„Likimas labai įdomiai suvedė mus į krūvą – abiems su vyru teko įveikti 2000 kilometrų, kad susitiktume Londone, nors abu esame panevėžiečiai, vienmečiai, ir turėjome daugybę progų susitikti Lietuvoje“, – pasakojimą pradeda Ieva.
Pamestas Pelenės batelis
Istorija prasidėjo kaip toje pasakoje apie Pelenę. Po pamainos privačiame Londono klube, kuriame dirbo administratore, Ieva nuėjo į moterų rūbinę persirengti ir persiauti ir neberado vieno batelio. Sako tada labai susinervinusi, bet po kurio laiko batelį surado bendradarbis – lietuvis Gintaras. Ieva padėkojo ir pasakė, kad lieka skolinga puodelį kavos. Ta kava virto smagiais pasivaikščiojimais po miestą fotografuojant, nes Gintaro hobis – fotografija. Nors Ieva Londone lietuvių draugų turėjo nemažai, bet su Gintaru jautėsi kažkaip ypatingai.
Išsikalbėję, kad abiejų gimtadieniai tą patį mėnesį, nutarė savaitgaliui skristi jų atšvęsti į Menorką. Iki kelionės bendravę tik kaip draugai, po jos grįžo įsimylėję.
Paskui Gintaras išskrido trims savaitėms į Lietuvą, kur statėsi namą, ir Ieva ėmė jo ilgėtis. Abu nusprendė, kad logiškiausia būtų grįžus apsigyventi kartu, kad nereikėtų vienam pas kitą važinėti ir gaišti valandų valandas Londono spūstyse.
„Mes neturėjome modelio, kad pirma piršlybos, vestuvės, po to vaikai. Gyvenome kartu ir abu norėjome šeimos, tad vaikelį ėmėme planuoti anksčiau negu vestuves. Abu sutarėme, kad vaikus auginsime Lietuvoje, Panevėžyje“, – pasakoja Ieva.
Lemtingas testas
Dėl kai kurių sveikatos problemų gydytojai Ievai buvo pasakę, kad susilaukti vaikų gali būti sudėtinga. Bet Anglijoje valstybė kompensuoja visas nevaisingumo gydymo išlaidas, jei poros negali susilaukti vaikelio natūraliai. Tad Ievą gydytojai drąsino, kad nenusimintų. O atėjus eilinės konsultacijos laikui, Ieva pasiguodė, kad nereguliarios mėnesinės, vėl vėluoja. Gydytoja iškart paklausė: ar darėsi testą? Ieva tik atsiduso, kad pavargo tuos testus daryti ir jau neaišku, kiek pinigų jiems išleido. Tada gydytoja vis dėlto įbruko į rankas testą ir įkalbėjo nueiti čia pat pasidaryti. Kol ji pasakojo, kokios procedūros rekomenduojamos nevaisingoms poroms, teste išryškėjo dvi juostelės… Gydytoja nutilo ir pasveikino būsimąją mamą šiltai apkabindama. O Ieva iš džiaugsmo apsiverkė.
Nėštumo privilegijos darbe
Ieva sako, kad jos nėštumas nebuvo labai sunkus. Palaikė vyro meilė, supratingumas.
Ir darbe vadovas naujieną sutiko palankiai, mat pats augino dvi mažas dukreles.
Iškart nėščia administratorė sulaukė privilegijų. Jei iki tol turėdavo 8 valandas stovėti, sutikti svečius ir juos palydėti iki restorano staliuko, dabar jai buvo pastatyta kėdė, kad laisvą minutę prisėstų. Ketvirtą nėštumo mėnesį viršininkas paskaitė paskaitą apie darbų saugą nėštumo metu – kad negalima dirbti su chemikalais virtuvėje, lipti kopėtėlėmis, vaikščioti slidžiomis grindimis, nešti sunkius daiktus…
Viršininkas liepė net vengti situacijų, kurios keltų stresą. Dirbant prabangiame klube kartais pasitaiko ekstravagantiškų klientų, kurie pilni įnorių. „Mano vadovas pasakė: jei matai, kad klientas linkęs konfliktuoti, iš karto pakviesk mane, nesigilink į problemą ir nesistenk įsivelti į ginčus“, – pasakoja Ieva.
Anglijoje moteris atostogų išeina 38 savaitę. Žinoma, galima dirbti kad ir iki pat gimdymo dienos, jei jautiesi gerai. O pagimdžius motinystės atostogose galima būti 12 mėnesių. Iš jų 9 mėnesiai yra apmokami – ta suma apie 600 eurų per mėnesį, daugeliu atvejų tai tik maža atlyginimo dalis. Likusieji trys mėnesiai neapmokami, tiesiog išsaugoma darbo vieta.
Ieva buvo pasitaupiusi atostogų, tad išėjo iš darbo, likus porai mėnesių iki gimdymo.
Gimdymas šalia turistinių maršrutų
Pora žinojo, kad laukiasi dukrytės, tik gimdymo terminą gydytojai buvo nustatę skirtingai – anglų gydytojai beveik savaite anksčiau nei lietuvių. Gimdymas šiek tiek vėlavo. Akušerių patarta skaičiuoti vaisiaus judesius, Ieva vieną rytą jų suskaičiavo lyg ir mažiau. Ir tada padarė tai, ko nelinkėtų nė vienai, – pasigūglino internete, ką reiškia judesių sumažėjimas. Iškrito daugybė istorijų, tarp kurių, kaip paskutinėmis savaitėmis moteris prarado kūdikį. Ieva supanikavusi puolė skambinti akušerei ir vyrui, o tas liepė nedelsiant kviesti taksi ir vykti į ligoninę.
Gimdymo namuose aparatai rodė, kad vaisiaus širdelės pulsas šokinėja zigzagais, tai 60, tai 120, tai 90. Akušerės vis šnabždėjosi stebėdamos ekraną ir nieko nepaaiškino, tačiau pamačiusi, kad ant vienos akušerės ženklelio užrašytas lietuviškas vardas Jūratė, nutaikius progą paprašė paaiškinti išsamiau, kas vyksta. Lietuvaitė Jūratė nuramino, kad viskas kontroliuojama, tik galbūt reikės skatinti gimdymą.
Po darbo į ligoninę atvažiavo ir vyras. Ieva prisimena, kad ta liepos naktis buvo tarsi iš siaubo filmo – lauke nežmoniškai lijo, žaibavo, tarsi būtų pasaulio pabaiga.
Davus skatinamųjų, akušerės patarė vaikščioti, kad greičiau prasidėtų gimdymo veikla. Ryte lietuvių pora išėjo į Londoną pavaikščioti – sako jautęsi kaip turistai, kurie gėrisi Big Benu, Londono akimi, Vestministerio rūmais ar Tauerio tiltu, nes pro gimdymo namų langus buvo matyti šios įžymybės. Pateko ir į piketuotojų prieš „Brexitą“ minią ir į kino filmavimo aikštelę…
Po trijų valandų vaikštynių vėl sugrįžo į gimdymo namus, ir galų gale prasidėjo tie lauktieji sąrėmiai. Medikamentais sukelti sąrėmiai būna labai intensyvūs, kas minutę.
„Norėjau pagimdyti natūraliai, galbūt baseinėlyje, skambant mano mėgstamai muzikai. Tačiau po epidūrinės nejautros liko gimdyti tik ant gimdymo stalo. Tiesa, vaikeliui užgimstant, muzika skambėjo – viena iš mėgstamų Jazzu dainų. Buvome pasiėmę nešiojamąją kolonėlę su mėgstamu grojaraščiu. Paskui juokavome, kad supažindinome Londono gydytojus su lietuviška muzika“, – prisimena Ieva. Ji sako, kad nuo tos akimirkos, kai pamatė žydras Majos Patricijos akytes, ji yra laimingiausia mama. Kitą dieną mamą su naujagime išleido namo.
Motinystės atostogų smagumai
Ieva sako, kad Anglijoje nuo pat pirmų kūdikėlio auginimo dienų mamos gali susirasti begalę užsiėmimų. „Kai po mėnesiuko gavome skiepus, pasidarė drąsiau su Maja Patricija eiti į viešumą. Mūsų dienotvarkė būdavo užimta tarsi kokių verslininkių.
Pirmadieniais eidavome į sensorinį kambarį, kur žaidžia šviesos ir kūdikis gali tai stebėti. Lietuvoje tokie panašūs kambariai skirti tik autistams, o ten – visiems mažiems kūdikiams, nes jiems labai įdomu. Antradienį einame plaukioti į baseiną, trečiadieniais – kūdikių ir mamyčių joga, ketvirtadieniais stebėdavome naujausius kino filmus Mamos ir kūdikio seansuose, o penktadieniais – muzikos pamokėlės. Dar nepaminėjau specialių koncertų bažnyčiose, kur rengiami seansai mamoms su kūdikiais. Nuo pat mažumės stengiamasi pratinti vaikus prie klasikinės muzikos. Londone daugybė nemokamų arba simboliškai mokamų užsiėmimų mamoms su vaikais. Nė nereikia toli važiuoti – savo gatvėje, savo rajonėlyje gali rasti klubų ir pramogų. Ten neįmanoma susirgti depresija“, – sako Ieva.
Dar ji pasakojo apie naudingą išmaniąją programėlę, kuri leidžia susirasti draugių išgerti kavos ar pasivaikščioti parke.
Lietuvoje tokios programėlės populiarios ieškant antrosios pusės, o Anglijoje tinderiai suveda mamas pagal gyvenamąją vietą ar pomėgius. Ieva per tą programėlę susirado keletą labai gerų draugių, su kuriomis bendrauja iki šiol.
Grįžusi į Lietuvą Ieva jaučia šiokią tokią nostalgiją tai aktyvios mamos rutinai, nes bent jau Panevėžyje panašių veiklų mažai. Ieva šiltą ir mažai chloruotą kūdikių baseiną surado tik Pasvalyje, ir su Maja Patricija kiekvieną savaitgalį nuvažiuoja tenai.
„Stengiuosi panaudoti gerą patirtį iš Londono Panevėžyje, – sako Ieva. – Dabar su Maja Patricija gyvename pas senelius, kol baiginėjame įsirengti savo namą ir kol iš Anglijos grįš mūsų tėtis. Pripirkau dukrytei sensorinių žaislų, klausome klasikinės muzikos, pati išmokau daryti masažiukus. Gal ilgiuosi tik tų koncertų bažnyčiose… Bet Panevėžyje galime džiaugtis kitais dalykais – švaresniu oru, gamta, ramybe. O visų smagiausia, kad šalia yra artimi žmonės, seneliai“, – sako Ieva.
Ginta Liaugminienė
„Mamos žurnalas“
