Pirmoji kruopų košė

Kruopų košės – tai daug energijos teikiantis patiekalas. Jose yra lėtai pasisavinamų angliavandenių (krakmolo) teikiančio energiją, B grupės vitaminų, reikalingų nervų sistemai, imunitetui ir hormonų sintezei, įvairių mineralinių medžiagų, augalinės ląstelienos, padedančios gyvuoti žarnyne jam naudingoms bakterijoms, tuštintis ir valančioms organizmą nuo įvairių jam svetimų, toksinių medžiagų.

 Nuo ko pradėti primaitinti kruopų koše?

Lietuvoje pirmoji košė rekomenduojama daržovių, tačiau tai ne taisyklė – galite pradėti papildomą maitinimą ir nuo kruopų košės. Geriausia atsižvelgti į sezoną. Vasaros pabaigoje, rudenį, kai daržovės šviežios ir gyvos, pirmoji košė turėtų būti daržovių.

Papildomą maitinimą dabar siūlomą pradėti tarp 4,5 ir 6 mėnesių.

Košę pradėkite duoti nuo 1 valgomojo šaukšto, kas antrą trečią dieną didinant porcijos kiekį po 1 valgomąjį šaukštą, iki 150-160 ml. Kaip ir kiekvieną naują maistą, kūdikis košę gali ne iš karto pripažinti. Kartais tenka tą pačią košę siūlyti 15-20 kartų. Taigi jei iš karto mažasis nevalgo košės, dar nereiškia, kad ji jam nepatinka – paprasčiausiai jam priprasti prie naujo skonio reikia laiko. Kūdikio skonis gali keistis vos ne kasdien. Tai, kas šiandien jam atrodo neskanu, rytoj gali būti puikiai įvertinta.

Kokios kruopos tinkamos pirmajai košei? Anksčiau buvo siūloma pradėti nuo manų, dabar jie „nukišti“ į pabaigą. Kaip yra iš tiesų?

PSAO pirmąją kruopų košę daugelį metų siūlydavo įvesti ryžių. Prieš kelerius metus ryžiuose atradus didelius neorganinio arseno kiekius (ypač ryžių piene), Europos vaikų gastroenterologijos, hepatologijos ir mitybos draugija išleido rekomendacijas (2015 m.) nenaudoti kūdikiams ir vaikams ryžių pieno. Skandinavai nuėjo dar toliau – jie pataria ryžių košės kūdikiams duoti itin retai, nes didelė tikimybė, kad su koše kūdikis gaus neorganinio arseno. Remiantis šiais faktais, siūloma pirmiausia duoti grikių ir avižų košes.

Maistiniu požiūriu prasčiausia yra manų, t.y. kviečių košė.

Kokia eilės tvarka įvedinėti vis naujas kruopas, iš kurių gaminama košė?

Kai kūdikis pripranta prie vienos košės, jam pasiūlykite kitų kruopų košės. Eilės tvarka: grikių, avižų, sorų, miežių, o paskiausiai manų (kviečių). Kai kūdikis yra pripratęs prie kelių rūšių kruopų košių, tuomet jas galima sumaišyti – duoti kelių grūdų košės.

Kaip paruošti košę, kad ji būtų vertingiausia, išliktų daugiausiai vitaminų?

Kad košėje ją gaminant išliktų kuo daugiau organizmui būtinų ir reikalingų medžiagų, ji turi būti gaminama iš kokybiškų kruopų, pvz., ekologiškai užaugintų gūdų, ne senesnio kaip 2 metų derliaus (apie tai, kokių metų derlius parduodamas, pardavėjai pirkėjus nelabai linkę informuoti). Perkant reikia žiūrėti, kad kruopos būtų vizualiai be priemaišų, pelėsių, nesulipusios („nesušokusios“), nesubyrėjusios, nepakenktos įvairų kenkėjų, kad skleistų kruopų rūšiai būdingą kvapą. Košė yra vertinga tuomet, kai gamybos procese tinkamai paruošiama, neperverdama, neprisvilinama, arba priešingai, nepatiekiama neišvirta.

Kiekvienas produktas laikomas praranda daug maistinių savybių. Nors masto produktai nuolatos brangsta, tačiau jų atsargų namuose sudarinėti nedera, nes paprastai nėra sąlygų tinkamai laikyti.

Kuo skiriasi košės, gamintos namuose, nuo košių, pardavinėjamų stiklainiukuose (skirtų kūdikiams)?

Dabar parduotuvės lūžta nuo didelės kruopų košių įvairovės kūdikiams. Pramoniniu būdu gaminamos kruopų košės gali būti įvairiai supakuotos – pakeliuose ir rečiau stiklainiuose. Stiklainiukuose dažniau būna daržovių košė, su ir be mėsos, vaisių tyrės, vaisai su kruopomis, pvz., ryžiais.

Perkant geriau įsigyti tokią košės porciją, kurią mažylis iš karto suvalgo, nes antrą kartą tos pačios košės nereikėtų duoti.

Pirkite tą pramoniniu būdu pagamintą kruopų košę, kuri skirta būtent Jūsų kūdikio amžiui. Kitaip tariant, patiekalo maistinė vertė yra apskaičiuojama, priklausomai nuo valgytojo amžiaus: 6 mėnesių kūdikiui negalima duoti košės, kuri gamintojo skirta 9 mėn. ir vyresniems kūdikiams. Pramoniniu būdu pagamintų kruopų košių negardinkite jokiais priedais. Pramoniniu būdu pagamintos kruopų košės yra su pienu ir be jo. Kai kūdikis turi viršsvorio, geriau tinka košė be pieno. Pieniškų košių virti nereikia, pakanka miltelius užpilti 50°C temperatūros virintu vandeniu, gerai pamaišyti ir košė paruošta. Pramoniniu būdu pagamintos košės lengvai virškinamos, nes jose yra puikiai suderintas baltymų, riebalų, angliavandenių santykis.

Daugumos šių košių sudėtyje yra 12 vitaminų, geležies, cinko, kalcio, jodo ir kitų medžiagų, reikalingų sparčiam kūdikio augimui. Tų pačių medžiagų yra ir namuose pagamintose kruopų košėse. Geresnės yra tos pramoniniu būdu pagamintos košės, kuriuose nėra cukraus. Pramoniniu būdu pagamintos kruopų košės sutaupo daug mamos laiko, tačiau jos yra brangesnės už namuose pagamintas. Pirkti ar gaminti namuose – kiekvienos šeimos finansų ir skonio reikalas. Pramoniniu būdu pagamintos košės tiks, kai namuose neįmanoma košės pagaminti iš kokybiškų, ekologiškų produktų.

Ar lietuvių vaikams tinka egzotinių kruopų košės (kukurūzų, sorų)?

Kukurūzų košės maistinė vertė yra artima manų košės, todėl jei šeima nori, ją gali duoti kaip ir manų košę – pirmųjų metų pabaigoje. Geriausiai tinka tų kruopų košės, kurios iš kartos į kartą vartojamos atitinkamoje šalyje. Jeigu tėvai „įperka“ egzotines kruopas, ir mažylis valgo jų patiekalus, jas, aišku, galima duoti. Yra duomenų, kad kukurūzų košė padeda atsinaujinti žarnyno gleivinei. Todėl jos galima duoti po to, kai kūdikis viduriavo. Ryžių ir kukurūzų košelė labai tinka ir kitokių virškinimo problemų turintiems kūdikiams, kuriems blogai auga svoris, pučia pilvuką.

Kokių kruopų košės labiausiai alergizuoja? Kokių neduoti alergiškiems vaikams, o kokių duoti?

Vienų kruopų košė gali alergizuoti vieną mažylį, o kito visai neveikti. Tam, kad, atskirtumėte, kokią košę toleruoja konkretus mažylis, vienu ir tuo pačiu metu reikia duoti vienos rūšies kruopų košės, o kai kūdikis prie jos pripranta, duoti kitos rūšies kruopų košės. Alergiškam kūdikiui, mažam vaikui negalima duoti tos košės, kuri jį alergizuoja. Pamatysite, kaip kūdikis reaguoja į kiekvieną košę, ir tos, kuri jį alergizuoja, nebeduosite.

Alergiškam vaikui dera atlikti alergologinį tyrimą maistiniams alergenams, pvz., nustatyti vadinamuosius specifinius imunoglobulinus E įvairiems maisto produktams. Alergija kruopoms pasitaiko kur kas rečiau nei karvės pienui, kiaušiniui, žuviai, riešutams.

Kiek kartų per dieną kūdikis ir mažas vaikas gali valgyti kruopų košių?

Košės yra daug energijos teikiantys patiekalai, todėl permaitinimas jomis yra dažna viršsvorio priežastis. 5–6 mėn. kūdikiui kruopų košės duokite kartą per parą, o 8–9 mėn. kūdikiams jos galima duoti 2 kartus per parą. Geriau, kai vieną kartą duodama vienos kruopų rūšies košė, kitą kartą – kitos. Kai košė duodama kartą per dieną, tuomet geriau vieną dieną duoti vienokią košę, kitą dieną – kitos rūšies. Vienose kruopose vienų medžiagų, reikalingų kūdikiui, yra daugiau, kitose – mažiau, todėl dera jų rūšis kaitalioti.

Ar duodant kūdikiui košę reikia duoti atsigerti? Jei taip – ko?

Taip, reikia duoti atsigerti – geriausia vandens arba tik ką pagamintų vaisių, uogų, daržovių (priklausomai nuo sezono) sulčių. Po košės galite duoti atsigerti motinos pieno, o jei jo nėra – pieno mišinio. Kūdikiui, kai jam pradedama duoti pirmoji kruopų košė, gali užkietėti viduriai. Kad taip neatsitiktų, jam pasiūlykite gerti.

Kuo gardinti kruopų košes, skirtas kūdikiams (aliejumi, grietine, pienu, sviestu, margarinu, medumi, uogiene, tyrele, džemu)?

Nepainiokime gardinimo su gamyba. Košė paprastai pagaminama vandenyje – tuomet, kai ji tokia liks, vadinsis nepagardinta. Į pagamintą košę, prieš pat jos davimą kūdikiui, geriausia įpilti jo motinos pieno, o jo neturint – pieno mišinio, ir tik 10 mėn. ir vyresniems į košę galima įpilti 50-60 ml virinto karvės ar ožkos pieno. Jokio lieso pieno (iki 2,5 proc. pienas, pagamintas iš miltelių ar kondensuotas pienas, pieno gėrimai ir pan.) į mažyliams skirtas košes negalima pilti.

Grietine, margarinu, riebalų mišiniu, rafinuotais bet kokios rūšies aliejais, džemu (bet kokia pramoniniu būdu pagaminta uogiene, nesvarbu kaip ji būtų pavadinta), riešutų kremais, sojų milteliais ir padažais, pomidorų padažais, glaistytais varškės sūreliais ar pačia varške, skystu kiaušiniu, medumi, cukrumi (nepriklausomai kokiu – baltu ar rudu, cukraus pudra) – jokių kūdikiams skirtų košių negalima gardinti.

Kruopų košė gali būti pagardinta:

arbatiniu šaukšteliu šalto spaudimo, nerafinuoto bet kokios rūšies aliejaus (geriau aliejaus rūšis keisti), arba

arbatiniu šaukšteliu aukštos klasės sviesto (be jokių priedų), arba

arbatiniu šaukšteliu grietinės (įsigytos parduotuvėje, o ne surinktos nugriebiant riebų močiutės karvės pieną), arba

trintomis (tačiau nevirtomis) uogomis ar šaldiklyje sušaldytomis ir prieš vartojimą atšildytomis uogomis, vaisiais, arba

trintais daigintų kviečių gemalais, arba

ant palangės užaugintais, pertrintais dygstančių kviečių daigeliais, ar čia pat auginama pipirne, arba

prieš pat davimą tarkuotu obuoliu ar kitais šviežiais vaisiais: kriauše, slyvomis, bet kokiomis uogomis (gerai tinka trinti juodieji serbentai, spanguolės), arba

daržovėmis, pvz., tarkuota ankstyvųjų veislių morka, kaliarope, baltąja ropute (ji, lyginant su kitomis, yra mažiausiai aitri).

Šie priedai pakeičia košės spalvą, konsistenciją, skonį, o svarbiausia – ją praturtina „gyvais“ vitaminais, mineralinėmis ir kitomis biologiškai aktyviomis medžiagomis. Baigiantis pirmiesiems gyvenimo metams į košę galima įdėti ketvirtį kietai virto kiaušinio. Košei pagardinti tiks ir sumaltas kaupinas šaukštelis kokybiškų saulėgrąžų branduolių arba lietuviškų lazdyno riešutų branduolių žiupsnelis. Netinka žemės riešutai, kurie parduotuvėse yra pigiausi. Netinka ir sojų milteliai.

Visi priedai į košę dedami tik prieš pat maitinimą. Jokie džiovinti vaisiai, uogos, daržovės, nesvarbu, ar užaugusios Lietuvoje, ar atvežtinės, nepakeičia šviežių, sezoninių, mūsų krašte užaugusių ir prinokusių.

Kiek berti druskos į kūdikių košes? Kiek berti cukraus?

Noras saldinti košes yra didelė klaida – kūdikis, paragavęs saldintos košės, gali atsisakyti ne tik bet kokios nesaldintos kruopų košės, bet ir daržovių košės, o tai yra labai negerai. Atpratinti kur kas sunkiau nei pripratinti, be to, saldžiai valgydamas kūdikis per greitai priauga svorio. Saldinant iš mažojo žmogaus atimama galimybė pajusti naujus skonius. Į košes galima įberti truputėlį „ant peilio galiuko“ juoduotos druskos. Mažyliai prie sūrių patiekalų irgi gali greitai priprasti.

Kokio tirštumo turi būti pirmoji kruopų košė? Kaip jos tirštumas turi keistis laikui bėgant ir kūdikiui augant?

Iki 8 mėn. košė turi būti smulkiai sutrinta, o vėliau – stambiai, nes patiekalo struktūra turi skatinti mažylį trinti maistą dantenomis, mokytis kramtyti.

Kiek laikyti išvirtą košę? Ar galima ją sufasuoti į plastmasinius indelius ir padėti į šaldiklį?

Kruopų košės, kaip ir bet kuriekiti kūdikio, mažo vaiko patiekalai yra gaminami prieš pat maitinimą. Tikrai nereikėtų sudarinėti jų atsargų ir jų laikyti šaldytuve, šaldiklyje.

Ar galima kruopų košės duoti vakarienei prieš pat miegą?

Galima, ypač jei mažylis, nori ir po to jaučiasi sotesnis, geriau bei ilgiau išmiega. Suprantama, po kiekvieno valgymo vakare mažyliui reikia išvalyti dantis. Kruopų košę geriausia duoti rytą, nes joje esantys lėtai pasisavinami angliavandeniai ilgai palaiko reikiamą gliukozės kiekį kraujyje ir net 4-5 valandas duoda mažyliui jam būtinos energijos.

Kokios kruopų košės netinka nutukusiems vaikams?

Visos kruopų košės yra sotūs, daug energijos turintys produktai. Jei jos duodamos dažniau nei rekomenduota ir daug „gardinamos“, jos priaugina viršsvorio ir jo neturintiems mažyliams. Suprantama, tai yra negerai, nes trukdo vaikui fiziškai tobulėti. Storas vaikas nėra nei sveikatos, nei grožio įsikūnijimas, nei šeimos materialinės gerovės atspindys – greičiau jos nesupratimo apie vaiko mitybą atspindys… Turintiems viršsvorio kūdikiams ir mažiems vaikams netinka manų, kukurūzų košės.

Ar kruopas prieš verdant mirkyti?

Taip, kruopos turi būti mirkomos. Prieš mirkymą kruopas peržiūrėkite – ar jos gerai išvalytos, ar jose neatsirado kenkėjų, pelėsių ir pan. (Nereikėtų namuose laikyti kruopų atsargų…). Peržiūrėtas kruopas nuplaukite sietelyje, geriau tekančiu vandeniu, leiskite vandeniui nusivarvėti. Po to inde, (geriausia stikliniame) kruopas pamerkite 6-8 valandoms. Kai kruopos išmirks, jas dar kartą reikia nuplauti kiaurasamtyje tekančiu vandeniu. Kai vanduo nutekės, kruopas sudėkite į verdantį nedaug pasūdytą vandenį. Virš kruopų turėtų būti 3 cm vandens. Kai vanduo išgaruoja, jo reikia įpilti papildomai.

Kruopas virkite 2-5 min., maišydami šaukštu, geriau mediniu. Kiekvienos rūšies grūdų košė verda skirtingą laiko tarpą, pvz., avižų dribsnių verda trumpiausiai, apie 1 minutę (nes dribsniai yra suspausti grūdai), ilgėliau verda grikių, dar ilgiau – ryžių bei miežių košės. Virimo laikas priklauso ir nuo ugnies stiprumo. Baigiant virti mediniu ar nerūdijančio plieno šaukštu paimkite truputėlį kruopų ir pabandykite sutrinti per sietelį ar tiesiog lėkštėje perspausti šakute. Jei tai pavyksta lengvai – vadinasi, kruopos išvirė. Išvirusios kruopos yra minkštos, jas lengva trinti. Pervirusios kruopos yra patežusios, sulipusios – tokių kruopų kūdikiui košė netinkama.

Kiekviena mama per kelis virimus aptinka atitinkamoms kruopoms tinkamiausią virimo laiką. Išvirusias kruopas kiek atvėsinkite, tik tada  sutinkite. Priedai įdedami košę sutrynus. Prieš maitinimą patikrinkite košės temperatūrą, ji turi būti ne karštesnė kaip 35°C ir ne vėsesnė kaip 25°C. Šaldama košė praranda daug skonio ir fizinių savybių. Dėl to kūdikiui pagamintą košę paranku iš karto perdėti į šilumą palaikančią lėkštutę, nes maitinimas užtrunka iki 30 min., o kartais ir ilgiau.

Jokios košės negalima duoti per žinduką!

Kūdikiams, mažiems vaikams jokios košės negaminamos su mėsos/kaulų arba daržovių sultiniu.

Ar kruopas sumalti su kavamale prieš verdant (taip pasigaminti kruopų miltus), ar išvirti grynas kruopas, o paskui trinti?

Geriau virti, o paskui trinti, nes trinant galima lengviau reguliuoti košės tirštumą – kruopų grubumą. Tai daryti būtina, nes kūdikis ir mažas vaikas turi būti mokomi maistą trinti dantenomis.

Kokios košės skystina, kokios kietina vidurius?

Avižų dribsnių košė vidurius skystina, ryžių, kukurūzų, manų kruopos vidurius kietina.

Ar galima kūdikiui duoti pupelių, lęšių, žirnių košių?

Jeigu vyresnis kūdikis (9–12 mėn.) ar vaikas jas valgo – galite duoti. Šios košės yra specifinio kvapo, kuris ne visiems mažyliams patinka, net tuomet, kai sumaišomos su kitomis košėmis arba pasiūlomos 15-20 kartų. Geriau ankštinių košių su kitomis košėmis nemaišyti, nes mažasis gali atsisakyti valgyti ir pastarąsias, o tai jau bus negerai. Lęšiai, žirniai, pupelės turi būti mirkomos ne trumpiau kaip 12 valandų, kelis kartus pakeičiant vandenį.

Jeigu mažylis atsisako valgyti ankštinių košes, su juo „nekariaukite“. Blogai išmirkius ankštinius nuo jų gali pūsti pilvuką.

Ar tinka pirmąją mėsą duoti su pirmąją kruopų koše?

Pirmąją mėsą geriau duoti su pirmąją daržovių koše, o jei būtinai norite duoti su kruopų koše, tai tiks nebent ryžių košė.

Ar visiems kūdikiams tinka kruopų košė?

Taip. Tačiau jei kūdikiui pirmiausia pasiūloma manų ar miežių košė, dėl juose esančio baltymo gliadino gali atsirasti liga, vadinama celiakija. Šios ligos požymiai – ima kristi kūdikio svoris, kūdikis tampa neramus, irzlus, jo pilvukas pasidaro išpūstas, prasideda nemalonaus kvapo viduriavimas pilkomis išmatomis, vaikas gali net vemti.Pagalba – neduoti minėtų košių. Jų neduodant būklė pagerėja per dvi savaites. Jei taip atsitiko, vadinasi, šių produktų nebus galima duoti visą gyvenimą. Esant organizmo polinkiui susirgti celiakija, jos požymiai gali išryškėti bet kuriuo metu suvalgius minėtų košių. Celiakiją sukeliančių baltymų neturi ryžiai, grikiai, avižos, soros, kukurūzai.

Kas geriau – kruopos ar dribsniai pirmajai kruopų košei?

Tiek kruopos, tiek dribsniai, nors pastarieji gal kiek geriau. Dribsniai – tai tie patys ryžių, avižų, grikių grūdai, tik supresuoti.

Tokia košė išverda greičiau ir yra švelnesnė.

Kuo skiriasi ekologiškos kruopos nuo kitų?

Ekologiškos kruopos gaminamos iš grūdų, kuriuos auginant nebuvo vartotos jokios cheminės medžiagos, jie neužteršti jokiais sintetiniais ir organiniais priedais. Tokios kruopos yra ženklinamos, laikomos, gabenamos, realizuojamos pagal ekologiniam ūkininkavimui ir gamybai nustatytus reikalavimus. Apie tai, ar produktas, pvz., kruopos, iš tiesų yra ekologiškas, informuoja užrašai ant etikečių. Etiketėje turi būti užrašas „Ekologiškas“ arba „Ekologinis žemės ūkis“, arba lietuviškas žalias dobiliuko lapas – lietuviško ekologinio žemės ūkio ženklas.

Kokia Jūsų mėgstamiausia kruopų košė?

Avižų dribsnių košė su natūraliu jogurtu.

KELI RECEPTUKAI

Pieniška grikių kruopų košė su vaisių tyre

Grikių kruopos – 10 g (1 valgomasis šaukštas su nedideliu kaupu)

Vanduo – 100 ml

Aliejus (nerafinuotas) – 3,0 ml (0,5 arbatinio šaukštelio)

Motinos pienas ar pieno mišinys – 50 ml

Slyvų/obuolių tyrė – 30 g

Išeiga – 140-150 ml košės

***

Ryžių ar grikių košė

Ryžių miltai arba kruopos – 35 g (1,5-2 valgomieji šaukštai)

Vanduo – 200 ml (1 stiklinė)

Aliejus (nerafinuotas) – 3-5 ml

Motinos pienas ar pieno mišinys – 100 ml (įpilama sutrynus kruopas per sietelį)

Išeiga – 170-200 g košės

***

Avižų košė

Avižų dribsniai – 40-45 g (2-2,5 valgomojo šaukšto)

Vanduo – 200 ml (1 stiklinė)

Aliejus (geriau nerafinuotas) – 3-5 ml (0,5-1 arbatinis šaukštelis)

Motinos pienas ar pieno mišinys – 100-120 ml

Išeiga – 180-200 g košės

***

Docentas Algimantas Vingras

„Mamos žurnalas“