Išvirkščioji atostogų pusė arba – kodėl vaikas prieš kelionę suserga?

Linos Valinčienės nuotr.

Linos Valinčienės nuotr.

Per atostogas pasikeičia vieta, klimatas, mityba, režimas, fizinis krūvis ir net kvapai. Ko tikėtis iš vaiko ir savęs, kad atostogos netaptų nemaloniausiu metų prisiminimu?

Konsultuoja kūdikių priežiūros specialistė Giedrė Veličkienė, www.samoningosmamos.lt

Ko tikėtis iš vaiko per atostogas

Atostogas suprantame, kaip didžiausią gyvenimo komfortą, tačiau niekas taip neišveda iš komforto zonos, kaip atostogos. Per jas vaikui pasikeičia beveik viskas – ne tik aplinka bei režimas, bet ir tėvų elgesys!

Patekus į kitą aplinką, vaikui reikia 7 dienų adaptuotis. Kaip tyčia, tada jau kraunamės lagaminus namo, kur vyks atvirkštinė adaptacija. Laimei, antroji adaptacija (prie namų) yra labai greita, pakanka vos dienos kitos, ir vaikas vėl įsijungia į rutiną.

Žinoma, jeigu atostogaujanti šeima visas dienas leis tik prie baseino, vaikas adaptuosis greičiau. Bet juk norėsis važiuoti į ekskursijas, eiti prie jūros, apsipirkti, todėl išvažiavus su vaiku atostogauti, galima tikėtis įvairiausių jo elgesio ir fizinės būklės staigmenų.

Elgesys. Vaiko elgesys gali pasikeisti dvejopai. Vieni vaikai gali pasidaryti irzlūs, dirglūs, jautrūs. Apie tokius mamos sako: per atostogas nenulipo nuo rankų, prisiklijavo prie sijono. Tai rodo, kad vaikas jaučiasi nesaugus, nes jam per daug permainų. Kiti vaikai – atvirkščiai – per atostogas tampa hiperaktyvūs, nes pervargsta nuo įspūdžių ir saulės, kuri labai vargina. Ir beveik visi vaikai per atostogas pajunta, kad tėvai daugiau pažeidžiami, nei namie, tad pasinaudoja galimybe jais manipuliuoti. Juk nepradėsime gadinti atostogų moralizavimais ar bausmėmis, o vaikai šį mūsų atsipalaidavimą greitai perpranta, todėl labiau aikštijasi ir zyzia.

Organizmas. Pirmiausia į pokyčius reaguoja pilvelis. Nedidelė dalis vaikų pradės viduriuoti, o daugumai viduriai užkietės. Pasikeitusios sąlygos ir stresas kietina vidurius, net jeigu mityba beveik nepasikeičia. Tai puikiai žino ir jautresni suaugusieji, kuriems kelionėse užkietėja viduriai. Kaip išvengti šio nemalonaus dalyko? Tėvai, norėdami sukurti saugumą, vežasi kartu vaiko puoduką ar klozeto dangtį. Mano patarimas – verčiau pasiimkite į kelionę kelis žiupsnius linų sėmenų sėklų, paskui jas sumaišysite su paprastu jogurtu ir duosite per pusryčius. Vaikas daug lengviau pasituštins. Patarimas puikiai tinka ir suaugusiesiems. Kitas vaistas nuo vidurių užkietėjimo – eterinis mandarinų aliejus, kuris ypač tinka, kai viduriai užkietėja dėl psichologinių priežasčių. Į arbatinį šaukštelį aliejaus reikia įlašinti porą lašelių eterinio mandarinų aliejaus ir pamasažuoti vaiko pilvuką 2–3 kartus per dieną po porą minučių. Kelių mililitrų buteliuką tikrai leis pasiimti į lėktuvą. Dar prieš kelionę visai šeimai, o ypač vaikams, verta pavartoti gerųjų bakterijų.

Kelionės ir vaiko amžius

Iki 6 mėnesių yra stebuklingasis laikas, kai kūdikis dar nemaitinamas papildomu maistu, ir keliauja būdamas prie krūties. Šita pozicija duoda ne tik maistą, bet ir psichologinį saugumą, todėl iki pusės metų kūdikis kelionėje gali nesukelti jokių nepatogumų. Tėvai džiūgauja, kad aplanko luvrus ir piramides, nes vaikutis tuo metu miega nešynėje. Be to, toks kūdikėlis dar nelabai domisi pasauliu, jam pakanka artimų objektų – mamos veido ir krūties. Žinoma, ir mažiausią kūdikėlį paveiks pasikeitusi aplinka: kiti kvapai, kita temperatūra, erdvė, garsai. Tuomet dažniausiai sutrinka miegas, pora naktų kūdikis gali miegoti neramiai. Tačiau tam ir tolimos kelionės nereikia, miegas gali sutrikti net išvažiavus pas senelius.

Vežantis į kelionę jau ropojantį kūdikį, įtampa didėja, nes mažyliui atsiranda gerokai daugiau grėsmių, – kad ir apsikrėsti per nešvarias rankas, nes jis nuolatos kažką liečia ir kiša į burną.

Pačiu nepatogiausiu keliavimui laikomas tarpsnis nuo metų iki 2, kai vaikas jau vaikšto, bet dar neturi savisaugos įgūdžių.

O nuo 4 metų prasideda kelionių aukso amžius, kai vaiko nervų sistema jau gana brandi patirti tiek įspūdžių ir permainų.

Asmeninė patirtis

Giedrė Veličkienė

Giedrė Veličkienė su sūneliu

Mano nuomone, su mažais vaikais būtina atostogauti, bet verčiau čia pat, Lietuvoje. Didžiosios kelionės, skrydžiai, egzotiškos šalys galėtų palaukti bent iki 4 metų, kol vaiko nervų sistema bus brandesnė. Nors turiu daug žinių apie vaikų auginimą, kelionėse su mažu vaiku visada šiek tiek nusiviliu. Nuolatos girdžiu klausimą, kodėl mes neimame į keliones vaiko. Bandėme 3 kartus. Du kartus keliavome į Egiptą. Pirmą kartą Arvydui buvo 5 mėnesiai, ir, sakyčiau, ta kelionė buvo sklandžiausia. Antrą kartą į Egiptą pasiėmėme 1,5 metų vaikutį. Sumokėjome daug pinigų, tačiau visą savaitę bėgiojome paskui sūnų bandydami palengvinti jo adaptaciją. O svajojau, kaip gulėsiu ir skaitysiu knygą, o sūnelis ramiai žais smėlyje šalia. Daug tėvų, taip pat kaip ir aš, visus metus dirba, kad kartą ar du per metus galėtų išvažiuoti atostogų, o kai reikia rinktis kelionės maršrutą, viešbutį, maitinimą, viską renkasi pagal vaiką. Ir šis dažnai dar būna nepatenkintas tėvų pasirinkimu. Kitas atvejis, jei važiuoji su kompanija, kurioje yra ne vienas vaikas. Toks planas geresnis, nes vaikai šiek tiek laiko užsiima tarpusavyje.

Prieš porą savaičių važiavome į Danijos Legolendą su 5 metų sūnumi. Jam be galo patinka lego, tad pateikėme kelionę kaip gimtadienio dovaną, tikėjomės, kad vaikui patiks. O jam visko buvo per daug, pasikeitė elgesys, atsirado kaprizų, nuolatos girdėjome „aš noriu to, bet nenoriu ano“.

Kaip vaikus susargdina kelionių nerimas

Vieni vaikai kaip užsiūti suserga per visas keliones. Kiti atsilaiko, bet suserga grįžę. Yra dar viena grupė vaikų, kurie suserga prieš kelionę. Matyt, vaikai pajunta tas pokyčių bangas ir virpesius, net jei su jais apie kelionę nekalbama. Daugybė tėvų papasakos, kaip lėktuvo bilietai nupirkti, o buvęs sveikas vaikas išvakarėse sukarščiuoja, apivemia, suviduriuoja ar jį išberia.

Tada šeimos taryba sprendžia – skristi ar ne. Tai chrestomatinis dalykas, įrodantis, kokius jautrius „imtuvus“ turi mūsų vaikai. Šis fenomenas ypač ryškus, kai tėvai ruošiasi į keliones be vaiko. Nesuskaičiuosime, kiek žlugo komandiruočių ir suaugusiųjų išvykų dėl tokio spontaniško vaiko susirgimo prieš pat tėvų kelionę.

Smūgiai imuninei sistemai kelionės metu:

Lėktuvas. Kalbėdami apie vaiko savijautą skrydžio metu, minime slėgio pokyčius, radiaciją, kondicionierius, tačiau didžiausia lėktuvo bėda yra stiklainio efektas, nes jame uždarytos visos bakterijos ir virusai. Viskas, kas pričiaudėta ir prikosėta, niekur neišeina skrydžio metu. Dažniausiai vaikai iki 3 metų užkratą pasigauna lėktuve, todėl nieko keisto, kad nuvykę į poilsio vietą suserga.

Maistas. Net jei mama žindo, o kūdikis negauna papildomo maisto, jis kelionėje pajus maisto pokyčius, nes mama valgys ne tai, ką namie.Kai pasirenkamos kelionės, kur viskas įskaičiuota, reikėtų leisti vaikams elgtis intuityviai, nesiūlyti įmantrių patiekalų. Dažnos šeimos patirtis, kai visą atostogų savaitę vaikai viešbutyje renkasi tik makaronus, nors stalai lūžta nuo gurmaniškų patiekalų. Kad ir kaip gaila veltui išleistų pinigų, verčiau tegul vaikas valgo kuo paprastesnį maistą, – jis taip apsisaugo nuo žarnyno sutrikimų. Jautresnis vaikas ir nuo tų pačių makaronų gali sunegaluoti, nes jie kitokios sudėties, paruošti pagal kitokį receptą, jų kitokia bakterinė terpė. Ne veltui medikai prieš atostogas siūlo kelias savaites pavartoti gerųjų bakterijų.

Nepažįstami mikrobai. Ir švariausiame viešbutyje vaiko imuninė sistema gali susitikti su iki tol nepažintais mikrobais.Silpnesnė imuninė sistema į tokį susitikimą gali sureaguoti. Kadangi kelionėje vaikas patiria stresą, jis suveikia kaip „sušalusių kojų efektas“, kai vaikas sušalęs kojas ima sloguoti. Mikrobai labiau kibs, jei vaikas į kelionę bus išvežtas dar iki galo neišsveikęs po ligos.

Kam atostogaujant rutina

Psichologai sako: „Nėra dirglių ir neramių vaikų, yra tik per mažai ritualų ir rutinos“. Atostogos yra laikas, kai visi ritualai ir rutinos, galima sakyti, eina šuniui ant uodegos.

Viena vertus, norisi kuo labiau palengvinti vaikui adaptaciją, ir per atostogas laikytis naminės tvarkos. Kita vertusatostogų esmė ir yra ištrūkti iš rutinos. Kam mums atostogos, jeigu į jas išsivešime visą namų tvarką? Tuomet verčiau likime namie, nepatirkime vargo ir išlaidų.

Keliaujant su mažais vaikais, siūloma laikytis aukso viduriuko – visų namų kartu nesitempti, bet paimti vaiko mėgstamus dalykėlius, kurie primins namus ir suteiks saugumo. Ką pasiimti – šeimos asmeninis reikalas. Vieni ims pagalvės užvalkalą, kiti pagalvę, ar net visą vaiko patalynę, o tretiems pakaks tik minkšto žaisliuko, su kuriuo vaikas miega. Daug saugumo vaikui suteikia jo asmeniniai daiktai – pižama, dantų šepetukas, rankšluostėlis, puodukas gėrimui, mėgstama knygelė.

Kada verčiau niekur nevažiuoti

Keliones šeimos perka vos ne prieš pusę metų, kai negalima numatyti, kas tuo metu bus su vaiku. Vis dėlto, kai ką galima apskaičiuoti.

Visi žinome, kad vaiko nervų sistemai pakanka vieno pokyčio, ir jokiu būdu nepatariama sukrauti pokyčių puokštės. Gimė brolis ar sesė, – pirmagimis bus itin pažeidžiamas bent pusę metų. Išėjo į darželį, – jautrumas tęsis 2 mėnesius. Didelį stresą vaikui sukelia miego pokyčiai. Tarkime, vaikas 3 metus miegojo su tėvais vienoje lovoje ir šiuo metu yra iškraustomas į kitą kambarį. Savaime aišku, kad tokiais jautriais etapais geriau nekeliauti. Verčiau permainas planuoti po atostogų, ir jokiu būdu – ne per pačias atostogas. Didžiulė klaida kelionėje bandyti atpratinti vaiką nuo krūties, čiulptuko, buteliuko, sauskelnių, miegojimo su tėvais. Svetimoje vietoje net pavojinga keisti vaiko įpročius, nes vaikas iš streso gali užstrigti toje fazėje. Dažna bėda, kai 3–4 metų vaikas kategoriškai nesisėda ant puoduko ar klozeto, o tuštintis gali tik į sauskelnes. Vadinasi, kažkada, kai buvo pratinamas prie puoduko, išgyveno stresą, baimę, diskomfortą ir „užstrigo“.

Keliauti nepatariama po vaiko ligos. Pavyzdžiui, persirgus vėjaraupiais, vaiko imunitetas yra nusilpęs visą mėnesį, ir ligos daug greičiau kabinasi.

Nereikėtų kelionės susiplanuoti prieš pat naujus mokslo metus, ypač, jei vaikas – būsimas darželinukas ar pirmokas. Vaikas turi turėti laiko rezervą pasiruošti pokyčiams, o ne iš vienų pokyčių staiga nerti į kitus. Miego ir valgymo režimas turi būti stabilus mažiausiai 10 dienų iki rugsėjo.

Ką mažam vaikui duoda atostogos

atostogos

Neringos Laurinaitienės nuotr. www.neringosfoto.lt

Jei tėvai atostogoms pasiruošia ir suvokia, kad nebus lengva, kad vaikai reikalaus didesnio dėmesio nei namie, atostogos gali būti nuostabiausias dalykas. Juk niekada ir niekur vaikas negaus tiek kokybiško dėmesio iš tėvų, kaip per atostogas, kai šie nedirba, nežiūri į telefoną ir kompiuterį, nevalo namų, nepaskendę ruošoje.

Atostogos yra ir kaip skiepai, kurie truputį supurto ir patreniruoja imuninę sistemą. Vaikams iki 3 metų tokie supurtymai nėra labai reikalingi, tačiau vyresniems trumpi pokyčiai jau duoda naudos. Per paskaitas tėvams patariu nuo mažų dienų kasdien po „žiupsniuką“ ką nors pakaitalioti, kad ir barškutį virš lovos ar pagalvės vietą lovytėje – tuomet vaikas pamažu bus ruošiamas permainoms, ir kai jos ateis, vaikas lengviau jas ištvers.

Jautriems ir nervingiems – atskiras atostogų planas?

Sunku patikėti, bet dažniausiai jautrūs ir nervingi vaikai tėvams padovanoja puikias atostogas. Pirmiausia dėl to, kad tėvai prieš kelionę neturi iliuzijų, tad nebėra kam sugriūti. O labiausiai todėl, kad namie tokio vaiko tėvai yra pervargę ir įsitempę, tad kelionėje nėra kito kelio, kaip tik atsipalaiduoti. Ir vaikas padaro tą patį, ką padaro mama, – atsipalaiduoja. Ne kartą girdėjau pasakojimus, kaip „vaikas nenueina nuo rankų, ištisai verkia, zirzia, vienintelė ramybės savaitė buvo Palangoje, kai vaikas ir valgė, ir miegojo“.

Judriam, nerimastingam vaikui per atostogas reikia labai dozuoti saulę ir įspūdžius. Jei ryte ėjote į zoologijos sodą, vakare nebesiruoškite į vandens parką, vaikui bus per daug. Visi šie patarimai yra bendro pobūdžio, nes vaikai labai skirtingi. Vienas klyks lėktuve, užtat puikiai apkeliaus Europą prisegtas automobilio kėdutėje. Ir atvirkščiai.

Kitokia vaistinėlė

atostogos

Neringos Laurinaitienės nuotr. www.neringosfoto.lt

Be įprastos vaistinėlės: termometro, vaistų nuo karščiavimo, pleistriukų, – Giedrė Veličkienė pataria pasiimti kelis nestandartinius „vaistus“:

Eterinio mandarinų aliejaus nuo pilvuko bėdų.

Levandų vandens, kuris tinka nuo saulės nudegimų (mažina karštį ir perštėjimą), prakaitinės, iššutimų, nubrozdinimų, gerai dezinfekuoja, atbaido uodus, tinka plauti pūliuojančias akis, nuo skausmo. Pakaks 50 ml su purkštuku.

Eterinio arbatmedžio aliejaus, kuris tinka dezinfekuoti.

Linų sėmenų, jei užkietėtų viduriai.

Neila Ramoškienė

„Mamos žurnalas“

Susiję straipsniai

Žymos: , ,

Komentarų nėra.

Palikite atsiliepimą


+ šeši = 10

Kitos temos: