Alergiško vaiko kambarys – kaip jį įrengti, kad jame būtų kuo sveikiau gyventi alergiškam vaikui.
Kūdikio gimimui reikėtų ruoštis iš anksto, nepriklausomai nuo to, ar šeimoje yra alergiškų žmonių, ar ne. Net iki 10 proc. vaikų suserga alerginėmis ligomis, nors šeimoje nėra nė vieno alergiško! Tad artėjant gimdymui tėvai turi gerai apgalvoti, į kokius namus parsiveš vaikelį.
Kaip įrengti
Vaikučiui reikėtų skirti atskirą kambarį arba sutvarkyti tą kambarį, kuriame jis praleis didžiąją laiko dalį:
Iš kambario reikėtų išnešti kilimus, kambarines gėles, visus daiktus, kurie nėra reikalingi ar gali kaupti dulkes.
Visas mielas smulkmenėles geriau išnešti į kitą kambarį ar laikyti už stiklo.
Gėlių reikėtų atsisakyti ne tik todėl, kad jos gali skleisti aštrų kvapą ir kaupia dulkes. Svarbiausia, kad ant vazono žemės neretai veisiasi pelėsinis grybelis.
Jei labai norite kilimėlio prie lovos, geriau rinktis pintą demblį ar trumpo plauko sintetinį kilimą, kad mažiau kauptųsi dulkės ir kad būtų galima kokybiškai jį išvalyti.
Ant langų geriau kabinti paprastas užuolaidas, kurias galima nuimti ir kartą per mėnesį išskalbti, arba žaliuzes, įmontuotas į langą. Galimos ir ritininės užuolaidos ar kiti dangalai, jei juos galima dažnai valyti.
Knygas reikėtų laikyti uždarose lentynose, o senas, antikvarines knygas išvis išnešti.
Jei kambaryje drėksta sienos ar įsiveisęs pelėsinis grybelis, prieš parsivežant naujagimį iš ligoninės reikėtų padaryti remontą ir stengtis cheminėmis priemonėmis grybelį išnaikinti.
Kaip valyti
Kambarį reikėtų bent kartą per dieną išvalyti drėgna šluoste. Dulkes reikia nuo paviršių valyti drėgna šluoste du kartus per dieną. Jei kilimų negalima išnešti, juos reikėtų siurbt siurbliais, kuriuose filtras – vanduo. Drėgnas valymo būdas yra pats geriausias, auginant vaikus, nebūtinai alergiškus – juk maži vaikai daugiausiai laiko praleidžia ant grindų. Valymo pramonė juda į priekį, jau galite įsigyti garo šepečių, kurie be chemikalų panaikina 99,99 proc. bakterijų ir mikrobų. Tokiais šepečiais išvalysite ir kilimus bei kilimines dangas.
Mažiau buitinės chemijos
Daug aštrių kvapų namuose skleidžia valikliai ir šveitikliai. Jei namuose yra mažų vaikų, higienistai pataria kur įmanoma išsiversti be buitinės chemijos, valymui naudoti tik karštą vandenį. Išimtis – sanitariniai mazgai: tualetas, virtuvės kriauklė.
Čia priemonės reikalingos ne tik valyti, bet ir mikrobams dezinfekuoti.
Nereikėtų piktnaudžiauti kilimų valikliais, baldų poliravimo priemonėmis. Chemiškai valyti kilimus ar baldus patariama negyvenamosiose patalpose, kad chemikalai galėtų išgaruoti, nepatekdami į kambario orą. Specialias dezinfekcines priemones naudokite, jei ant kilimo liko šuns ar katino ekskrementų. Tokiu atveju būtina ne tik išvalyti, bet ir dezinfekuoti suterštą vietą. Beje, kilimai ir kiliminės dangos turėtų būti valomos ne šluota, o drėgnu būdu, geriausia plaunančiu siurbliu. Negalima dulkių, kurios yra nusėdusios ant grindų, kelti į orą, nes tada įkvepiame jas į plaučius.
Mažiems vaikams ne į sveikatą tualetų dezodorantai ir sintetiniai namų kvapai. Pagal higienos reikalavimus, papurškus patalpos orą dezodorantu, patalpą būtina gerai išvėdinti, kad nebesijaustų kvapo. Dauguma oro „gaiviklius“ naudoja ne pagal instrukciją.
Kaip vėdinti
Vaiko kambarį reikia bent kelis kartus per dieną išvėdinti, ypač tvarkant kambarį (šluojant, siurbiant, valant dulkes) ir po valymo, po lovos klojimo, prieš miegą. Vėdinant ne tik padidėja deguonies kiekis, bet ir sumažėja dulkių.
Tačiau ne visada vėdinti geriausia atidarius langus! Jei už lango gatvė arba jei vaikas alergiškas žiedadulkėms, tai vėdinti atidarius langą, ypač sausomis saulėtomis pavasario ir vasaros dienomis, ne tik kad nerekomenduojama, bet net ir pavojinga.
Šiuo atveju labai pagelbsti oro drėkintuvai, valytuvai ir grynintuvai, kurie valo, drėkina, atgaivina kambario orą, nepraleisdami žiedadulkių ir dulkių iš lauko.
Rinkoje yra įvairių prietaisų, gerinančių oro kokybę, tarkime, oro grynintuvai orą išvalo – „pagauna“ ir sunaikina 99 proc. ore sklandančių alergenų bei teršalų. Oro drėkintuvai sudrėkina, o tai ypač aktualu butuose, nes oras juose dažniausiai per sausas. Oro drėgnumas labai svarbus kvėpavimo takų gleivinei, nes vanduo, neleisdamas jai išdžiūti, pagerina natūralią kvėpavimo takų gleivinės barjerinę funkciją, neleidžia virusams ir bakterijoms patekti į organizmą.
Senesnėse knygose rasite patarimų orą drėkinti šlapiais rankšluosčiais, paklotais ant radiatorių. Higienistai skeptiškai reaguoja į tokį oro drėkinimą, nes oras sudrėksta tik tuo momentu, kol garuoja vanduo. Be to, radiatorių zonoje drėgmė sudaro puikias sąlygas vystytis mikrobams (pavyzdžiui, sunkias patologijas sukeliančiam legionella), kurie tarpsta 25–60°C temperatūroje.
Jei vaikas nealergiškas žiedadulkėms ir gyvenate ne prie gatvės, namus vėdinkite atidarę langus. Tai reikėtų daryti 2–3 kartus per dieną po pusvalandį. Geriau vėdinti trumpesnį laiką atidarius langą negu ilgesnį laiką palikus orlaidę. Pagal higienos normas, patalpų oras turėtų per parą pasikeisti 2,5 karto.
Venkite… naujumo
Kadangi vaikai yra jautriausi teršalams ir dirgikliams, jų kambariuose reikėtų vengti sintetinių kiliminių dangų bei naujų sintetinių baldų. Ką tik nupirkti šie daiktai skleidžia gana aštrų „naujumo“ kvapą. Iš tiesų kvapą sukelia lakūs formaldehidų junginiai, pavojingi žmogaus sveikatai.
Natūralios vilnos kilimai ir mediniai baldai formaldehidų į aplinką beveik neskleidžia.
Jeigu vaiko kambariui vis dėlto pirkote sintetinių daiktų, ilgai ir dažnai vėdinkite kambarį, kol nebesijaus „naujumo“ kvapo.
Ore esantys formaldehidai gali graužti akis, dirginti nosį. Ilgesnį laiką kvėpuojant formaldehidais užterštu oru, silpnėja žmogaus imuninė sistema. Jis pasidaro neatsparus ligoms. Į organizmą patekę teršalai sukelia įvairiausių kvėpavimo sistemos ligų – nuo užsitęsusios slogos, kosulio iki bronchitų, astmos.
Ką daryti su žaislais
Alergiško vaiko kambaryje turėtų būti kuo mažiau minkštų žaislų, o jei mažylis be jų negali, tuomet minkštus žaislus reikėtų kas savaitę–dvi išskalbti skalbimo mašinoje. Geriausia rinktis žaislus, kuriuos galima plauti ar drėgnai valyti. Knygutes reikėtų laikyti uždengtas dėžėje ar už stiklo, nes dažnai alergiją sukelia knygų dulkės.
Kaip išsirinkti patalynę
Perkant pagalvę ir antklodę pirmenybę reikėtų teikti toms, kurias galima išskalbti. Visiškai netinka vatinės, pūkinės, plunksninės, o ypač gautos kaip palikimas iš kitų vaikų. Geriausiai rinktis sinteponines, vilnones (jei vaikas nealergiškas vilnai). Kalbant apie čiužinuką, netinka vatinis, iš šieno, geriau rinktis kokoso plaušo, grikių lukštų, poroloninį ar lateksinį.
Patalynės užvalkalai turėtų būti medvilniniai, šviesios spalvos. Antklodę, pagalvę reikėtų bent kartą per mėnesį išskalbti, čiužinuką lauke išpurtyti, žiemą palaikyti šaltyje, o vasarą – saulės atokaitoje apie 6 valandas. Čiužinuko ar patalynės negalima dulkinti namie, nes visos dulkės, erkutės ir jų ekskrementai liks kambaryje. Jei vaikas alergiškas, vykdamas į kitą vietą, jis kartu turėtų vežtis ir savo pagalvę bei antklodę.
Naminiai gyvūnėliai ir alergiškas vaikas
Dažniausiai išsivysto alergija katės plaukui, bet alergiją sukelti gali ir šuo, ir jūrų kiaulytės, ir žiurkėnai, ir paukščiai (tiksliau – jų epitelio ląstelės). Net laikant namuose akvariumą, alergiją sukelia ne žuvytės, bet jų maistelis, kurio patenka į aplinką. Alergiją gali sukelti ir tarakonų paliekamos išmatos. Kartais alergija gyvūnams nustatoma tik atlikus tyrimus, nors atrodo, kad jie nieko blogo nedaro.
Jei laikote gyvūną ir gimsta vaikelis, tai pasistenkite neleisti gyvūnui būti tame pačiame kambaryje, kur miega vaikas, dažniau valykite namus.
Jei pasireikš bent kokie alergijos požymiai, geriau atiduoti gyvūnėlį kitiems žmonėms. Jei namie gyvūnėlis, teks ilgiau ir dažniau vėdinti, mat net ir mažas gyvūnėlis sunaudoja gana daug oro ir blogina jo kokybę, į aplinką išmesdamas seiles, šlapimą, išmatas, kailio daleles. Net jei įėję į kambarį ir neužuodžiate specifinio gyvūnėlio kvapo, žinokite, kad kambario ore sklando didelė koncentracija cheminių medžiagų junginių, mikroorganizmų ir alergenų.
Jei nutarėte pirkti gyvūnėlį, atlikite mėginius (odos ar kraujo), ar vaikelis nėra alergiškas kokiam gyvūnėliui. Tačiau net jei mėginiai ir neigiami, įsijautrinti gali bėgant laikui, po mėnesio ar kelių, o tada išsiskirt su mylimu gyvūnėliu bus labai sunku.
Hipoalerginė aplinka turėtų būti ne vien vaiko kambaryje, bet ir visame bute ar name, ypač, jei vaikas alergiškas.
Konsultavo vaikų alergologė Audronė Giedraitienė ir Vilniaus visuomenės sveikatos centro gydytoja higienistė Asta Razmienė
„Mamos žurnalas“
