Apie keliones su vaikais rašome beveik kiekviename žurnalo numeryje, bet temos niekaip neišsenka. Šį kartą skaitykite apie keliavimo su dvynukais ypatumus. Pasakoja skaitytoja Daiva.
Drąsūs tėvai
Papasakosiu apie tai, kaip į Graikiją išsiruošėme su vos metukų sulaukusiais dvynukais. Prisipažinsiu, kai prasitariu, kad atostogavome Graikijoje su dvynukais, neseniai atšventusiais pirmąjį gimtadienį, sulaukiu nuostabos šūksnių. Ar įmanoma kokybiškai atostogauti kartu su vos pradedančiais vaikščioti pypliais – ir dar dviem iš karto?
Nesu iš tų pamišusių (gerąja prasme) keliautojų, kurie viską metę bastosi po pasaulį, tačiau be kelionių gyventi jau nebemoku. Senokai pasvajodavau, kaip susilaukusi pirmagimio galėsiu motinystės atostogas išnaudoti… kelionėms: mėnesiui ar keliems ištrūkti iš namų rutinos ir lėtai ramiai pakeliauti po Europą.
Tačiau viskas susiklostė kiek kitaip. Gimus iš karto dviems vaikučiams kurį laiką teko pamiršti ne tik keliones, bet ir daugybę kitų mėgstamų dalykų. Pirmuosius metus veiklos užteko ir namie. Net kelionė į lietuvišką pajūrį buvo nemažas iššūkis, jau nekalbant apie tolesnes išvykas. Taigi nenuostabu, jog nekantraudama laukiau pirmųjų tikrų atostogų.
Pirmoji kelionė į Alpes
Vos užpūtę pirmojo gimtadienio žvakutes ant torto, kovo mėnesį išsiruošėme slidinėti. Nėštumo metu jau buvau praleidusi vieną slidinėjimo sezoną, tad dabar, sulaukusi pirmojo vaikučių gimtadienio, pasiryžau kartu su jais keliauti į Šveicariją – palikti dvynius visai savaitei nenorėjau, juk dar mažučiai. Be to, tokiu atveju vaikučių priežiūrai reiktų ieškoti ir… dviejų auklių. Juk ne visi pripratę prie to tempo, kuriuo gyvena du mažylius auginančios mamos. Dėl to ne vaikus palikome močiutei, o močiutę pasiėmėme kartu į kalnus. Ji ir prižiūrėdavo vaikučius, kol su vyru mėgaudavomės trasomis ir kalnų ramybe.
Jaudulio ir klausimų prieš pirmąjį skrydį (kuris dar buvo ir netiesioginis) į Alpes netrūko: ar galima vežtis dvynukų vežimėlį, ką vaikučiai veiks visą skrydžio laiką, kokio maisto ir kiek galima pasiimti į lėktuvo saloną. Tačiau viskas buvo kur kas paprasčiau, negu tikėjausi. Mažyliai beveik visą skrydžio laiką miegojo, ir jokių ypatingų nepatogumų nepatyrėme.
Kadangi tiesioginio skrydžio į Šveicarijos miestus iš Lietuvos nėra, kelionės metu „atlaikėme“ net keturis skrydžius. Oro uostų darbuotojai geranoriškai ir paslaugiai žiūrėjo į mus, apsikrovusius vaikais ir lagaminais, jau neskaitant dvigubo vežimėlio, kuriuo išdidžiai, tarsi kokia karieta, privažiuodavome iki pat lėktuvo. Nors vežimėlį galima atiduoti ir į registruoto bagažo skyrių, mes pasinaudojome galimybe po oro uostą pasivažinėti (juk vaikučiai tuomet dar beveik nevaikščiojo savarankiškai) ir įteikti oro uosto darbuotojams šią svarbią transporto priemonę prieš pat įlipant į lėktuvą.
Skrydžio į Graikiją iššūkiai ir netikėtumai
Išsiruošę į antrąją kelionę jautėmės jau turintys patirties, tačiau šįkart viskas susiklostė kiek kitaip. Keliavome keturiese: mudu su vyru ir dvyniai, kuriems tuo metu buvo 14 mėnesių. Trijų valandų skrydis turbūt ir buvo didžiausias atostogų Graikijos Rodo saloje iššūkis, nes mažieji keliautojai nė nesiruošė sumerkti akių visą kelionės laiką.
Buvome „apsiginklavę“ sausainiukais, obuoliukais, tyrelėmis ir kitais skanėstais, turėjome pasiėmę dar neskaitytų knygučių, tačiau smalsučiams to nepakako. Jiems juk rūpėjo susipažinti su kitais lėktuvo keleiviais, norėjosi pasivaikščioti, o nuobodulys netruko peraugti į pyktį. Galite tik įsivaizduoti, kiek džiaugsmo buvo tėveliams (neabejoju, ir šalia sėdėjusiems kitiems keleiviams), vos tik lėktuvas nusileido.
Aplink salą – nuomotu automobiliu
Atostogas Graikijoje, kaip ir visuomet, planavau pati: internetu įsigijau lėktuvo bilietus, rezervavau apartamentus, iš anksto užsisakiau automobilį vietinėje nuomos agentūroje. Kiek būgštavau, ar tikrai visas septynias atostogų dienas prireiks automobilio – juk nežinojau, ar galėsime dažnai rengti išvykas ir lankyti salos įdomybes.
Mano nuogąstavimai nepasitvirtino: kiekvieną dieną vykdavome tyrinėti saulėtosios salos kartu su mažaisiais keliauninkais. Kaip tai pavyko? Kelionei automobiliu ištaikydavome laiką būtent tuomet, kai ateidavo metas vaikų miegučiui. Kai kurie tėveliai tai išgirdę gal ir pasibaisės: juk automobilio kėdutėje ne taip patogu kaip lovelėje. Tačiau kaip patogu atostogų išsiruošusiems tėveliams! Pirmojo miegelio metu keliaudavome į nusižiūrėtą vietą, o vėliau grįžtant atgal vaikai nusnūsdavo antrą kartą.
Gegužės mėnesį atostogoms Viduržemio jūros saloje rinkomės sąmoningai norėdami išvengti vasaros karščių. Ir neapsirikome, oras pasitaikė puikus, tik jūra dar buvo kiek šaltoka. Tačiau su vaikučiais ir šiaip pajūry neilgai teišbūdavome: vienas be jokio baimės jausmo lįsdavo į vandenį, o kitas pilnomis saujomis „valgydavo“ pakrantės smėlį. Neturėjome noro nuolatos šūkalioti „negalima“, be to, su vyru niekada nemėgome gulinėjimo paplūdimy, taigi beveik visą atostogų laiką skyrėme salai pažinti, prie jūros eidavome tik trumpam – pasimaudyti.
Dvigubu vežimėliu ne visur įvažiuosi
Per savaitę aplankėme bene visas pagrindines Rodo salos įžymybes. Kelionės metu vaikučiai dar buvo vos bepradedą savarankiškai vaikščioti, tad nesiskyrėme su vežimėliu, kurį juokais vadiname „dvylikaračiu“ – būtent tiek ratukų jis turi. Tiesa, su tokiu vežimėliu ne visur lengva ar iš vis įmanoma įvažiuoti. Pavyzdžiui, lankydamiesi antikiniame Kamire po buvusio miesto griuvėsius vaikščiojome po vieną – kol vienas iš mūsų tyrinėjo archeologinę vietovę, kitas pavėsyje stumdė vežimėlį.
Kartu su vaikučiais dardėjome akmenimis grįstomis Rodo miesto gatvelėmis, vingiavome siaurutėlėmis nubalintomis Lindos gatvelėmis, grožėjomės šūkaliojančiais povais, skaičiavome slampinėjančias apsnūdusias kates viename iš gausybės kalnuose pasislėpusių vienuolynų.
Naujomis spalvomis nuspalvinta kelionė
Tad į klausimus „ar nebuvo kelionėje sunku?“, „ar turėjote laiko pailsėti?“ atsakau: juk kartu su vyru esame pripratę prie dviejų mažylių priežiūros. Ir nėra didelio skirtumo, ar valgydinti, prausti ir keisti sauskelnes namie, ar svetur. Atostogų metu galėjome atitrūkti nuo įprastų buities darbų, nuolatinio namų tvarkymo, valgio gaminimo. Be to, vaikai visuomet buvo šalia, tad nereikėjo nuogąstauti, ar jiems viskas gerai, jei, pavyzdžiui, būtų likę namie su močiute.
Kelionės metu įsitikinau, kad graikai ypač myli vaikus. Ne tik kurorte, kuriame buvome apsistoję, bet ir kituose miesteliuose daugelyje restoranų įrengtos vaikų žaidimų aikštelės, tinkančios net ir patiems mažiausiems. To nepasakysi apie Lietuvos maitinimo įstaigas. Kiek teko susidurti, Lietuvoje jei ir yra kokia aikštelė, tai ji paprastai saugi tik jau paaugusiems vaikučiams, o ne metukų pypliams.
Kelionės su vaikais ne tik kad neapsunkina keliaujančių tėvelių, bet ir savaip praturtina atostogas bei nuspalvina jas naujomis spalvomis. Žinoma, atostogų su vaikučiais tempas buvo lėtesnis, nei, pavyzdžiui, keliaujant tik dviese. Tačiau juk visapusiškai stengėmės atsižvelgti ir į mūsų mažiausiųjų šeimos narių poreikius.
Suprantu, kad mažieji keliautojai greičiausiai šios kelionės nė neprisimins, tačiau juk svarbiausia, kad visi gerai leidome laiką: mes su vyru ištrūkome iš kasdienės rutinos, na, o mažieji smalsučiai irgi nenuobodžiavo ir ramiai stebėjo naujas vietas ir veidus. Esu tikra, kad būtinai pasinaudosiu galimybe artimiausiu metu dar kur nors nuskristi: juk vaikučiams iki dvejų metų lėktuvo bilietai beveik nekainuoja!
Patarimai keliaujantiems su mažyliais
Keliaukite pavasarį ar rudenį. Vykstant atostogų žiemą, tenka nuolat rūpintis, kad oro uostuose, įlipant ar išlipant iš lėktuvo vaikučiai neperšaltų ar neperkaistų. Vasarą patogu keliauti, nes nereikia daugybės šiltų drabužių – kepurių, striukių, šalikų ir t.t., tačiau kartais oro uostų laukimo salėse gali būti tvanku arba, atvirkščiai, kondicionieriai gali pernelyg atšaldyti orą. Taigi palankiausias metas norintiems išvengti didžiulių temperatūrų skirtumų – pavasaris bei ruduo.
Venkite šiltųjų kraštų vasarą. Net jei ir esate atsparus karščiams, tai dar nereiškia, kad ir jūsų mažyliui patiks neįprastai aukšta oro temperatūra. Tad keliaudami su mažaisiais geriau rinkitės tuos kraštus, kuriuose nebūna pernelyg karšta. Arba vykite ten dar neįsibėgėjus sezonui arba jam jau pasibaigus. Taip nereikės nuolatos teptis kremais nuo saulės, drausti išlįsti iš pavėsio, visokiaisįmanomais būdais stengtis užmaukšlinti kepurę mažajam keliautojui ant galvos ar tiesiog sėdėti viešbučio kambaryje.
Atkreipkite dėmesį į dokumentų galiojimo laiką. Vaikų asmens dokumentai galioja trumpesnį laiką (2-5 metus), dėl to planuodami kelionę atkreipkite dėmesį, ar šių dokumentų galiojimo laikas dar nesibaigė.
Numatykite, kad užtruksite ilgiau. Planuodami išvyką numatykite papildomo laiko, kadangi galite užtrukti oro uostuose ar vykdami iš vienos vietos į kitą. Ne paslaptis, kad keliaujant su vaikais nutinka įvairių nenumatytų dalykų. Mažyliai gali užsimanyti pavalgyti, galite netikėtai užtrukti keisdami sauskelnes arba tiesiog… pypliams užsimanius pasidairyti į kylančius lėktuvus.
Pasiimkite skanėstų ir mėgstamų žaislų. Dauguma mamyčių žino, kad net ir trumpoje kelionėje praverčia vaikų mėgstami sausainiukai ar kiti skanėstai. Be abejo, tai nebūtinai turi būti saldumynai.
Kuo puikiausiai tiks obuolys, morka ar agurkas. Geriau vengti tokių vaisių ar daržovių, kurie linkę greitai ištižti, pavyzdžiui, bananai ar pomidorai. Kai kurios skrydžių bendrovės kūdikiams ir vaikams įteikia malonių smulkmenų – žaisliukų. Tačiau galima ir patiems pasirūpinti – įsidėti vaiką sudominsiančių žaisliukų ar knygučių, kad mažiesiems smalsučiams netektų nuobodžiauti.
Misija įmanoma: oro uoste su mažyliu
Su vežimėliu – iki pat lėktuvo. Dauguma skrydžių bendrovių leidžia nemokamai vežtis sulankstomą vaikišką vežimėlį, jei rezervacijoje įregistruotas keliaujantis vaikas iki 2 metų.
Vežimėlį galima atiduoti arba į registruoto bagažo skyrių, arba prieš pat įlipant į lėktuvą. Pastarasis variantas labai patogus, nes nereikia visą laiką vaiko nešti rankose. O juk kai kuriuose oro uostuose atstumai išties nemaži. Tik atminkite, kad rankinio bagažo tikrinimo metu vaikutį teks iškelti iš vežimėlio, o šį – sulankstyti ir užkelti ant patikros trapo.
Neapsikraukite rankiniu bagažu. Keliaudami su mažyliais nepamirškite, kad vaiką (ar vaikus) gali tekti neštis rankose, tad greičiausiai nebegalėsite traukti dar ir lagamino, net ir nedidelio. Geriausia, jei būtiniausi daiktai sutilptų viename krepšyje, kurį patogu persimesti per petį, arba kuprinėje. Tik būkite atidūs ir nedėkite į kuprinę vertingų daiktų ar svarbių dokumentų.
SOS: rankinio bagažo patikra. Rankinio bagažo patikra – vienas išdidžiausių oro uostų siaubų. Ypač keliaujant su vaikais. Dauguma tėvelių, susiruošę skristi pirmą kartą, nėra tikri, kiek ir kokio vaikų maisto galima neštis į lėktuvą. Ypač painu dėl skysčių. Specialiems mitybos poreikiams, įskaitant ir kūdikių mitybą, tenkinti leidžiama į lėktuvo saloną pasiimti skysčių didesniuose, nei 100 ml buteliukuose. Tačiau oro uosto patikros darbuotojai turi teisę paprašyti šių skysčių paragauti.
Naudokitės tėvelių privilegijomis. Tėveliai, keliaujantys su kūdikiais ar mažais vaikais, paprastai skrydžiui registruojami be eilės. Taigi galite drąsiai keliauti į eilės priekį. Ir tikėtis kitų keleivių geranoriškumo bei supratingumo.
Pasirenkite nepatogumams. Akmenukas į architektų daržą. Keliaudami be vaikų to net nepastebime, tačiau ne visi oro uostai suprojektuotitaip, kad būtų patogu su vaikiškais vežimėliais keliaujantiems tėvams. Kartais tenka ieškoti lifto arba oro uosto darbuotojo, kuris galėtų atverti tarnybinio lifto duris. Kartais tenka iškėlus vaiką iš vežimėlio nusileisti laiptais, rankose nešant ir vežimėlį, ir vaiką.
„Mamos žurnalas“
