Skaitytoja Janina su vyru Toniu gyvena Austrijos sostinėje Vienoje ir augina sūnelį Eliją. Janinos paprašėme papasakoti apie austriškus vaikų auginimo ypatumus. Ši šalis garsėja tvarka, švara, turtingumu. Tikrai turime ko iš austų pasimokyti.
Pasakoja Janina.
Lemtinga pažintinė ekskursija
Su būsimu vyru susipažinome mano gimtojoje Palangoje.
Esu baigusi vokiečių kalbos pedagogikos studijas kolegijoje bei neakivaizdines turizmo ir rekreacijos studijas Klaipėdos universitete, kelerius metus dirbau vokiečių kalbos mokytoja, vėliau – Palangos turizmo informacijos centre vadybininke, vesdavau ekskursijas. Taip vienos ekskursijos metu susipažinau su Toniu. Lietuvoje 2009 metais vyko Tūkstantmecio renginiai, tad jis ta proga atvyko pats savo akimis pamatyti, kokia gi ta šalis prie Baltijos jūros. Prieš kelerius metus jau buvo lankęsis Estijoje bei Latvijoje.
Pradėjome susirašinėti, susitikinėti – tai Lietuvoje, tai Austrijoje… Pažintis peraugo į draugystę, draugystė – į meilę. Buvome senamadiška pora – pulti gyventi kartu neskubėjau, norėjau įsitikinti jausmų tikrumu. Po pusantrų metų draugystės Tonis pasipiršo, 2011 metų sausį atšokome vestuves Lietuvoje, į kurias atvyko ir jo šeima bei draugai iš Austrijos. Mano vyras kilęs iš pietų Stirijos (Südsteiermark). Šis regionas garsėja aukštos kokybės vynu.
Brangus miestas gyventi
Gyvename nuosavame bute, kurį vyras pirko prieš 9 metus. Šalia yra Dunojaus sala, kurioje vieniečiai mėgsta ilsėtis ir pramogauti. Saloje įrengti dviračių takai, paplūdimiai, vaikų žaidimų, sporto aikštelės, numatytos vietos, kuriose galima kurti laužą, kepti dešreles.
Iš pradžių mąsčiau susirasti darbelį nevisai darbo dienai, norėjau įsitvirtinti naujoje šalyje. Dabar auginu Eliją, mintis apie darbą atidėjau. Tonis dirba administracinio teismo teisėju, jo uždirbamų pinigų labai neišlaidaujant užtenka pragyventi, maistui, kelionėms, pramogoms. Viena – brangus miestas gyventi. Buto nuoma vidutiniškai per mėnesį kainuoja 600 eurų, kavos puodelis Vienos centre – 3–4 eurai, ledų porcija – 3 eurai. Antra vertus, gyvenimo kokybė čia labai aukšta, ne be reikalo jau kelerius metus iš eilės Viena išrenkama patogiausiu miestu gyventi. Labai gerai išplėtota viešojo transporto infrastruktūra.
Metinis viešojo transporto bilietas kainuoja 365 eurus, taigi po 1 eurą per dieną. Mes viešuoju transportu Vienos centrą pasiekiame per 15 min. Autobusai, tramvajai, metro – žemagrindžiai, be vargo galima įvažiuoti su vežimėliu, numatytos vietos tiek vaikų, tiek neįgaliųjų vežimėliams. Į seno modelio tramvajų įsikelti vežimėlį padeda arba vairuotojai, arba kiti keleiviai.
Austrai – tai ne vokiečiai
Vieniečiai draugiški, atviri kitoms kultūroms, drauge – santūrūs, taktiški ir ramūs. Prieš važiuodama gyventi į Austriją maniau, kad austrai panašūs į vokiečius (nacionalistai, gebantys bendrauti tik vokiečių kalba), tačiau labai maloniai nustebau, kad jų geografijos, istorijos, politikos, kalbos, kultūros žinios tikrai daug geresnės nei vokiečių. Išimčių būna, tačiau aš sutikau ir sutinku vien draugiškus, atvirus, geranoriškus žmones.
Pirmais mėnesiais stebino tai, kad į kitą asmenį įprasta kreiptis paminint visus jo „titulus“, nesvarbu, ar gydytojo priimamajame, ar bendraujant su mažiau pažįstamais, ar pildant dokumentus – kreipiniai „pone magistre“, „daktare“, „profesoriau“ austrų ausims labai įprasti.
Griežta sveikatos apžiūros tvarka
Praėjus vos porai mėnesių po vestuvių supratau, kad laukiuosi. Kai pirmą kartą apsilankiau pas ginekologą, nėštumas buvo 6 savaičių. Man atliko įprastus tyrimus ir suteikė Mamos ir vaiko pasą (Mutter-Kind-Pass), kuriame numatyta gimdymo data.
Nėštumo metu privalomos 5 apžiūros pagal Mamos ir vaiko pase nurodytus terminus. Vaikeliui gimus, per pirmuosius 14 mėnesių irgi numatytos 5 apžiūros. Rezultatai pažymimi tame pase. Jeigu nori gauti išmokas, būtina įrodyti, kad buvo atliktos visos apžiūros – tiek nėščiosios, tiek vaikeliui jau gimus. Jeigu nesilaikoma nurodytų terminų arba įrašų trūksta, išmokos mažėja perpus.
Gimdymo būdai
Jau pirmosiomis nėštumo savaitėmis įsiregistravau gimdymui ginekologo rekomenduotuose gimdymo namuose. Stebėjausi, kad reikėjo registruotis taip anksti. Austrijoje leidžiama gimdyti namuose prižiūrint akušerei. Būtinos sąlygos – nekomplikuotas nėštumas bei galimybė nenumatytu atveju pasiekti ligoninę per 20 min. Galima gimdyti ir ambulatoriškai – jei viskas gerai, gimdyvė su naujagimiu po kelių valandų išleidžiami į namus. Paprastai po gimdymo moteris su naujagimiu 4–5 dienas praleidžia gimdymo namuose. Vaikeliui atliekami visi būtini tyrimai.
Akušerės Austrijoje susivienijusios į sąjungą. Iš akušerių sąrašo pagal savo gyvenamąją vietą galima pasirinkti pribuvėją, kuri prižiūrėtų moterį nėštumo metu ir dalyvautų gimdyme. Ši paslauga nepigi, šeima ją apmoka pati (apie 800 eurų). O paprastai gimdymą priima ta akušerė, kuri tuo metu dirba, ir moteris su ja susipažįsta tik gimdykloje.
Kursų ir mokymų įvairovė
Tiek akušerių centras, tiek kiti pusiau privatūs centrai, skirti nėštumui prižiūrėti, gimdymui, šeimai (pvz., NANAYA) siūlo įvairių kursų, seminarų, paskaitų, sporto užsiėmimų, susitikimų tiek besilaukiančioms, tiek jau pagimdžiusioms mamoms. Programos labai įvairios, jos apima pasiruošimą gimdymui, atstatomąją mankštą, kūdikių masažą ir pan. Veikia įvairios grupelės – žindymo, vaikų žaidimų, psichologinės pagalbos, „augu be vystyklų“ (Windelfrei), vienišų mamų, šeimų, auginančių dvynius, mamų, praradusių kūdikius savipagalbos grupės. Dažname rajone yra vadinamosios tėvų ir vaikų kavinės (Eltern-Kind Caffee), kuriose tam tikromis dienomis vaikams saugioje aplinkoje mamos buriasi pabendrauti.
Trečiojo nėštumo trimestro pradžioje su vyru dalyvavome gimdymo namų, kuriuose ruošiausi susilaukti sūnaus, pasiruošimo gimdymui kursuose. Kursai truko 2 dienas. Pirmoji diena buvo skirta nėštumui ir gimdymui, antrąją dieną buvome supažindinti su kūdikio priežiūra. Per kursus mums aprodė gimdymo kambarius, pogimdymines palatas, papasakojo apie gimdymo pozas.
Populiariausia gimdymo padėtis – šonu, pakėlus vieną koją. Galima gimdyti ir pritūpus ant specialios kėdutės, sėdint ant pripučiamojo kamuolio ar vonioje. Kiekvienai moteriai leidžiama pasirinkti, gimdymo metu išbandyti visus variantus, kokie jai priimtini. Į gimdymą leidžiama atsinešti mėgstamos muzikos įrašų, aromaterapinių aliejų. Gimdymui ir pogimdyminiam laikui visas reikalingas higienos priemones klinika suteikia nemokamai. Drabužėlius kūdikiui bei sauskelnes irgi duoda, niekuo nereikia rūpintis. Tik vykstant į namus kūdikis aprengiamas savais drabužėliais.
Nuo 37 nėštumo savaitės buvo galima atlikti akupunktūrą. Manoma, kad akupunktūros seansai (kurių metu stimuliuojami tam tikri taškai kojose), taikyti iki gimdymo likus kelioms savaitėms, palengvina gimdymo skausmus, paspartina gimdymo eigą.
Elijo gimimas
Mano sūnelis pasaulį išvydo viena diena anksčiau nei buvo numatyta. Gimdymo kambarys priminė namus – jauku, pritemdyta šviesa, užuolaidos, jokios nereikalingos technikos. Gimdymo metu šalia manęs buvo vyras, akušerė bei mokinė, besiruošianti tapti akušere. Čia bemaž kiekvienos apžiūros metu (nėščiajai sutinkant) dalyvauja studentai.
Pogimdyminėje palatoje buvome 3 mamos ir 3 kūdikiai. Vienviečių palatų nėra. Bruzdesio buvo labai daug, o taip reikalingos ramybės – mažai. Tai man labiausiai nepatikęs dalykas austriškuose gimdymo namuose. Tik pagimdžiusi pirmiausia labiausiai norėjau… valgyti, tad pusryčius atnešė man tiesiai į gimdyklą.
Pietūs irgi buvo atnešti į pogimdyminę palatą, tačiau vakarienės jau reikėjo eiti pačiai į valgyklėlę.
Arbatos, sulčių, vandens buvo galima gerti bet kada. Personalas nuolat stebėdavo, kad pakankamai gertume, atnešdavo vandens, paskaninto sirupu.
Pinigai „už vaiką“
Vaiko priežiūros atostogų pašalpą galima rinktis iš 5 skirtingų modelių. Pasirinkus pirmąjį, nuo uždarbio priklausantį variantą, gaunama 80 proc. paskutinės algos dydžio pašalpa, tačiau ne daugiau nei 2 000 eurų per mėnesį. Likusių 4 modelių skiriasi trukmė ir pašalpos dydis. Pasirinkus kurį nors vieną iš jų leidžiama per metus uždirbti iki 16 200 eurų arba maksimaliai 60 proc. paskutinės gautos algos.
Aš pasirinkau 20 mėnesių trukmės modelį – nuo vaikučio gimimo 20 mėnesių kas mėnesį gaunu 642 eurus.
Iki kol vaikui sueis 18 metų kas mėnesį valstybė skiria ir vadinamuosius pagalbos šeimai pinigus (Familienbeihilfe). Šiuo metu tai apie 170 eurų.
Tėvystės atostogos – garbė tėčiui, bet ne darbdaviams
Vaiko priežiūros atostogas mama ir tėtis gali pasidalinti atsižvelgdami į gaunamas pajamas. Austrai tėčiai labai didžiuojasi kelis mėnesius išėję vaiko priežiūros atostogų, mamos tuo metu tampa šeimos maitintojomis. Net trečdalis austrų vyrų mielai eitų vaiko priežiūros atostogų, tačiau realybė kitokia – tik 4–5 proc. pasinaudoja šia galimybe, mat darbdaviai nelabai teigiamai žiūri į tokį vyrų norą. Kiek daugiau sėkmės sulaukia vadinamasis „tėčio mėnuo“ (Papamonat) – simbolinės, neapmokamos iki 4 savaičių trukmės atostogos valstybės tarnautojams, kurių metu naujai iškeptas tėtis būna su šeima. Mano vyras šių simbolinių atostogų gavo vieną savaitę.
Vaikų sveikatos priežiūra
Rasti gerą vaikų gydytoją nelengva. Įprasta dairytis savo gyvenamojoje aplinkoje, kad vaikučiui susirgus nereikėtu toli važiuoti.
Savąjį radome internetu. Didelis pliusas, kad prie jo kabineto nebūna eilių, mat mūsų gydytojas aptarnauja tik privačiai apsidraudusius pacientus bei tokius, kaip mes – apdraustus valstybės tarnautojų draudimu. Pas vaikų gydytojus, kurie aptarnauja valstybinės ligonių kasos pacientus, visada nusidriekia didžiulės eilės. Kol kas su vaikų gydytoju susiduriame tik tada, kai Eliją reikia paskiepyti. Vaikučiui susirgus, gydytojai į namus neina. Į eilinį peršalimą ar pakilusią temperatūrą daug dėmesio nekreipiama. Pirmas vaistas – paracetamolio žvakutė. Mamos ir vaiko pase numatytų apžiūrų metu vaikutis pasveriamas, pamatuojamas. Augindama Eliją nerimavau, kad jis vis neropojo, kai jau „pagal planą“ turėjo ropoti, ar atsisakydavo papildomo maisto, kai jau pagal visas lenteles turėjo norėti, tačiau tiek vaikų gydytojas, tiek akušerė, su kuria konsultavausi, sakydavo, kad kiekvienas vaikas vystosi indvidualiai, ir anksčiau ar vėliau Elijas viską darys. Susidarė įspūdis, kad Austrijoje dėl vaiko vystymosi, augimo nėra įprasta be reikalo nerimauti ar kreiptis į specialistus. Taip pat ir dėl žindymo – pabrėžiama, kad tai geriausia vaikui, tačiau žindyti ar ne, ir kiek ilgai – paliekama nuspręsti pačiai mamai.
Darbštuoliai austrai
Austrai labai daug dirba. Čia daugybė vienišų žmonių, kurie taip atsidavę darbui, kad nesugeba susirasti gyvenimo partnerio ir sukurti šeimos. Austrijoje mažiausiai Europoje bedarbių (vos 4,8 proc.), tačiau net trečdaliui darbingo amžiaus žmonių bent kartą prireikia psichiatrų pagalbos dėl persidirbimo. 27–30 proc. dirbančių žmonių suserga „perdegimo“ (burn-out) sindromu, todėl paskutiniu metu labai diskutuojama apie normalų gyvenimo ir darbo balansą.
Austrės gimdo vyresnio amžiaus, nieko nestebina pirmagimio susilaukusi 40-metė. Su Elijumi lankome kūdikių sporto bei žaidimų grupeles, dažnai jose būnu viena jauniausių mamų.
Austrai mėgsta viską suplanuoti, susidėlioti, numatyti iš anksto, tad mamos, pasirinkdamos vaiko priežiūros atostogų trukmę, numato, kada grįš į darbą. Pažįstu mamų, kurios jau 6 mėn. sulaukusį kūdikį palieka auklei ir grįžta į darbą, taip pat mamų, kurios susilaukia kelių vaikų vieno po kito ir tampa šeimos „vadybininkėmis“, atsisakydamos savo asmeninės karjeros. Įprasta po vaiko priežiūros atostogų grįžti dirbti nevisai darbo dienai.
Visuomenėje verda diskusijos apie tai, ar mamai grįžti į darbą, ar ne, jei taip, tai kada. Viena savivaldybė Zalcburge mamas skatina ilgiau likti namie su vaikais, remdama jas papildomai finansiškai – mamoms, kurios nusprendžia pačios auginti vaikutį iki 2–3 metų, moka 50 eurų per mėnesį (už 2 metų atostogas) ar 112 eurų per mėnesį (už 3 metų atostogas). Oponentai kritikuoja šį sprendimą, o skiriamą paramą jau pakrikštijo „viryklės premijos“ pavadinimu.
Šeimos žmonės
Austrai mėgsta leisti laiką su šeima – kartu keliauja, žiemą traukia slidinėti, eina į žygius po kalnus. Labiausiai jie mėgsta ilsėtis savo krašte, tačiau ir kaimyninės šalys populiarios – vasaros mėnesiais šiaurinės Adrijos kurortai (Bibione, Lignano, Caorle) yra pilni austrų. Iš Vienos Venecija ar Kroatijos kurortai pasiekiami per maždaug 5–7 val. Austrai dievina SPA centrus, terminio vandens baseinus, kurių šalyje labai daug. Yra specialiai šeimoms su kūdikiais įrengtų baseinų, juose – specialūs vežimėliai kūdikiams, jaukūs žindymo kampeliai, 10 cm gylio baseinai mažiausiems. Vienoje šeimos mėgsta pramogauti atrakcionų parke (Prater), Dunojaus saloje, zoologijos sode ar tiesiog kuriame nors iš daugybės parkų bei žaidimų aikštelių.
Kaip lepinami mažieji austrai
Drabužėlius vaikams austrės perka H&M, C&A, name.it parduotuvėse. Šeimos, auginančios vieną ar du vaikus, negaili lėšų mažylių pramogoms ir žaislams, o kur dar senelių ir giminaičių dovanos… Dar daugiau nei į žaislus ar pramogas austrai investuoja į vaikų lavinimą – jau patiems mažiausiems yra sporto, muzikos, šokių būrelių. Mes su sūneliu lankome sporto bei žaidimų grupeles. Sporto grupelėje vieno užsiėmimo kaina – 6 eurai, žaidimu grupelėje – 10 eurų.
Austrų virtuvė
Kiekvienas šalies regionas turi jam būdingų patiekalų, pvz., Burgenlande daugiau gaminama iš žuvies, Žemutinė Austrija garsi žvėrienos patiekalais, Stirijoje viskas, kas tik įmanoma (sriubos, salotos, net desertai) skaninama moliūgų sėklų aliejumi.
Pastebėjau, kad austrės virtuvėje eksperimentuoti nemėgsta ir dažniausiai gamina tai, ką geriausiai išmano ar išmoko iš savo mamų. Kasdieniai patiekalai yra paprasti, greitai paruošiami, nebrangūs – guliašas, įdaryta paprika su pomidorų padažu, Karintijos koldūnai (su varškės ir bulvių įdaru), ryžiai su žirneliais ir vištiena, įvairūs makaronų patiekalai.
Savaitgaliais ar per šventes kepamas kiaulienos kepsnys (Schweinsbraten), įdarytas viščiukas, verdama jautiena, kuri patiekiama su špinatais, tarkuotomis keptomis bulvėmis (Rösti), obuolių ir krienų padažu. Tradicinis sekmadienio pietų patiekalas – garsusis Vienos šnicelis, dažniausiai patiekiamas su bulvių salotomis. Žodžiu, tradicinė austrų virtuvė ne ką mažiau riebi nei lietuvių.
Labiausiai austrų virtuvė garsėja įvairiais pyragais. Dažnai ant pietų stalo austrų šeimose garuoja vištienos sultinys, pagrindinis patiekalas – saldūs miltiniai koldūnai, įdaryti slyvomis arba abrikosais, o desertui – dar koks nors pyragas… Pietums kepamas obuolių štrudelis (Apfelstrudel).
Austrija neįsivaizduojama be tradicinių kavinių ir kavos gėrimo kulto. Paprašius tiesiog atnešti kavos padavėjas visada paklaus, kokios, mat kavos rūšių labai daug – „prailginta“ (Verlängerter), moka, maža/didelė ruda (ein brauner), melanzine (Melange), kapučinas ir kt. Kavinėse padavėjais paprastai dirba vyresnio amžiaus vyrai – padavėjo profesija čia labai gerbiama. Mudu su vyru labai mėgstame tradicines Vienos kavines – atmosfera jose labai jauki, neįpareigojanti, galima valandų valandas sėdėti prie kavos puodelio ir skaityti kartu su kava atnešamus laikraščius. Tonis Lietuvoje pasigenda tokių kavinių tradicijos. O aš gyvendama Vienoje labiausiai pasiilgstu… jūros. Palangos pajūrį sapnuoju beveik kas naktį!
Parengė Neila Ramoškienė
„Mamos žurnalas“
