Pradėjus papildomą maitinimą pasipila klausimų lavina. Gal pasirodys naudingi šie atsakymai.
Seniau kūdikiams skystas košes (daržovių, kruopų) sumaitindavo per žinduką iš buteliuko, reikėdavo tik didesnę skylę žinduke pradurti. Kodėl dabar atsisakyta šio patogaus maitinimo būdo? Juk suaugę žmonės geria tirštus kokteilius (pavyzdžiui, vaisių) ir čia nėra nieko blogo.
Vaikas nėra suaugusio žmogaus sumažinta kopija. Kai suaugęs žmogus yra sveikas, jis daržovių, kruopų košių per žindukus negeria. Kokteilio gėrimas su šiaudeliu nėra tas pat, kas valgyti per žinduką, o kokteilis nėra nei daržovių, nei kruopų košė, o tik kartais tirštesnės vaisių sultys. Kai rijimas sunkesnis, suaugusieji ir vaikai gali būti maitinami per zondą, bet tai nėra maitinimas iš buteliuko. Gyvenimas įrodė, kad visi sveiki kūdikiai tirštu maistu turi būti maitinami šaukšteliu. Taip darant jie anksčiau išmoksta savarankiškai valgyti, kramtyti bei ryti maistą.
Kiek tiršto maisto galima kūdikiui duoti, kai jis pradedamas pratinti prie tiršto maisto?
Pirmąją tiršto maisto gavimo dieną duodama 5-15 g daržovių tyrės, nes ji niekada nebūna tiršta ir yra panaši į įprastą motinos pieną. Daržovių košės kiekį kas 2-3 paras didinkite po 10 g iki pilnos porcijos – 150 g. Porciją didinkite tik tuomet, jei mažylis valgydamas nespringsta, gerai ryja maistą, nevemia, neviduriuoja, tačiau jo išmatos gali tapti skystesnės, pvz., suvalgyta trinta morka, tokia, kokią suvalgė, pasirodo ir išmatose.
Kūdikis turi subręsti, kad galėtų lūpomis iš šaukštelio paimti tirštą maistą, jį liežuviu nustumti prie liežuvio šaknies ir nuryti. Tai sudėtingas procesas, kurį kūdikiai palengva įsisavina. Jei vaikutis maistą sukaupia už skruostų ir po to liežuviu išstumia iš burnos, tai nereiškia, kad maistas jam nepatinka – kūdikis tiesiog dar nemoka jo praryti. Kita atsisakymo ryti maistą priežastis yra neįprastas maisto skonis, prie kurio kūdikis turi priprasti per 15-20 kartų. Abi šios priežastys yra įrodymai, kad naujo tiršto maisto įvedimas neturi būti šturmuojamas.
Kada kūdikiui duoti desertą – gremžto obuolio, tyrelės ar banano? Tarp maitinimų, po maitinimo? Kokį kiekį vaisių tyrelės gali suvalgyti pradedamas primaitinti kūdikis?
Mūsų geografinėje platumoje gyvenančios tautos – lietuviai, lenkai, rusai, baltarusiai – amžių amžiais garbino obuolį, kuris, deja, kartais yra brangesnis už bananus jų augimo tėvynėje. Naudingiausia žalias, gimtinėje užaugęs gremžtas obuolys ir sušaldytos bei staigiai atšildytos įvairios gimtinės sodų gėrybės – uogos. Uogienės, kremai, džemai, marmeladai, kompotai, džiovinti vaisiai nepakeičia žalio šviežio obuoliuko ir iš šaldiklio paimtų uogų. Bananas, kol subręsta ir dar geros išvaizdos patenka ant mūsų prekystalio, patiria daug „cheminių“ kančių. Bananas skanus, tačiau jo maistinė vertė yra mažesnė už ekologiškus obuolius, uogas ir kitus vaisius. Visi vaisiniai patiekalai gali ir turi būti duodami kaip desertai, tačiau ne kaip pagrindinis patiekalas. Jie, kaip ir kitas bet koks kūdikių maistas, neturi būti saldinamas. Minėti patiekalai turi būti duodami saikingai – daug jų prisikirtęs mažylis nevalgys per pagrindinius maitinimus. Desertai turi būti duodami tarp maitinimų, t.y. praėjus 1-1,5 val. po pagrindinio maitinimo.
Ar duoti kūdikiui atsigerti po maitinimo? Ko duoti, jei kūdikis negeria nei vandens, nei arbatų?
Jei kūdikis, pavalgęs tiršto maisto, nori gerti, jam duokite vandenuko arba šviežių sulčių. Arbatos yra blogiau už vandenį. Jei mažasis gerti nenori, tai jokių skysčių jam ir nesiūlykite. Vieną kartą kūdikis gers, kitą kartą ne. Dėl to jaudintis tikrai neverta. Tik pats mažylis geriausiai žino, ko jam reikia. Košę valgantis kūdikis neturi matyti puoduko su sultimis.
Kokio amžiaus kūdikiui galima pradėti duoti sulčių, kokių ir kiek?
Tik ką pagamintų obuolių, slyvų, uogų sulčių pradėkite siūlyti tuomet, kai kūdikis jau yra papildomai maitinamas. Sultys ir tyrelės yra desertas, jos nėra pagrindinis maistas. Jokiu būdu nevalia įpratinti sulčių gerti prieš miegą, nes išdygus pirmajam dantukui bus sunku jį valyti, be to, bus išugdomas įprotis, nuo kurio bus sunku atpratinti. Iš pradžių duokite po 3-5 ml sulčių. Kas antrą-trečią dieną kiekį didinkite, tačiau per parą duokite ne daugiau kaip 130 ml sulčių. Sultis geriau kaitalioti arba tarpusavyje maišyti. Jas gaminkite prieš pat davimą. Pramoniniu būdu pagamintų sulčių duokite tik tuomet, kai neįmanoma duoti šviežių.
Ar pirktos tyrelės yra mažiau vertingos nei gaminamos namuose? Juk perkame lenkiškus nežinia kuo nupurkštus obuolius, nejau jie geriau nei pirkta tyrelė?
Naudingiausios yra šviežios tyrelės, pagamintos iš kokybiškų, ekologiškų, mineralinėmis bei organinėmis trąšomis nepertręštų, neveiktų pesticidais, gimtinėje užaugusių vaisių, uogų. Turėtume pamilti savo ūkininkų produkciją, iš jų atsirinkti tokius, kurie nenaudoja chemijos ir parduodami prašo didesnės kainos. Auginant vaisius pramoninių būdu, norint išlaikyti gerą produkcijos išvaizdą iki pardavimo, produktas yra veikiamas ir cheminėmis medžiagomis, ir temperatūros svyravimais. Kita vertus, nesame tikri, kaip užauginta žaliava, iš kurios pramoniniu būdu pagamintos tyrelės. Galbūt iš tų pačių lenkiškų nupurkštų obuolių? Kiekviena mama tyrelę pasirenka savo nuožiūra, o norėdama gero mažyliui atidžiai skaito etiketę.
Nuo kokios mėsos pradėti papildomą maitinimą? Dabar labai reklamuojama kalakutiena. Ar ji geriau už veršieną?
Nederėtų painioti dviejų skirtingų mėsų – veršienos ir jautienos. Veršiena – tai nuo 2 savaičių iki 3 mėnesių amžiaus veršelių, girdytų iš pradžių tik pienu, o po to jau šertų ir žole, mėsa. Geriausia kūdikiui yra 4-8 savaičių, vien tik pienu girdytų veršiukų mėsa. Veršiena būna šviesiai rausvos spalvos, šiek tiek rūgštoko kvapo, švelni ir minkšta. Labai jaunų veršelių mėsa būna beveik balta. Veršiena yra labai skani, minkšta, neriebi, nekaloringa, joje yra daug lengvai pasisavinamų baltymų, geležies, magnio, vitaminų ir įvairių mineralinių medžiagų. Veršiena labai greitai gendanti mėsa, todėl paskersto veršelio mėsą reikia itin tinkamai laikyti.
Kalakutiena yra neriebi paukštiena, pigesnė už veršieną. Joje irgi gausu lengvai pasisavinamų baltymų, aminorūgščių, B grupės vitaminų ir įvairių mineralinių medžiagų. Kalakutiena yra lengvai, virškinama, kaip ir veršiena, tinka kūdikių, sulaukusių 7 mėn. maitinimui ir vyresniems kūdikiams, bet kurio amžiaus vaikams. Kalakutiena ypač tinka maisto alergija sergantiems kūdikiams. Kalakutiena yra geriau už vištieną.
Kalakutiena ir veršiena yra liesos mėsos, teikiančios mažiau energijos už kiaulieną. Vienos arba kitos mėsos kūdikiui užtenka 30-40 g parai. Mėsa arba paukštiena duodamos su daržovių koše.
Nuo kokių kruopų pradėti papildomą maitinimą grūdų košėmis? Gal yra daržovių ar kruopų, kurios nerekomenduojamos? Išvardinkite, ką įvesti paskiausia.
Pas mus priimta papildomą maitinimą pradėti nuo daržovių košės, tad kruopų košės įvedamos tuomet, kai kūdikis visiškai pripranta (suvalgo 120-150 ml porciją) prie daržovių košės. Pirmiausia įvedamos ryžių, grikių košės, tai kruopos, kuriose nėra gliuteno. Manų, rugių košes reikėtų duoti paskiausiai, kai mažajam sukanka 10 mėn. Į kruopų košę motinos pieno arba mišinio įpilkite prieš pat jos davimą kūdikiui.
Ar galima duoti 6 mėnesių kūdikiui pagraužti riestainio ar kokio duoniuko? Dantų dar neturi, tad nėra pavojaus, kad atkąs ir užsprings. Kada jau duoti duonos kampelį? Ar prieš duodant bedančiui kūdikiui duonos ją geriau prieš tai padžiovinti?
Tvirti, netraškūs riestainiai, duoniukai, juodos duonos, ypač naminės padžiūvęs kampukas, morkos ar kieto obuolio gabaliukas skatina kūdikį mokytis kramtyti, tirštesnį maistą trinti dantenomis. Minėti maisto produktai tinka ir niežtinčioms dantenoms pakasyti, kai pradeda dygti dantukai. Šių maisto produktų gabaliukai turi būti tokie, kad mažylis juos galėtų pasiimti į rankutę ir produktu laisvai manipuliuoti savo burnoje. Minėtų maisto produktų gabaliukai turėtų būti ne mažesni kaip 4 cm, kad nekiltų pavojus užspringti.
Kodėl negalima šildyti maisto mikrobangų krosnelėje, jei ant visų košelių-tyrelių etikečių yra nurodymas, kad šildyti mikrobangėje galima? Ar čia tik Lietuvoje toks prietaras, kad negalima šildyti? O gal negalima tik mėsos šildyti mikrobangėje, o daržoves-kruopas galima?
Šią klausimą pateikusią mamą vertinu kaip reklamos auką. Pardavėjui svarbu kuo daugiau parduoti. Ar daug žinome pardavėjų, kurie negirtų savo prekių ir nenorėtų, kad jų daugiau nupirktų? Vaikas, jei jam tėvai duos mikrobangų krosnelėje pagaminto maisto, nesugebės pasipriešinti tėvų valiai. Joks maistas jokio amžiaus vaikams mikrobangų krosnelėse neruošiamas, geriau jo mikrobangėse ir nešildyti.
Mikrobangų krosnelėse ypač pakinta baltymai (jie organizmui tampa sunkiau suvirškinami) ir riebalai (susidaro transriebalų rūgščių, kurios organizmui yra žalingos). Nesuprantama, kodėl košelių-tyrelių gamintojai kūdikių mamoms neprimena apie kūdikių maisto šildytuvus, o mamos nesugeba perskaitytos ir šios informacijos.
Mano dukrai metai. Ji alergiška kriaušėms. Ar tai reiškia, kad ji alergiška ir kriaušės aromatui? (Duodu mišinį, kur ant pakuotės parašyta, kad į sudėtį įeina kriaušių aromato).
Kiekviename produkte gali pasitaikyti medžiagų, kurių vienas ar kitas asmuo (nebūtinai vaikas) gali netoleruoti. Kadangi kriaušės, kaip ir kiekvienas vaisius, turi savo kvapą, gali pasitaikyti, kad ir jis gali nepatikti vienam ar kitam asmeniui. Todėl, vaikui, alergiškam kriaušėms, negalima duoti jokio produkto, turinčio kriaušių aromato.
Sūnui metai, kas naktį jis pabunda bent po 3 kartus pažįsti mano pieno. Iš vakaro duodu košės, kad užmigtų sotus, bet tai nieko nekeičia. Kaip atpratinti nuo naktinio valgymo?
Palengva ateis laikas, kai mažylis atsisakys naktinio valgymo. Dažnai mažajam žmogui ne tiek reikalingas naktinis valgymas – kaip energijos gavimas, kiek pats žindimas, nes jis mažylį ramina, jis nori tiesiog bendravimo su mama. Jeigu vienerių metų vaikas net tris kartus per naktį prašo valgyti, pasikonsultuokite su jo gydytoju, koks vaiko fizinis išsivystymas. Jeigu jis atitinka normos ribas, tuomet neskubėkite naktį žindyti, o atsibudusį nuraminkite, kartu su juo pabūkite, paglostykite galvą, ramiai pakalbinkite, pasiūlykite vandens iš puoduko. Vienerių metų vaikas per parą gali būti žindomas 2-3 kartus (jei mažajam vis dar reikia krūties ir pati mama nori ir gali žindyti). Kitaip tariant, toks vaikas neturi būti žindomas vien tik naktį 3 ir daugiau kartų. Jeigu mažasis per dieną nepakankamai pavalgo, jo svoris atsilieka nuo normos, jis nori atsigriebti naktį.
Dukra labai nevalgi. Dabar jai 1 metai ir 4 mėnesiai, sveria 9 200 g, gydytoja nustatė mažakraujystę. Blogiausia, kad dukra nemėgsta geležies turinčių produktų – mėsos, burokėlių. Dabar geria sirupą su geležimi, bet kas bus toliau? Juk geležies preparatų negers visą gyvenimą. Kuo pakeisti mėsą, ką duoti, kad mažakraujystė pasitrauktų, kad apetitas pagerėtų?
Mažakraujystės priežasčių yra ne viena. Dažniausiai tai ne vien geležies trūkumas. Kiekvienas asmuo kasdien turi maitintis kuo įvairesniu maistu. Svoris neturi įtakos mažakraujystei atsirasti. Dukros kraują dera nuolat tikrinti ir duoti tuos vaistus, kuriuos skirs mažylės gydytojas. Jūsų dėmesiui lentelė, kiek kurie produktai turi geležies.
Geležies kiekis maisto produktuose (mg/100 g produkto)
Jaučių liežuviai 3,2
Kaliaropės 2,6
Jaučių kepenys 8,3
Žirneliai, pupelės 1,4
Jautienos kumpis 4,2
Brokoliai 1,3
Kiaulių liežuviai 5,1
Burokėliai, kopūstai 0,9
Kiaulių kepenys (mažiems vaikams nerekomenduotinos) 16,3
Žiediniai, kopūstai, bulvės 0,6
Neriebi kiauliena 1,4
Morkos 0,5
Viščiukų šlaunelės 1,0
Pomidorai, cukinija 0,4
Kalakutų šlaunelės 1,1
Juodieji serbentai 1,4
Ikrai (mažiems vaikams nerekomenduotini) 11,0
Vyšnios, avietės 1,0
Marinuota silkė 1,1
Avižiniai dribsniai 4,3
Lydeka 1,1
Grikių kruopos 2,8
Menkė 0,4
Kviečiai (grūdai) 3,1
Skumbrė 1,3
Ryžiai, nepoliruoti 1,3
Lašiša 1,0
Rugiai 3,4
Karpis 1,1
Manų kruopos 1,1
Burokėliuose geležies yra ganėtinai nedaug. Todėl „spausti“ dukrą, kad ji valgytų burokėlius, nėra jokios prasmės. Jeigu dukra nemėgsta mėsos, ją įmaišykite į kitus patiekalus taip, kad iš skonio mažoji nesuprastų, kad ji valgo mėsą. Mėsa dėl joje esančios geležies kiekio yra nepakeičiama kitais produktais, nes juose yra mažiau geležies.
Mėsą, kepenis, žuvį valgant su daržovėmis, vaisiais, gerėja geležies pasisavinimas iš daržovių, vaisių.
Augalinės kilmės produktuose esančios geležies pasisavinimą slopina fitatai (daug fitatų yra kruopose, sojoje ir kituose ankštiniuose, kukurūzuose), polifenolai (jų daug arbatoje, kavoje, kakavoje, špinatuose), oksalatai (jų daug rabarbaruose, špinatuose, rūgštynėse), fosfatai (ožkos, karvės pienas ir jo produktai).
Geležies pasisavinimą skatina vitaminas C, mėsos, paukštienos, žuvies produktai.
Netinka maistas, kuriame yra daug sėlenų.
Į skaitytojų atsiųstus klausimus atsakė docentas Algimantas Vingras
„Mamos žurnalas“
Na mums nebuvo vargo nei su pirmąją košyte, nei apskritai su mityba. Viskas puiku, valgom noriai ir skaniai viską be išimčių.