Kaip Anglijoje klesti nėščiųjų „nepriežiūra“

londons

Nebuvo lengva išvažiavus iš Lietuvos pradėti gyvenimą svetur, tarp svetimų žmonių ir kitokių tradicijų. Tačiau neturėjome kito pasirinkimo ir teko pritapti prie angliško gyvenimo.

Esu trijų nuostabių vaikučių mama. Gyvename Anglijos sostinėje.

Teko pritapti prie angliško gyvenimo

Nebuvo lengva išvažiavus iš Lietuvos pradėti gyvenimą svetur, tarp svetimų žmonių ir kitokių tradicijų. Tačiau neturėjome kito pasirinkimo ir teko pritapti prie angliško gyvenimo. Vyras šioje šalyje dirba dujų inžinieriumi, mano pareigos, kaip aš mėgstu sakyti – būti gera mama ir ištikima žmona. Tai darbas, kurį dirbu 24 val. per parą ir be jokių išeiginių. Man tai pats maloniausias užsiėmimas. Tiesa, retkarčiais atlieku vieną kitą darbelį namuose, tam, kad gaučiau papildomų pinigėlių (vertimai, draudimai, dokumentų tvarkymas). Dabar dar ir studentė esu. Prieš gimstant mažylei pajutau, jog reikėtų šalia motinystės turėti ir dar kokį užsiėmimą, būti naudinga ir kitiems…

Emilija lanko pradinę mokyklą ir šiais metais jau baigia trečią klasę, mažasis kol kas dienas leidžia namuose, bet nuo rugsėjo planuojame pradėti lankyti netoliese esantį darželį, kad priprastų prie anglų kalba kalbančių vaikų. Po Naujųjų metų mažasis jau pradės lankyti priešmokyklinę grupę toje pačioje mokykloje kur sesė.

Nėščiųjų „nepriežiūra“

Kalbant apie medicininę priežiūrą Anglijoje, turbūt dauguma yra girdėję įvairiausių istorijų. Dažnai tautiečiai traukia į Lietuvą pasitikrinti sveikatos ar susitaisyti dantis… Tiesą sakant, ir mūsų šeimoje vis dar likęs toks įprotis – grįžę atostogų pirmiausia aplankome savo odontologę ir profilaktiškai atliekame vienokius ar kitokius tyrimus.

Lietuvių akimis žiūrint, Anglijoje klesti nėščiųjų „nepriežiūra“. Tad ne viena čia gyvenanti lietuvė renkasi gimdymą Lietuvoje, ypač jei anglų kalbos žinios skurdžios. Besilaukdama antrojo vaikelio svarsčiau, ką pasirinkti – gimdymą savoje šalyje ar čia. Labiausiai gąsdino kitų pasakojamos istorijos (nors dažnai jos būdavo tiesiog „istorijos iš trečių lupų“). Pavyzdžiui, viena pasakojo, jog jos pažįstama nubėgus vandenims tris paras laukė… priėmimo į ligoninę, antra porino, jog gimdymo metu jos niekas neprižiūrėjo ir t.t. Galiausiai nutariau „užsikimšti“ ausis ir jų negirdėti.

Jaučiausi gerai, mane prižiūrėjo nuostabios akušerės (beje, kiekvieną kartą vis kita), ir su kiekvienu apsilankymu mintis gimdyti Lietuvoje blanko.

Juolab pirmagimės gimimas (pirmą dukrą gimdžiau Lietuvoje) nekėlė gražių prisiminimų – nereikalingi skatinimai, sunkus gimdymas, pridususi mažylė, Kalėdos, praleistos tuščioje ligoninėje (beje, už visa tai dar ir susimokėti reikėjo!). Supratimas buvo vienas – vaikelio atėjimui reikia atsakingai pasiruošti! Juk gimdymas – tai visų pirma mamos ir kūdikėlio pareigos. Ir toli gražu ne svarbiausia, kurioje šalyje gimdyti.

Tyrimai neprivalomi

Negalėčiau sakyti, kad nėščiųjų priežiūra čia prasta (be to, juk ir nėštumas – ne liga!). Paprastai siūloma kreiptis į šeimos gydytoją kuo anksčiau po pastojimo, tačiau pirmasis vizitas pas akušerę skiriamas maždaug 12 savaitę. 10-13 savaitę atliekami įvairūs kraujo tyrimai (siūlomas ir kombinuotas kraujo/ultragarso tyrimas Dauno ligos rizikai nustatyti), pirmasis ultragarso tyrimas, skirtas nustatyti gimdymo terminui bei vaisių skaičiui. Nė vienas jų nėra privalomas, tai nėščiosios pasirinkimo teisė – atlikti juos ar ne. Pirmasis susitikimas su akušere ilgiausias, jo metu apžvelgiama nėščiosios sveikata, šeimos ligų istorija, ankstesni gimdymai. Taip pat siūloma gerti folio rūgšties ir rinktis kuo sveikesnį maistą. Ko gero, vienintelį kartą pamatuojamas nėščiosios svoris, ir kaip ir tolesniuose susitikimuose – matuojamas spaudimas, daromas šlapimo testas.

Vėlesnėse apžiūrose klausomasi vaisiaus širdelės plakimo, stebima jo padėtis gimdoje, trumpai tariant – atliekama įprastinė nėščiosios apžiūra.

Beje, pirmųjų apžiūrų metu akušerė klausia, ar nėščioji nerūko, rūkančioms patariama atsikratyti šio įpročio ir suteikiama visapusiška pagalba (įskaitant ir nemokamas piliules). Deja, toli gražu ne visos besilaukiančios naudojasi šiomis paslaugomis. Gana dažnai liūdnu žvilgsniu tenka palydėti rūkančias nėštukes…

Viskas akušerės rankose

Esant nekomplikuotam nėštumui pirmojo kūdikio besilaukiančios moterys viso nėštumo metu su akušerėmis paprastai susitinka apie 11 kartų: nuo 12 savaitės kas 4 savaites, po 32 savaitės kas dvi, ir likus 3 ar 4 savaitėms iki numatyto gimdymo – kiekvieną savaitę. Antrasis tyrimas ultragarsu atliekamas 18-22 savaitę. Jo metu stebimi vaisiaus organai, vaisiaus vandenys, jų kiekis. Ir dar vienas kraujo tyrimas apie 28 savaitę (stebima, ar nėra mažakraujystės). Tiesa, besilaukiančioms antrojo, trečio vaikelio (jei ankstesni gimdymai nebuvo komplikuoti) vizitų pas akušeres būna mažiau.

Pernešioti 2 savaites – nieko blogo

Norisi paminėti vieną itin svarbų privalumą – čia neskubama skatinti vos sulaukus nustatyto gimdymo termino dienos (o tai vis dar populiaru Lietuvoje). Sulaukus nustatyto termino datos siūloma pirmiausia išbandyti natūralius skatinimo būdus, tokius kaip ilgi pasivaikščiojimai, seksas, šilta vonia… Po 41 savaitės siūlomi jau intervenciniai gimdymo veiklos sukėlimo būdai – mechaninis gimdos kaklelio plėtimas, vėliau, jei prireikia, imamasi medikamentinių būdu, skiriamos prostaglandino tabletės/želė, dar vėliau – dirbtinis vaisiaus vandenų pūslės kirpimas ir pan. Visų šių procedūrų gimdyvė gali atsisakyti, tačiau tokiu atveju ji kasdien (ar kas keletą dienų) stebima, tikrinami vaisiaus tonai.

Gimdyvei neretai siūloma dar nėštumo metu susidaryti gimdymo planą, kuriame gali išdėstyti savo pageidavimus gimdymo metu (jei viskas eina sklandžiai): nuskausminamųjų pasirinkimas, skatinamųjų naudojimas, gimdymo padėtys ir kt.

Nėščiųjų priežiūra, kaip ir gimdymas, turintiems socialinį draudimą nemokami. Likus kelioms savaitėms iki gimdymo siūlomi kursai besilaukiančioms poroms, kurių metu galima gauti šiek tiek informacijos apie nuskausminimą, gimdymo pozų pasirinkimą, gimdymo veiklos skatinimą, kūdikio priežiūrą, žindymą.

Kur nori, ten gimdyk

Kiekviena gimdyvė turi teisę pasirinkti, kur ji norėtų gimdyti. Tai gali būti bet kurie gimdymo namai, akušerių prižiūrimi skyriai (angliškai jie vadinami „midwifery led units“) ar savi namai. Dauguma porų renkasi gimdymo skyrius, vis daugiau šeimų gimdo namuose.

Besilaukdami savo vaikų svarstėme ir mes… Vis dėlto nutarėme savo vaikelius gimdyti gimdymo namuose, bet stengėmės į gimdyklą įnešti bent šiek tiek namų dvasios: rami mėgstama muzika, malonūs įprasti kvapai… Gimdymo krepšyje turėjau besilaukiančioms mamytėms skirtos relaksacinės muzikos, kurios klausiausi viso nėštumo metu, taip pat ir Celine Dion kompaktinių diskų, smilkalų ir eterinių aliejų (levandų, rozmarinų).

Laukdamasi sūnaus vis pagalvodavau apie gimdymą vandenyje. Daug domėjausi, skaičiau, ieškojau pliusų ir minusų, tačiau nuvažiavus į gimdyklą nuomonę pakeičiau. Akušerei paklausus, ar pildyti vonią – atsisakiau. Naiviai tikėjausi, kad gimdymas bus greitesnis ir lengvesnis nei pirmasis… Į gimdyklą patekome apie 3 val. nakties, kur mus sutiko be galo maloni akušerė. Gimdymo kambariai čia primena eilines palatas – gana erdvus kambarys, gimdymui skirta lova, keletas spintelių, fotelis… Vos įžengus į gimdyklą pajutau, kad mano prašymų (kuriuos nurodžiau gimdymo plane) buvo laikomasi – išjungiama ryški šviesa, atskiriama užuolaida, vaikelio tonų klausydama akušerė atsiklaupdavo šalia manęs (kadangi sąrėmių metu patogiausiai jaučiausi klūpodama ant grindų ar ant pripučiamo gimdymo kamuolio), vėliau išeidavo, o sugrįžusi visuomet pasibelsdavo į duris.

Gimdymo planas

Mano gimdymo planas tąkart buvo ganėtinai griežtas ir konkretus: prietema gimdykloje, kuo mažiau personalo, jokių studentų, sava muzika, jokių skatinamųjų ir jokių nereikalingų apžiūrų, kol tai nėra būtina. Taip pat pabrėžiau, jog nesiūlytų nuskausminamųjų – jei reikės pasiprašysiu pati… Iš anksto apsvarsčiau, kad tik ekstra atveju būsiu gerokai lankstesnė.

Nuskausminimo vis dėlto prireikė – po 5 val. intensyvių sąrėmių paprašiau „linksminamųjų dujų“. Tai 50 proc. deguonies ir 50 poc. diazoto oksido junginys (gas and air), kuris naudojamas kaip anestetikas opioidams atspariam skausmui gydyti. Šios dujos lengvai svaigina ir šiek tiek sušvelnina skausmą, padeda susikaupti ties kvėpavimu. Jos pradeda veikti jau po kelių įkvėpimų, t.y. per 20 sekundžių, ir poveikis jaučiamas tol, kol jomis kvėpuojama. Tai vienas nekalčiausių nuskausminimo būdų gimdymo metu, neturintis pašalinio poveikio nei kūdikiui, nei gimdyvei.

Sūnelio atėjimas užtruko ilgiau nei pirmagimės… Natūralu, juk tąkart buvau skatinama visais įmanomais būdais, dabar galėjome ramiai pasitikti savo žmogutį. Sūnus gimė anksti rytą, pirmiausia jis pateko ant mano krūtinės ir ilgą laiką mėgavomės vienas kitu, žindėme ir ilsėjomės. Akušerė neskubėjo sverti ir matuoti, ji tiesiog išėjo iš gimdymo patalpos ir leido mums su vyru džiaugtis naująja gyvybe. Netrukus mums buvo atnešti pusryčiai – arbata su pienu, skrebučiai su sviestu ir vaisių džemu.

Gimdykloje dar praleidome keletą valandų. Vėliau (nusiprausus duše ir atlikus kūdikio apžiūrą) mus nuvežė į bendrą pogimdyminę palatą. Šios palatos gana didelės, jose telpa apie 8 lovas, tačiau kiekviena jų yra atskirta užuolaida, taip sudaroma gana jauki aplinka. Šalia lovos – monitorius, sumokėjus galima žiūrėti televizijos programas, naudotis internetu ar kalbėti telefonu. Kadangi jautėmės gana gerai, pasiprašėme kuo greičiau keliauti namo. Jei gimdymas buvo sėkmingas, naujagimis ir mama jaučiasi gerai, iš ligoninės išleidžia per 24 valandas. Anksčiausiai – po 6 valandų. Mes namo grįžome po 8 valandų – mums kuo greičiau norėjosi namų aplinkos, be to, ir vyresnėlė nekantravo susipažinti su ilgai lauktu broliuku. Tačiau jei mama nori pailsėti ir įgauti pasitikėjimo (ypač gimus pirmajam vaikeliui) – ji gali likti ligoninėje dar keletą dienų, kol sustiprės, pramoks žindymo ir kūdikio priežiūros. Ligoninėse paprastai yra ir žindymo specialistės, todėl jei kyla problemų – jų paslaugos prieinamos kiekvienai.

Trečias gimdymas – vandenyje

Po sūnaus gimimo kartu su vyru vis pakalbėdavome, jog šeimoje tarsi trūksta dar vienos „sudedamosios dalies“ – dar vieno mažo žmogučio. Taip pas mus pasibeldė dukrytė (šįkart iki pat gimimo nežinojome būsimo vaikelio lyties). Trečiasis gimdymas buvo kitoks – be galo malonus ir dar labiau įsimintinas… Iki šiol su didele šiluma ir jauduliu menu kiekvieną dukrytės atėjimo į pasaulį akimirką. Reguliarius sąrėmius pajutau vidurnaktį, pasiskambinom į ligoninę (prieš atvykstant visuomet reikia pranešti, nes jei atsitiktų taip, kad gimdymo skyriuje nebūtų vietų, tektų važiuoti į kitą), neskubėdami susiruošėme į ligoninę, kuri vos už 15 minučių kelio mašina. Susitikusi su akušere pasakiau, jog šįkart norėsiu gimdyti vandenyje. Iš tiesų viso nėštumo metu vienintelė visiško atsipalaidavimo ir poilsio priemonė man buvo vanduo – norėdama pailsėti po dienos darbų ir įtampos panirdavau į didelę burbuliukų vonią prie žvakių šviesos… Jaučiau, kad ir mažam žmogučiui pilvelyje tai teikia malonumą, nuramina. Tad šįkart jaučiau, jog pasirinkimas gimdyti vandenyje – būtent tai, ko mums reikia. Šiuose gimdymo namuose tebuvo vienintelė vonia, tad labai apsidžiaugiau sužinojusi, jog ji laisva ir mes galime keliauti į šias patalpas.

Mus pasitiko jauna studentė, iki akušerijos mokslų baigimo jai buvo likusios 5 savaitės. Ji buvo išties švelni ir maloni, palydėjo į kambarį ir pradėjo pildyti vonią. Gimdymo kambaryje buvo ir lova, ir didelė specialiai tam skirta vonia. Vyras pasirūpino gimdymui skirta relaksacine muzika, o aš įsitaisiau ant kamuolio šalia lovos… Mintyse meldžiau, kad kuo greičiau prisipildytų vonia ir galėčiau pasinerti į šiltą vandenį… Netrukus gavau šį leidimą ir po gero pusvalandžio į pasaulį išniro mūsų pūstažandė mergytė – didelėmis akimis žvelgė į mane ir buvo neapsakomai rami.

Pasimėgavusios šiltu vandenuku išlipome iš vonios ir įsitaisėme lovoje. Akušerės paliko mus susipažinimo valandėlei. Kaip ir gimus sūnui, taip ir šįkart atsisakiau injekcijos placentos išėjimui pagreitinti (ji čia įprasta), paprašėme, kad leistų kuo ilgiau laikyti mažylę prie krūties. Ir vėl gavome naktipiečių šiltos arbatos su skrudinta duonele ir vaisių džemu. Po kelių valandų patekome į pogimdyminę palatą. Labai įstrigo studentės akušerės pasakyti žodžiai: „Lenkiu galvą prieš kiekvieną gimdyvę, juk gimdymas – tai taip baisu“. Pagalvojau – kodėl ji pasirinko šią specialybę, jei taip sunku tai matyti. Ji dar jauna, dar neturi savo vaikučių…

Šįkart ligoninėje teko praleisti apie 15 valandų. Kadangi mažoji gimė didelė (4 830 g), buvo stebimas cukraus kiekis kraujyje. Apie 22 valandą vakaro išskubėjome namo.

Anglės nelinkusios žindyti…

Gimdyvės ligoninėje maitinamos ne pačiu tinkamiausiu žindyvėms maistu – patiekalai su brokoliais, pupelėmis. Kita vertus, dauguma anglių mamų nėra linkusios žindyti… 2008 metų duomenimis, iškart po gimimo mamos pienelio gauna apie 76 proc. kūdikių, tačiau tik mažiau nei pusė jų vis dar yra žindomi po 6 savaičių, ir tik 25 proc. – po pusmečio. Tai be galo keista, nes informacijos apie neįkainojamus žindymo privalumus kūdikiui ir mamai yra pakankamai. Ir pagalbos bei palaikymo šioje šalyje už „ačiū“ gali gauti kiekviena mama. Čia yra vadinamosios „drop in“ klinikos gimdymo skyriuose, kiekvienas medicinos centras turi žindymo specialisčių, kurios ateina į namus ir kurių paslaugos paprastai nieko nekainuoja.

Grįžus namo dar keletą savaičių naujagimį ir gimdyvę lanko akušerės ir medicinos seserys. Stebimas kūdikio svoris, apie šeštą parą iš kulniuko imamas kraujo mėginukas (kad nustatytų, ar kūdikis neserga tam tikromis retomis ligomis), apžiūrima, kaip gyja bambutė (rekomenduojama valyti virintu vandenuku ir gerai nusausinti bei laikyti laisvai, neveržiant pilvelio), atsakoma į įvairiausius mamoms kylančius klausimus. Vėliau priežiūra perleidžiama šeimos gydytojams bei medicinos seserims.

Motinystės atostogos – trumputės

Kalbant apie mamų grįžimą į darbą, tai įvyksta kiek anksčiau nei Lietuvoje. Motinystės atostogos gali tęstis 52 savaites (26 savaitės įprastinių bei 26 papildomų atostogų). Apmokama yra iki 39 savaičių (priklausomai nuo aplinkybių ir darbo vietos). Mama pati pasirenka atostogų laiką. Gali dirbti iki pat nėštumo pabaigos, tuomet turi galimybę vėliau grįžti į darbą. Be to, grįžusi po motinystės atostogų turi galimybę dirbti trumpesnes darbo valandas.

Štai tokia mano patirtis. Esu iš tiesų visiškai patenkinta čionykšte priežiūra tiek gimdymo metu, tiek ir po gimdymo. Esu įsitikinusi, kad gimdymo sėkmė ir prisiminimai visų pirma priklauso nuo pačios gimdyvės pasiruošimo, nusiteikimo ir emocijų. Kai žinai, kam reikalingas skausmas, ir pasitiki savo kūnu, kai šalia didžiausias palaikymas – mylimas žmogus, gimdymo vieta neturi didelės reikšmės. Todėl visoms būsimoms gimdyvėms, kurioms teks gimdyti Anglijos (ir ne tik) ligoninėse, noriu pasakyti: ruoškitės vaikelio sutikimui labai atsakingai – išsinagrinėkite, kaip ir kodėl turi skaudėti, kas ir kada vyksta su moters kūnu gimdymo metu. Klausykite relaksacinės muzikos, stenkitės nugalėti baimę, nes ji – didžiausias priešas gimdykloje. Ir dar – žinokite, jog kiekviena gimdyvė turi savo teises – pradedant akušerės pasirinkimu (jei ji jums nemaloni, visuomet turite galimybę paprašyti kitos) ir baigiant skatinimu bei intervencijų atsisakymu ar net gimdymo pozų pasirinkimu. Malonūs išgyvenimai svarbu ne tik mums, gimdyvėms, bet ir mūsų mažiems žmogučiams!

Mama Asta

„Mamos žurnalas“

Susiję straipsniai

Žymos: ,

Vienas atsiliepimas kategorijoje “Kaip Anglijoje klesti nėščiųjų „nepriežiūra“”

  1. Fila
    2017/02/28 at 12:47 #

    parase kaip pasaka. Taip nebuna! jei atkreiptumete demesi vien i tai kad palatoje po gimdymo 8 lovos atskirtos uzuolaidomis. autore parasius kad taip norima sukurti namu aplinka, nu atsiprasau, visa nakti po gimdymo, pervargusi, klausiausi dar 7 kudikiu klykimo, nes kaip minejo angles papo neduoda. mano net nesukiurksejo. slykstesnio dalyko kaip gimdyti anglijoje turbut ir nera!

Palikite atsiliepimą


2 + aštuoni =

Kitos temos: