamu skaičiumi. Gali būti modifikuotas kukurūzų, bulvių, ryžių krakmolas. Modifikuotas krakmolas yra toks krakmolas, kurio molekulėje yra pakeistos kelios jungtys. Dėl tų jungčių pakeitimo krakmolas greičiau tirštėja. Modifikuotas krakmolas yra pripažintas kaip fiziologinis maisto priedas, kuris maistą tirština, stabilizuoja, išlaiko tam tikrą jo konsistenciją. Paprastai jis vartojamas tiems patiekalams gaminti, kurie greitai paruošiami ir greitai suvartojami. Jo gali būti įdėta į vaisių tyreles, pramoniniu būdu pagamintas kruopų, vaisių košes, skirtas kūdikiams ir mažiems vaikams.Krakmolas yrasvarbiausias augalų angliavandenis.Modifikuotas krakmolas – tai pakeistas, t.y. toks krakmolas, kurio yra pakeistos technologinės savybės nekeičiant jo, kaip produkto, esmės. Krakmolas modifikuojamas tam, kad jis išliktų atsparus karščiui, šalčiui, rūgštims ir kitam poveikiui. Pvz., modifikuoto krakmolo įdėjus į sriubą, ji tampa vientisa ir burnoje jaučiamas grietinės pojūtis. Krakmolas yra lengvai virškinamas, t.y. organizmas jį pasisavina. Jis plačiai naudojamas maisto pramonėje, kaip natūrali tirštinimo priemonė ( pvz., gaminant cepelinus dedama į bulvių tyrę, kad ji būtų patvaresnė). Krakmolas naudojamas kaip glazūravimo medžiaga bei stabilizatorius. Modifikuotas krakmolas etiketėje žymimas E 1404–1440.
Ginta Liaugiminenė
„Mamos žurnalas“
