Naujo numerio tema „Kitokios Kalėdos“

Kalėdų Senelio mitas

 

Kaip komentuoti vaikui Kalėdų Senelio egzistenciją? Pataria specialistė. 

Gydytoja psichoterapeutė, vaikų ir paauglių psichiatrė Dalia Mickevičiūtė, www.psichoterapija-jums.lt

 

 

Anksčiau ar vėliau kiekvienas vaikas susitinka Kalėdų Senelį ir klausia artimųjų, kas čia toks. O tada tėvai turėtų atsakyti taip, kaip jau yra nusprendę : ar Kalėdų Senelį paversti realiu žmogumi ir įtikinti, kad jis egzistuoja, ar paaiškinti, kad Kalėdų Senelis yra gražios pasakos personažas, tačiau iš tiesų dovanas ruošia patys artimieji.

Pirma versija: Kalėdų Senelis – tik simbolis

Best Shot Studio nuotrauka

Tėvams, kurie apsisprendė būti „realistai“ ir nekurti vaikui ar vaikams pasakos apie Kalėdų Senelį, tai padaryti gali būti sunkiau, nei tiems, kurie įsitraukia į šią istoriją, nes šventiniame šurmulyje su Kalėdų Seneliu susijusios atributikos išties gausu.

Bet „realiai“ aiškinant Kalėdų Senelio egzistavimą, vaikai išvengs jausmo, kad yra apgaudinėjami, kai atpažins tėčio batus ant tariamojo Kalėdų Senelio kojų arba užuos dvelkiantį dėdės rūkalų kvapą… Arba išvengs dienos, kai klasės draugai pašaipiai juoksis, kad yra tokių, kurie vis dar tiki Kalėdų Seneliu… Jei pačių tėvų skausmingi prisiminimai užgožia gražius ir malonius, greičiausiai būsime „Kalėdų Senelio skeptikai“ ir vaikams pasakosime ne apie Kalėdų Senelio dirbtuves ir elfus, o apie tai, kaip žmonės ruošia dovanas vieni kitiems, kad pradžiugintų švenčių metu.

Antra versija: Kalėdų Senelis tikrai egzistuoja

Kalėdų Senelio istoriją dažnai kuriame todėl, kad patys turime su tuo susijusius gražius prisiminimus: iš savo vaikystės atsimename, kaip laukėme Kalėdų Senelio, dairėmės pro langą, džiaugėmės jam atėjus, dainavome daineles ir laukėme savo dovanos. O galbūt viso to neturėjome, bet labai norėjome, ir todėl ši tradicija atrodo labai graži ir verta perduoti savo vaikams.

Abu pasirinkimai turi privalumų ir trūkumų, taigi pats geriausias sprendimas tikriausiai priklausys nuo jūsų pačių prisiminimų ir su šia pasaka susijusių emocijų.

Kokios gerosios tikėjimo Kalėdų Seneliu pusės?

Kalėdų Senelio ir dovanų laukimas – viena iš gražiųjų Kalėdų švenčių tradicijų, ypač džiuginančių vaikus, kuriems ne visada lengva suprasti tikrąją Kalėdų, kaip Jėzaus Kristaus gimimo dienos, prasmę (ypač, jei šeima nėra tikinti ir apie religinius Kalėdų aspektus su vaikais nėra kalbama).

Kalėdų Senelio vizito laukimas neretai prasideda labai anksti, svajojant apie dovanas, rašant Kalėdų Seneliui laišką, stengiantis atlikti gerus darbus, kad Kalėdų Senelis pamatytų ir įvertintų. Vėliau pakabinama  kojinė dovanėlėms padėti ar ieškoma dovanų po eglute, paliekant sausainių ir pieno Kalėdų Senelio vaišėms… Žinoma, kad dažnai laukimas suteikia daugiau laimės nei pats įvykis, todėl visas šis ilgas Kalėdų švenčių procesas vaikus džiugina ir suteikia jaudulio ne vieną, o daugybę kartų.

Vaikams tai dar vienas žaidimas

Vaikai iš prigimties yra linkę žaisti ir į pasaulį žvelgia kaip į nuotykį ar žaidimą. Tad ir Kalėdų Senelio pasaka yra dar viena puiki proga žaisti ir fantazuoti (fantazijai čia tikrai daug erdvės – pavyzdžiui, įsivaizduoti, kaip Kalėdų Senelis sužino apie padarytus gerus darbus, kur jis gyvena, kas jam padeda rūpintis dovanomis viso pasaulio vaikams, ir t.t.).

Psichiatrės ir psichoanalitikės Dominique Tourrès-Gobert teigimu, ikimokyklinukai, nors ir augdami vis labiau atskiria realybę nuo įsivaizduojamo pasaulio, yra linkę vis tiek pasinerti į magiškąjį, įsivaizduojamą pasaulį, ten ieškodami vidinio saugumo, norėdami išvengti to, kas realybėje sukelia nerimą, kartais – atsitraukti nuo tėvų. Kalėdų Senelio istorija gali būti būdas atskleisti savo slaptus troškimus, apie tai nekalbant su suaugusiaisiais.

Psichologai teigia, kad vaikai, kurie įsitraukia į fantastines pasakas (o Kalėdų Senelio istorija – viena iš jų), tiki fantastiniais personažais (Kalėdų Seneliu, elfais ir panašiai), turi lakesnę vaizduotę, yra kūrybiškesni, geriau supranta aplinkinių emocijas. Pasak socialinės psichologės Lyndos Breen, vaikų vaizduotės lavinimas gali būti vertingas vaikų kognityvinei ir socialinei raidai, taip pat yra pastebėta, kad maginis mąstymas padeda vaikams mokytis pamatyti pasaulį ir jame veikti iš skirtingų perspektyvų, tokiu būdu geriau suprantant, kad kiekvienas žmogus mato pasaulį kitaip – trumpai tariant, mokomasi empatijos ir supratimo, kaip aplinkiniai jaučia ir mąsto.

Ar tikrai vaikams nemeluojame?

Iš tikrųjų yra nuomonių, kad Kalėdų Senelio istorija vaikus gali išmokyti, jog meluoti yra priimtina ir net visai skatintina: štai, juk ir suaugusieji meluoja, kuria ištisą istoriją apie Kalėdų Senelį, kuris iš tiesų yra persirengęs (melagis ir apsimetėlis) tėtis!

Viena vertus, taip. Įdomu, kad kuriame istoriją apie Kalėdų Senelį, nors patys vaikus mokome būti sąžiningus, nemeluoti ir jokių istorijų, skirtų apgaudinėti kitus žmones, nekurti. Taigi mokome vaikus elgtis vienaip, o patys elgiamės priešingai. Kai vaikai sužino, jog Kalėdų Senelio nėra, gali susvyruoti jų tikėjimas ir pasitikėjimas tėvais, kurie juos apgaudinėjo, kartais vaikai net gali išvesti paralelę tarp realybėje neegzistuojančio Kalėdų Senelio ir Dievo ir pasirinkti netikėti Dievu.

Kita vertus, pasakojimas apie Kalėdų Senelį gali būti priskirtas prie „baltojo“, arba „nekaltojo“, melo. Juk meluojama ne tam, kad vaikas būtų žiauriai apgautas ir iš jo būtų pasityčiota ar kaip kitaip nukentėtų, – ne, Kalėdų Senelio istorija kuriama tam, kad būtų smagu, šventės taptų iškilmingesnės, linksmesnės, paslaptingesnės…

Kokią dar kritiką Kalėdų Senelio istorijai išsako specialistai?

Vienų psichologų teigimu, vaikų maginio mąstymo nereikia skatinti, nes pernelyg stipriai įsitraukus į fantazavimus, kartais jie gali peraugti į ilgam išliekantį tikėjimą kerais, įvairiais ritualais, minčių skaitymu, prietarais ir t.t. Jo nuomone, vaikų vaizduotė ir taip yra labai aktyvi, todėl kūrybingumui ir kognityvinei raidai skatinti pasakų apie Kalėdų Senelį, Dantukų fėją arba Velykų bobutę visiškai nereikia.

Kiti mokslininkai pastebi, kad vaikai skatinami tikėti Kalėdų Seneliu net ir tada, kai jiems kyla abejonių: jeigu vaikas suabejoja ir pradeda klausinėti tėvų, ar Kalėdų Senelis tikrai egzistuoja, tėvai bando abejones išblaškyti ir palaikyti racionaliu paaiškinimu nepagrįstą tikėjimą. Tačiau tai yra priešinga kritiniam mąstymui, kurį tėvai taip pat norėtų įskiepyti vaikams. Kritinis mąstymas, tai yra nepasitikėjimas vien magija, nuojauta, tačiau rėmimasis moksliškai pagrįstais argumentais, ypač reikalingas studijuojant ar tampant mokslininkais.

Kalėdų Senelio istorijoje nelogiškumų ir „tiesiog tikėjimo“ yra labai daug, kad ir, pavyzdžiui, vienas iš pasakojimų apie tai, kaip Kalėdų Senelis įlipa per kaminą. Ne taip lengva įsivaizduoti drūtą pagyvenusį vyriškį, dažnai su solidžiu pilvuku ir dar maišu dovanų ropščiantis per siaurą kamino angą, tiesa? Tai paaiškinti įmanoma tik pasitelkus magiją ir vaizduotę, o ne kritinį mąstymą.

Klausimai apie Kalėdų Senelio supergalias

Kaip Kalėdų Senelis spėja aplankyti viso pasaulio vaikus? Kadangi Kalėdų Senelio istorija – tai pasaka ir magiška, o ne reali istorija, tai ir atsakymai turėtų būti tokie, kad atitiktų pasakos taisykles: pavyzdžiui, kad Kalėdų Senelis turi stebuklingas roges, kurios spėja apskrieti tiek vaikų, kiek jų yra pasaulyje, arba septynmylius batus, akimirksniu peržengiančius iš vieno miesto į kitą, iš vieno žemyno į kitą…

Prieš atsakydami, patys galite paklausti vaiko, ką apie tai galvoja jis, – ir gal pasirodys, kad jūsų atsakymo nė nereikia, nes vaikas pats yra radęs atsakymų, sufantazavęs arba pradeda fantazuoti čia pat. Žinoma, fantazuojate, jei norite vaikui kurti pasaką, nes visada galima pateikti ir pakankamai racionalius, „tikroviškus“, atsakymus, pavyzdžiui, kad Kalėdų Senelis yra ne vienas, bet jų daugybė (ir prekybos centre vakar, matėme, vaikštinėjo bent keli), todėl jiems nėra sunku aplankyti kiekvienam po keletą namų ir šeimų, o ir maiše tokiu atveju pakanka sutalpinti visai nedaug dovanų. Tai, ką atsakysite, labiausiai priklauso nuo jūsų pozicijos šios istorijos atžvilgiu, taip pat ir nuo vaikų, kurie gali būti daugiau ar mažiau racionalūs, gebėti fantazuoti plačiau ar gana siaurai.

Kokio amžiaus vaikas jau ima abejoti Kalėdų Senelio tikrumu?

Suvokimas, kad Kalėdų Senelio nėra, atsiranda maždaug 7–8 metų, kai vaikas pradeda, anot Froido, „patirti realybę“. Šiame amžiuje atsiranda daug klausimų dėl to, kas tikra ir kas ne, suabejojama tuo, kad tėvai yra patys geriausi, protingiausi ir visa galintys, kaip širdyje tiki ikimokyklinukai, ir tai yra požymis, kad vaikas pradeda tapti suaugusiu. Iki to laiko vaikams būdingas magiškas mąstymas, tai yra tikėjimas pasakų būtybėmis (fėjomis, pabaisomis, raganomis), burtais, magiškais pasikeitimais. Kai magiškas mąstymas ima silpnėti, vaikas ima pastebėti įvairius neatitikimus Kalėdų Senelio istorijoje, pavyzdžiui, kad Kalėdų Senelis ateina visada tada, kai tėtis ar senelis išeina „pasivaikščioti“, ir būna apsiavęs tėčio batais arba ant rankos segi senelio laikrodį.

Jei tėvai palaiko Kalėdų Senelio istoriją, pavyzdžiui, sniege pažymi pėdas ir sugeba paslėpti dovanas taip, kad vaikai jų iki pat Kalėdų nesuranda, tikės Kalėdų Seneliu ilgiau, nei vaikai, kurių tėvai tam neskiria pernelyg daug dėmesio. Ir – taip, yra vaikų, kurių vaizduotė lakesnė, jie labiau įsitraukia į pasakas ir fantazavimą, taigi ir į Kalėdų Senelio istoriją, lyginant su kitais, kurie turi labai realų požiūrį į pasaulį ir magijai nepasiduoda (pavyzdžiui, vaikai, turintys autizmo spektro bruožų, į fantazavimą gali įsijausti kur kas sunkiau).

Į ką orientuotis, kai sprendžiama, ar vaikas jau pasirengęs sužinoti tiesą – kad Kalėdų Senelio nėra?

Tikslaus laiko apibrėžti nebūtina. Specialistai pataria, kad tėvams nereikėtų skubėti išsklaidyti šventinio žavesio, pernelyg anksti atskleidus tiesą, nes Kalėdos atrodo smagesnės tiems vaikams, kurie tiki Kalėdų Seneliu, palyginti su vaikais, kurie juo netiki, todėl susidūrimas su tiesa gali sumažinti šventinį jaudulį ir džiaugsmą.

Reikėtų žinoti, kad „žinojimas“ apie Kalėdų Senelį neatsiranda per vieną dieną: paprastai yra tam tikras pereinamasis laikotarpis, per kurį vaikai vis dar kažkiek tiki Kalėdų Seneliu arba bent jau nori juo tikėti, tačiau loginis mąstymas jau pradeda kuždėti, kad kažkas šioje istorijoje nėra tikra. Toks laikotarpis gali trukti keletą metų, per kuriuos vaikų suvokimas apie Kalėdų Senelį gali dažnai keistis: vieną dieną jie gali juo tikėti, kitą dieną – ne, po savaitės, pasižiūrėję kalėdinį filmą, vėl gali nuspręsti, kad Kalėdų Senelis egzistuoja. Taigi net jei vaikas išsako savo abejones dėl Kalėdų Senelio, tai nereiškia, kad jis juo jau visiškai nebetiki.

Specialistai teigia, kad pereinamasis laikotarpis dažnai sutampa su tėvų svyravimu ir abejonėmis, ar pasakyti vaikui tiesą apie Kalėdų Senelį: nors lyg ir norisi apie tai kalbėti su vaiku, išlieka nerimas, ar sužinota tiesa nesugadins vaikui šventės. Geriausia būtų kalbėtis su vaikais neutraliai, klausiant, ką mano jie patys, pavyzdžiui, geriau klausti: „Ką tu manai apie Kalėdų Senelį?“, o ne: „Ar tu vis dar tiki Kalėdų Seneliu?“

Kalbėdamiesi su vaiku, sekite paskui jį, tai yra išgirskite tai, ką jis sako, ir vėl klauskite, kad daugiau sužinotumėte apie paties vaiko požiūrį, užuot piršę savąjį.

Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad vaikai išmoktų gerbti kitokias nuomones ir kitokias pažiūras – taip pat ir į Kalėdų Senelį. Augant vis dažniau teks susidurti su tuo, kad kitose šeimose taikomos kitokios taisyklės, vieni tiki Dievą, kiti – ne, vieni laikosi vienokių šventinių tradicijų, kiti – kitokių, tačiau svarbu išlaikyti pagarbą kitaip mąstantiems. Apie Kalėdų Senelį galima pasakyti, kad jūsų šeima laukia Kalėdų Senelio ir jo atnešamų dovanų, tačiau kitose šeimose manoma, kad Kalėdų Senelio nėra ir dovanas vieni kitiems dovanoja patys šeimos nariai. Būtinai pasiklauskite, ką apie tai galvoja jūsų sūnus ar dukra. Su vaikais galima kalbėti apie pačius įvairiausius dalykus, tiek malonius, tiek ir nemalonius, liūdinančius ar skaudžius, kartu parodant, kad suprantate vaiko išgyvenamus jausmus ir palaikote jį, kai jam sunku.

 

 

Žymos:

Sponsored Video

2 komentarai kategorijoje “Naujo numerio tema „Kitokios Kalėdos“”

  1. Giedrė
    2019/09/13 at 22:45 #

    Rugsėjo mėnesio numerio tema „Mamytė lieknėja“, o visi straipsniai žurnale ta tema tik reklaminiai (išskyrus nebent nedidelį straipsnį apie puodus ir keptuves). Visiškai nusivyliau…

  2. 2020/11/26 at 22:30 #

    Labai įdomu, ačiū už pasidalinimą!

Palikite atsiliepimą


− 4 = nulis

Kitos temos: