Alergija – liga, apie kurią mąstyti reikėtų jau besilaukiant. Ką galėtume padaryti, kad vaikai būtų mažiau alergiški?
Konsultuoja vaikų ligų gydytoja Lina Orlovskaja.
Alergiška nėščioji
Ne taip retai nėščia moteris, kuri iki tol nebuvo alergiška, pajunta alergijos požymius. Taip yra dėl to, kad nėštumo metu moters organizme svyruoja hormonų kiekis, padidėja žarnyno barjero pralaidumas įvairiems maisto alergenams, o ypač tiems produktams, kurie pasižymi stipriomis alergizuojančiomis savybėmis: citrusiniams vaisiams, braškėms, žemės riešutams, vėžiagyviams, moliuskams ir kitiems jūros produktams, įvairiems maisto priedams. Nėštumo metu atsiradusi alergija moteriai gali išlikti ir po gimdymo, visam gyvenimui. Tačiau teigti, kad mamai atsiradusi alergija ar tiesiog mamos valgomi alergizuojantys produktai turi įtakos jos vaiko alergijai ateityje – negalima. Ši sritis dar labai mažai ištyrinėta, mokslinių tyrimų atlikta labai nedaug, patikimų įrodymų, kad motinos valgomi alergizuojantys produktai gali sukelti vaiko alergiją, nėra.
Prie krūties – alergiškas kūdikis
Maisto alergija ir netoleravimas yra daug retesnis reiškinys, nei dauguma krūtimi maitinančių motinų mano. Daugumos kūdikių iki 6 mėnesių neramumas neturi nieko bendro su jų mamos valgomu maistu. Kūdikių alergijai dažniau įtakos turi per trumpas maitinimas krūtimi ir per ankstyvas papildomas maitinimas, todėl rekomenduojama kūdikį maitinti tik motinos pienu bent iki 4 mėnesių. Suomijoje atliktas tyrimas parodė, kad ilgai žindytiems vaikams rečiau pasireiškia alerginės ligos: atopija, egzema, maisto ir kvėpavimo takų alergija. Tačiau nedaug procentų motinų pastebi akivaizdžių kūdikio savijautos pokyčių, kai jos suvalgo tam tikrų maisto produktų. Tuomet kūdikis pradeda pernelyg dažnai atpylinėti ir vemti, jam kyla pilvo diegliai, atsiranda bėrimų ant odos, padidėja neramumas, irzlumas.
Jei krūtimi maitinamas kūdikis yra jautrus kokiam nors maisto produktui, jis gali būti neramus po maitinimo, ilgai nenumaldomai verkti, prastai miegoti, staiga prabusti dėl akivaizdaus diskomforto. Kiti maisto alergijos (reakcijos į mamos suvalgytą maistą) simptomai: odos bėrimai, egzema, dilgėlinė, žaizdelės ir paraudimas sėdmenų srityje, odos sausumas, švokštimas ir astma, tinimai ar į peršalimą panašūs simptomai, paraudusios perštinčios akys, ausų infekcijos, dirglumas, neramumas, pilvo diegliai, virškinimo sutrikimai, vėmimas, vidurių užkietėjimas ar viduriavimas, žalios spalvos išmatos su gleivėmis ar net krauju.
Tai, kiek bus išreikšta maisto alergija, ir jos simptomų gausa priklauso nuo vaiko jautrumo ir nuo mamos suvalgomo alergizuojančio maisto kiekio. Teoriškai maisto alergijos simptomai gali pasireikšti jau po kelių minučių, tačiau dažniausiai pasireiškia po 4–24 valandų, pavartojus alergizuojančio produkto. Motinos suvalgytas maistas į pieną patenka po 1–24 valandų (vidutiniškai po 4–6 valandų), tai priklauso nuo labai daug įvairiausių veiksnių: kokį maisto derinį motina suvalgė, kokia jos organizmo biochemija, kaip dažnai ji žindo kūdikį ir t.t.
Ko mamai nevalgyti, jei kūdikis alergiškas?
Centro ir Šeškinės poliklinikos, Vilnius
Karvės pienas – dažniausia žindomų kūdikių alergijos maistui priežastis, tačiau kai kuriems kūdikiams retai ir kiti mamos valgomi maisto produktai gali sukelti maisto netoleravimo ir alergijos simptomus. Tai soja, kviečiai ir jų produktai, kiaušiniai, žemės riešutai, kartais kukurūzai.
Reikėtų atkreipti dėmesį į šiuos produktus:
Maisto produktus, kuriems yra alergiški kiti šeimos nariai.
Tuos produktus, kuriuos mama valgo didesniais kiekiais.
Naujus produktus, atsiradusius mamos dietoje.
Produktus, kurių mama nemėgsta ar netoleruoja, tačiau valgė nėštumo ir žindymo metu dėl tikimos naudos kūdikiui.
Produktus, kuriuos mama itin mėgsta ir galbūt per dažnai vartoja.
Jei kūdikiui pasireiškia alergija, mamai patartina pildyti mitybos dienyną, rašyti valgymo laiką, suvalgomus produktus, kūdikio reakcijas ir simptomus. Tai padės išsiaiškinti, kokio maisto jūsų kūdikis netoleruoja.
Įtariant, kad kūdikis netoleruoja tam tikro jūsų valgomo produkto, reikėtų pašalinti tą produktą iš savo valgiaraščio bent 2–3 savaitėms (vienas iš dažniausių alergizuojančių produktų – karvės pieno baltymai – išlieka motinos organizme iki 1,5–2 savaičių, dar tiek pat laiko šie baltymai lieka kūdikio organizme). Jei kūdikis pasijunta geriau, galima įtarti, kad tas produktas jam netiko. Jei po kelių savaičių pertraukos vėl pavartojus įtariamą produktą kūdikis sunegaluoja, tikėtina, kad tas produktas tikrai sukėlė jam alergiją. Jei simptomai neatsinaujina, greičiausiai kūdikiui netiko kitas produktas. Kūdikio savijauta dažniausiai pagerėja jau po 5–7 dienų, pašalinus netinkamą maisto produktą iš dietos, tačiau kartais pagerėjimo tenka laukti iki kelių savaičių.
Jei jūsų kūdikis yra jautrus pieno produktams, dažniausiai tai ne laktozės netoleravimas, o alergija karvės pieno baltymams, kurie patenka į motinos pieną. Alergija karvės pienui gali pasireikšti pilvo spazmais (stipriais skausmais), egzema, švokštimu, vėmimu, viduriavimu (net ir su krauju), vidurių užkietėjimu, alergine dilgėline, nosies gleivinės paburkimu, niežėjimu.
Pieno produktus apdorojus termiškai, alergijos simptomai gali sumažėti, bet visiškai neišnyks.
Neretai kūdikiai, alergiški karvės pienui, būna alergiški ir sojai, ožkos ar avies pienui. Kai kurie iš jų būna alergiški ir veršienai bei jautienai.
Jei jūsų vaiko alergija karvės pienui nėra labai išreikšta, mažylio būklei pagerinti jums gali užtekti tik pašalinti iš valgiaraščio akivaizdžius pieno produktus (pieną, greitinę, grietinėlę, jogurtą, sviestą, sūrį, ledus, varškę ir pan.).
Jei jūsų vaikas labai alergiškas, teks skaityti maisto etiketes ir atsisakyti produktų, kuriuose gali būti ir vadinamųjų „paslėptų“ pieno produktų, tokių kaip dirbtinis sviesto kvapas, tepieji riebalų mišiniai, kazeinas, laktoalbuminas, laktozė, šokoladas, pieniškos dešrelės ir kt.
Papildomas maitinimas
Visi žinome, kad kūdikio maitinimą papildomu maistu patariama pradėti ne anksčiau kaip nuo 6 mėnesių. Ši rekomendacija atsirado ir dėl alergijos, nes kūdikių virškinimo organai dar funkciškai nebrandūs, todėl per anksti pradėjus duoti papildomą maistą, gali pasireikšti alerginio pobūdžio organizmo reakcijų.
Kuo kūdikis mažesnis, tuo pralaidesnė jo virškinamojo kanalo gleivinė alergenams. Štai dėl ko iki 1 metų nesiūloma kūdikiui duoti varškės, kaušinių, karvės ar ožkos pieno, juo labiau – jūros gėrybių, riešutų, net medaus ir daugybės kitų produktų.
Prie kiekvieno naujo produkto kūdikis turi būti pratinamas palengva. Į racioną įvedant naują produktą, pirmą dieną jo duodama ne daugiau kaip vienas arbatinis šaukštelis (arba ne daugiau kaip 10 lašų sulčių), vėliau po truputį didinama, ir tik po 1–2 savaičių, įsitikinus, kad kūdikis naujam produktui tikrai nealergiškas ir gerai jį toleruoja, galima bandyti įtraukti į racioną kitą produktą. Jei pastebėjote, kad nuo naujai įvesto produkto kūdikį beria, nebeduokite jo, vėl pabandykite duoti tą patį produktą po mėnesio pertraukos.
Alergijos požymiai
Alerginė reakcija į maistą gali pasireikšti ne tik bėrimais. Štai pagrindiniai požymiai, kad kūdikis alergiškas:
Odos ir gleivinių, burnos ertmės bėrimai.
Virškinamojo trakto sutrikimai, viduriavimas, pilvuko pūtimas, neramumas, prastai augantis svoris.
Kvėpavimo takų simptomai: nosies gleivinės paburkimas, čiaudulys, sloga, kosulys, švokštimas, itin sunkiais atvejais – net kraujavimas iš virškinamojo trakto ir plaučių, geležies stokos mažakraujystė, prastai augantis kūno svoris.
Nepageidaujama organizmo reakcija į maistą gali pasireikšti ne tik alergija, bet ir vadinamuoju maisto netoleravimu (kurį sukelia maisto produktai, turintys daug histamino, arba produktai, kurie netiesiogiai veikia žmogaus kraujyje esančias putliąsias ląsteles ir verčia jas išskirti daug histamino, bei tie produktai, kurių sudėtyje yra maisto netoleravimą sukeliančių maisto priedų). Maisto netoleravimo simptomai yra panašūs į maisto alergijos simptomus: odos ir gleivinių, virškinamojo trakto, kvėpavimo sistemos simptomai, galvos skausmai, sąnarių skausmai, krūtinės skausmas, bendras nuovargis.
Ar tai alergija, ar maisto netoleravimas, galima nustatyti tyrimais.
Kokie produktai pavojingiausi vaikui
Dažniausi maisto produktai, sukeliantys alergiją: pienas, kiaušiniai, riešutai, žuvis, moliuskai, jūrų gėrybės, soja, vištiena, kakava, vynuogės, pomidorai, špinatai, obuoliai, bananai. Apie 90 proc. alerginių reakcijų kyla dėl pieno, kiaušinių, kviečių, sojos produktų ir žemės riešutų vartojimo. Kūdikiai ir vaikai iki 4 metų dažniausiai būna alergiški karvės pienui ir kiaušiniams, vaikai nuo 4 metų šiuos produktus jau pradeda toleruoti. Žuvims ir riešutams alergija lieka visą gyvenimą.
Rečiau pasitaiko vaikų alergija kviečiams, sojos produktams.
Maisto produktus apdorojus termiškai alerginių reakcijų pasitaiko rečiau, nes apdorojant termiškai suyra kai kurie baltymai, pasižymintys stipriomis alergizuojančiomis savybėmis.
Karvės piene yra net 20 baltymų, galinčių sukelti alergiją, svarbiausias iš jų – kazeinas. Pieno yra visuose pieno produktuose, sūriuose, jogurte, svieste, virtose dešrelėse ir dešrose, duonos gaminiuose, konditeriniuose kepiniuose. Virintas pienas, kefyras, rūgpienis, jogurtas yra lengviau virškinami nei šviežias pienas.
Kiaušinio alergenų daugiausiai yra jo baltyme, bet alergiją gali sukelti ir trynys. Kiaušinio yra miltinuose patiekaluose, duonos gaminiuose, daugelyje maltos mėsos patiekalų, kepenų paštete.
Dažniausiai alergija kiaušiniui visiškai praeina sulaukus mokyklinio amžiaus. Kartais alergiški vištos kiaušiniams vaikai būna alergiški ir vištienai.
Iš grūdinių kultūrų dažniausiai alergizuoja kviečiai, turintys virš 40 baltymų, galinčių sukelti alergiją. Alergiški kviečiams vaikai kartais gali turėti vadinamąją kryžminę alergiją grikiams ir rugiams (nes juose yra į kviečius panašių antigenų).
Alergija ryžiams ir kukurūzams pasitaiko labai retai.
Alergija žuvims neretai gali likti visą gyvenimą. Ypač dažnai alergiją sukelia menkė, tunas, lašiša. Alergiškam vaikui užuodus žuvų kvapo, gali prasidėti dusulio priepuolis.
Jūrų gėrybės, krevetės, moliuskai, įvairūs vėžiagyviai, krabai irgi pasižymi itin stipriomis alergizuojančiomis savybėmis, todėl nerekomenduojama duoti juos valgyti ikimokyklinio amžiaus vaikams.
Ankštinių kultūrų šeimos produktams priklauso: pupos, žirniai, soja, žemės riešutai, saldymedis.
Dažniausiai pasitaiko alergija sojos pupelėms ir sojos produktams. Soja dažnai naudojama pramonėje kaip pigus baltymų šaltinis gaminant sausainius, pyragus, šokoladinius saldainius, kitus saldumynus, padažus, maisto papildus, mėsos gaminius ir kt. Be to, soja dažnai būna genetiškai modifikuota. Žemės riešutų dedama į sausainius, saldainius, įvairius padažus.
Kadangi žemės riešutai priklauso ankštinių grupei, žmonės, alergiški šiems riešutams, dažniausiai gali valgyti kitų rūšių riešutus.
Alergija vaisiams ir daržovėms dažniausiai pasireiškia burnoje ir gerklėje. Šios alergijos tikimybė sumažėja termiškai apdorojant, užšaldant, konservuojant vaisius ir daržoves.
Iš mėsos produktų dažniausiai pasireiškia alergija vištienai ir veršienai. Termiškai apdorojant mėsą, suyra dalis alergizuojančių baltymų, ir alergizuojančios mėsos savybės susilpnėja.
Masto produktai, dažniausiai sukeliantys maisto netoleravimą: šokoladas, pomidorai, špinatai, braškės, kiaušiniai, žuvis (skumbrė, menkė, tunas), jūrų gėrybės, ananasai, prieskoniai (cinamonas, pipirai), rabarbarai, fermentinis sūris, marinuota silkė, avokadai, avietės, riešutai, rauginti kopūstai, bulvės, slyvos, konservuota mėsa (nitratai).
Maisto priedai, dažniausiai sukeliantys maisto netoleravimą:
Dažai: E102 (tartrazinas), E107, E110, E122, E123, E124, E128, E151.
Kvapai: cinamonas, vanilė, mentolis ir pan.
Konservantai: E210, E219, E200, E203, Sulfitai E220-227, nitritai ir nitratai E250-255.
Antioksidantai: E311, E320, E321.
Kvapų stiprikliai: E620, E625, E626, E629, E630, E633, gliutamatai.
Emulsikliai ir stabilizatoriai: E414, E430, E431, E450-455.
Balikliai: kalio bromidas E924, chlorinas E925.
„Mamos žurnalas“
