Vasara… atostogos… vaikystės prisiminimai… vienas pirmųjų iškylančių reginių – atostogos pas senelius, ypač tos, kurios praleistos gamtos kampelyje ar kaime…
Vasaras ar bent didžiąją dalį jų leisdavau su seneliais kempinge (miegas palapinėse, dienos prie jūros, pušyne, skanūs užkandžiai ir arbata ant laužo) arba pas močiutę kaime kartu su pussesere Kristina. Pramogos ir naudinga darbo stovykla – bulvių ir runkelių nenuravėti laukai, tolima kelionė iki jų dviračiu, karvių girdymas ir perkėlimas, šienapjūtė ir panašios veiklos. Skamba bauginančiai? O man miela prisiminti, nes buvo smagu, dabar to vaikai nebepatirs, pasikeitė laikai, pasikeitė ir atostogų pobūdis, jau ir kaimai kitokiais tapo, o kiek išdaigų buvo, kiek „nesąmonių“ prisigalvodavome, kad darbą palengvinti arba kokių „zbitkų“ pridarydavom kai turėdavom „laisvą laiką“ močiutei miegant pietų. Dabar jau abi su pussesere turime šeimas, auginame po 2 vaikus, bet susitikusios vis kokią smagią išdaigą prisimename su šypsenomis.
Pirmos savarankiškos vaiko atostogos, pirmasis ilgesnis pabuvimas be tėvų dažniausiai prabėga su seneliais. Tai tie žmonės, kuriais pasitikime, kuriems be didelių dvejonių patikime savo brangiausią turtą.
Kada yra tas tinkamas momentas ir kiek ilgai vaikas jaučiasi vis dar jaukiai būdamas be tėvų?
Vaikas vaikui nelygus, o ir situacija situacijai. Tad nubrėžti tikslią ribą, kada vaikas pirmą kartą galėtų atitrūkti nuo tėvų savarankiškom atostogom, yra gan sudėtinga. Tačiau tiek iš patirties, tiek iš pedagogų ir psichologų pasisakymų aišku, kad vaikas neturėtų būti per mažas – pernelyg ankstyvos šnekos apie kelionę ir buvimą atskirai nuo tėvų gali sukelti nepagrįstų baimių ar įtampos. Turite jausti, kada vaikas jau pasiruošęs pabūti be jūsų priežiūros. Jei jau taip nutiko, kad turite išvykti, tai reiktų pasistengti, kad sąlygos būtų maksimaliai tinkamos vaikui likti be jūsų.
Teko skaityti dvi priešingas nuomones.
Pirmoji: Pirmos dienos bus sunkios, o paskui reikalai gerės. W.Goebel ir M. Glöcklermedicininiame-pedagoginiame vadove „PADĖKIME AUGTI. Sveikas ir saugus vaikas nuo kūdikystės iki brandos“ rašoma, kad kūdikiams bei mažiems vaikams svarbu, kad tuo pačiu metu nepasikeistų ir pagrindinis jais besirūpinantis asmuo, ir gyvenamoji vieta. Vaikas skaudžiai išgyvena pasikeitus aplinkai ir žmonėms. Maždaug po savaitės vaikas šiek tiek apsipranta su nauja „mama“ ir aplinka bei vėl ima džiaugtis gyvenimu. Kai grįžta tikroji mama, vaikas ją pripažįsta ne iš karto. Vėl reikia laiko, kol atsikurs buvę santykiai.
Antroji: Pirmos dienos bus lengvos, o po 5 dienų situacija blogės. Teko skaityti ir priešingą nuomonę, kad kūdikis ar mažas vaikas mamai ar tėvams išvykus, būdamas saugioje aplinkoje su jam pažįstamais žmonėmis, gerai jaučiasi 4 paras, o 5 parą atsiranda vis stipresnis tėvų ilgesys.
Matyt nei viena, nei kita iš šių teorijų nėra vienareikšmiškai teisinga. Spręsti kas labiau tinkama jūsų vaikui lieka patiems.
Pirmosios atostogos su seneliais
Mūsų atveju, pirmą kartą savo vyresnėlį sūnų Gustą esame palikę seneliams, kai jam buvo 2 metukai ir 4 mėn., su vyru ir jaunesnėliu sūnumi Domu, išvykome į Graikiją 5 dienoms. Pirmosios atostogos Gustui, iš jo įspūdžių, prabėgo puikiai. Gustas buvo su seneliais ir karaliavo savo namuose (seneliai atvyko į svečius). Veiklos netrūko. Kartu su seneliais aplankė vienus kitus gimines, nuėjo į Lėlių teatrą, netoliese zoologijos sodas, jau nekalbant apie pasivaikščiojimus po Laisvės alėją, sūpynes, veiklas kieme ir namuose. Kas vakarą susiskambindavome per skype.
Vaikas kas kartą savo kalba su džiaugsmu pasakojo apie praleistą dieną. Seneliai patvirtindavo, kad vaikas jaučiasi gerai, miega ramiai, valgo daug, ritmas neišsibalansavęs, nebūna jokių „ožiukų“. Mums grįžus reakcija buvo šilta, paprasta, pribėgo, apsikabino, prisispaudė. Tačiau matėsi, kad ilgesys jau prasidėjęs, nes ilgai buvo apsikabinęs ir tylėjo, nieko neklausinėjo. Tik po keletos minučių visi vėl elgėmės įprastai, ėjome žaisti, valgyti ir pan.
Atsiskyrimas – su saiku
Vaiko buvimas be tėvų ilgesnį laiką turėtų būti su saiku. Staigus ar dažnas aplinkos pasikeitimas be mamos ar ilgos tėvelių išvykos gali turėti neigiamą poveikį vaiko asmenybės raidai ir sukelti polinkį į egzistencinį nepasitikėjimą savimi bei pasauliu. Taip atsitinka ir tada kai vaikas serga ir ilgai nebūna namuose, pavyzdžiui, yra išvežamas pas giminaičius, senelius, arba ligoninėje yra slaugomas ne mamos.
Vaikas jaučia nerimą, ryšio su mama trūkumą ir poreikį, taip pat elementarų norą prie jos prisiglausti, būti apkabinamas. To pakeisti kiti žmonės negali.
Teigiami atsiskyrimo aspektai
Senelių padedamas vaikas išmoksta būti savarankiškesnis, o augantis savarankiškumas ne tik natūralus, bet ir būtinas procesas. Galbūt jūsų vaikas jau iki tol žengė pirmojo savarankiškumo žingsnelius būnat tolėliau nuo tėvų, pavyzdžiui, lankė darželį (pirmos dienos, o gal savaitės, vaiką po truputį grūdino būti naujoje aplinkoje be mamos, tėčio) ar pirmą kartą jūs jį palikote su aukle. Kalbant apie atostogas su seneliais galime matyti analogišką situaciją.
Dažnu atveju atostogaudamas be tėvų vaikas išmoksta prisitaikyti prie pasikeitusių gyvenimo sąlygų, pavyzdžiui, su tėvais gyvena mieste, bute, o atostogas leidžia kaime arba sodyboje. Čia vaikas turi puikią progą labiau pažinti gamtą, daugiau pabūti gryname ore, o seneliai gali kartu su anūkais kūrybingai išnaudoti gamtos gėrį (pagaliukai, akmenukai, vanduo) žaidimams, taip pat kartu padirbėti sodinant, laistant, prižiūrint derlių. Jei seneliai neturi sodo ar daržo, tai kaip vieną iš naudingų ir tikrai vaiko dėmesį prikaustančių veiklų galite pasiūlyti kartu sodinti svogūnus, krapus, prieskonines žoleles, gėles ir pan. tiesiog dėžėje ar vazone. Svarbu, kad atostogų metu prasikaltų bent mažas augalėlio daigelis, o vėliau bus galima vaikui perduoti „priežiūrą“. Laukimo ir smalsumo džiaugsmas garantuotas, jau nekalbant apie kasdienį norą pažiūrėti „ar jau“.
Bendravimas su vyresniais žmonėmis suteikia vaikui naujų žinių ir išminties, taip pat vysto rūpinimosi jausmą. Padrąsinkite senelius kalbėti su vaikais (nors dažniausia tam padrąsinimų nereikia, seneliai ir anūkai yra geriausi pašnekovai, vieni kitų klausytojai ir išklausytojai), papasakoti įdomias praeities istorijas, pasidalinti patirtimi, ypač, jei vaikas yra smalsus, su įdomumu reaguoja į tai.
Visi žinome kaip vaikai seka suaugusiais, jie yra lyg veidrodžiai, kuriuose atspindi visa, kas aplinkui. Todėl priminkite, kad būnant su vaiku ypatingai reikia kontroliuoti savo žodžius ir elgesį. Jums gal tai yra įprasta, ir tai jau kasdienybė, o ne kontrolė, tačiau tiems, kuriems paliekate vaiką, gali būti ne kasdieninė veikla.
Būnant su kitais žmonėmis, atsiranda naujos taisyklės ir reikalavimai vaikui. Čia svarbu, kad ribos vis gi būtų, o ne įsivyrautų anarchija ir pasaulis be ribų. Svarbu, kad tie žmonės, su kuriais atostogas leis jūsų vaikas, suprastų, kad mažam vaikui svarbu laikytis tokių (ar bent labai panašių) taisyklių, kokios yra namuose. Vaikai labai greitai išbando ribas, prisitaiko sau kas paranku. Jei jaučiate, kad seneliai sunkiai sukalbami, tarkitės su vaiku, argumentuokite kodėl reiktų elgtis taip, o ne kitaip.
Visų laikų taisyklė: „Seneliai leidžia viską“. Kas tas „viskas“ ir kokios bei kodėl turėtų būti ribos? Kad ir kaip seneliai mylėtų savo anūkėlius, jie irgi turėtų suprasti, kad „lazdos perlenkti“ nederėtų, nes tai kenkia jų mylimiems mažyliams. Dažnai tenka girdėti iš mamyčių apie „bandomas ribas“ kai vaikas išvyksta atostogų, o vaikai tai sugeba puikiai, tad… dėmėsio J.
Ribos, kurios bandomos pas senelius
„Pas senelius aš galėsiu nemiegoti pietų“. Rezultatas – vaiko organizmas išsibalansuoja, silpsta imuninė sistema, vaikas būna prastos savijautos, irzlus, nepailsi nervų sistema, o visa tai labai svarbu vaiko sveikatai. Galima pasekmė – vaikas pradeda sirgti. Maža paslaptis susijusi su miegu: vakare vaikai užmiega lengviau, kuo anksčiau pamiegojo pietų.
„Pas senelius aš valgysiu daug saldainių“. Rezultatas – padidėjęs aktyvumo lygis, silpstantis apetitas, kenčiantys dantukai.
„Pas senelius aš galėsiu nesivalyti dantų“. Rezultatas – higienos problema, atsiradę skylutės ir vizitas pas gydytoją. Taip pat tai rodytų, kad dantukų valymas nėra svarbus, jei ne namuose taip galima elgtis.
„Pas senelius aš galėsiu daryti viską, ką norėsiu“. Rezultatas – vaikai greitai įsijaučia į situaciją ir vėliau sunku sugrįžti į pradinę būseną. Čia galima paminėti ir tvarkymąsi. Tvarkykite daiktus kartu su vaiku, o ne už jį, ypač kai kalbama apie žaisliukus. Svarbu, kad ir televizijos žiūrėjimas netaptų nuolatine pramoga. Geriausia jei atostogų metu vaikas turėtų galimybę iš viso nežiūrėti televizoriaus, nesėdėtų prie kompiuterio. Tačiau jei matote, kad tai neišvengiama, tai sutarkite dėl „pramogų pusvalandžio“, pavyzdžiui, kai rodoma senoji geroji animacija, kad filmukai vaikui teiktų teigiamas emocijas, jį skatintų mokytis gražiai elgtis, pažinti pasaulį, vertybes.
Ką papasakoti seneliams
Papasakokite vaiko įpročius, detales, kurios jūsų vaikui svarbios: kaip jis užmiega, kokie ritualai prieš miegą (gal glostote galvelę, nugarytę, skaitote pasaką, liūliuojate lopšinę). Pasakos, istorijos, dainos – tai močiučių „arkliukai“, tad būtų nuostabu, jei jos jų nepagailėtų ne tik prieš miegą, bet ir kitu metu.
Svarbu seneliams perduoti informaciją ar vaikas pabunda naktį, ar tai vyksta pastoviai ir tuo pačiu laiku. Ar tai pabudimai dėl sapno, o gal jam kažką skauda, gal dabar kaip tik dantukų dygimo periodas, ar jis naktį užsimano valgyti ar gerti, kaip elgtis tokiu atveju. O gal vaikutis šaukiasi jūsų, nes įpratęs, kad gulite šalia.
Kaip bebūtų, pirmosios atostogos su seneliais vaikui taip pat naujiena, tad neplanuokite atostogų garsiai labai iš anksto. Su vaiku patartina kalbėtis apie tai likus kelioms dienoms, savaitei iki atostogų. Tačiau kalbėtis apie tai būtina, taip jį psichologiškai paruošite naujai patirčiai, o vaikui užteks laiko pasiruošti ir išsiaiškinti rūpimus klausimus.
Patarimas seneliams:
Negąsdinkite, kad jei vaikas netinkamai elgsis, važiuos namo (taip išeitų, kad važiuoti namo yra bausmė), kad paskambinsite ir viską papasakosite tėvams. Patariama kantriai su vaiku kalbėtis, negrasinant, taikiai spręsti situaciją. Visai kas kita, jei už netinkamą elgesį vaikas turės atsisakyti vienos ar kitos jam malonios veiklos ar saldumyno. Bet tokiu atveju, jei pažadėjote, turite aiškiai ir trumpai apie tai vaiką informuoti ir laikytis savo žodžio. Kitu atveju, vaikui tai taps tik to momento emocinis pažadas.
Mityba pas senelius
Jei vaikas alergiškas kuriam nors iš produktų, jei kažko negali valgyti ar šeimoje jūs nevalgote dėl tam tikrų įsitikinimų, būtinai tai aptarkite ir su seneliais. Dėl netinkamos ar kardinaliai pasikeitusios mitybos vaikas gali prastai miegoti, blogai jaustis, jau nekalbant apie tai, kad vaiko organizme bus sukeltas chaosas. Taip pat aptarkite kokiu laiku, kiek daug ir kiek dažnai vaikas valgo. Kokius patiekalus labiausiai mėgsta, ko dažnai atsisako. Taip palengvinsite situaciją ir išgelbėsite nuo nesusipratimų ir bereikalingo galvos skausmo. Reikėtų aptarti ir etiketą prie stalo, ar vaikas maitinamas, ar valgo pats, ar valgoma prie stalo kartu su visais, ar vaikui leidžiama nueiti, ateiti, galima ar negalima „bėgti paskui jį su lėkštute ir kupinu šaukštu“.
Ritmas, ritmas ir dar kartą ritmas
Paros ritmas kiekvienam iš mūsų, o ypatingai mažam vaikui yra labai svarbus. Kaip suvokiame ritmą?
Jis susidaro tik esant pasikartojimams, tad diena bus ritminga tik tada, kai tie patys dalykai kartosis kiekvieną dieną ir tuo pačiu eiliškumu Pavyzdžiui, vaikas keliasi 8 val., prausiasi, eina kartu gaminti pusryčių, o gal tuo metu kai ruošiami pusryčiai, jis žaidžia kūrybinį žaidimą, tuomet 8:30 valgo, 9 val. žaidžia, 10 val. užsiima veikla (sportuoja, lipdo, karpo, klijuoja), 11 val. eina į lauką, 12 val. valgo pietus, 13 val. eina pietų miegelio, 16 val. keliasi, pavalgo, o gal užsiima kokia veikla, 17–18 val. eina į lauką, grįžęs pavalgo, žaidžia, 20–21 val. ruošiasi miegoti ir po pasakėlės ramiai užmerkia akutes. Kokia bebūtų jūsų vaiko dienotvarkė, ji turėtų būti valandų atžvilgiu pastovi. Ritmo egzistavimas vaiko gyvenime jam suteikia saugumo, pasitikėjimo. Ritmingo gyvenimo pasikartojimai suformuoja vaikams gerus elgesio įpročius. Ritmas ir pasikartojimai būtini vaiko sveikatai.
Kuo tiksliau ir ryžtingiau laikysimės valgio ir miego režimo, tuo mažiau vaikas reikš savo kaprizus, niurzgės, neklausys. Maži vaikai labiausiai mėgsta tvirtus įpročius. O išgyvendami reguliarią, besikartojančią užsiėmimų seką, jie jaučiasi saugūs ir pasitikintys, išlaiko vidinę pusiausvyrą.
Daiktai, kuriuos reikėtų pasiimti
Nereiktų persistengti ir kelioms dienoms sukrauti didžiausio lagamino. Porą kasdieninių rūbelių, priklausomai nuo sezono, šiltesnių, vėsesnių. Porą rūbelių išeigai. Megztukas, kepurytė, porą porų batų, batukai lakstyti namuose, jei lietingas sezonas – botai. Apatinis trikotažas, pižamytė, kojinytės. Geriausia, jei rūbelius sudėtumėte taip, kad vaiką būtų galima rengti ir nurengti „svogūno“ principu. Įvertinkite situaciją jei vaikas bus lauke (čiuožyklos, sūpynės, karstynės ir pan.), kad viršutiniai rūbeliai ar striukė gali išsitepti, tad pagal situaciją pasirūpinkite, kad būtų kuo pakeisti. Pakaks vieno kito mylimo žaisliuko, kelių knygučių. Juk pas senelius bus veiklos, žaislais taps virtuvės įrankiai, močiutės skaros, akmenukai, pagaliukai, kankorėžiai. Vaikų fantazija beribė, jie tikrai pavers buities daiktus ir gamtos resursus sau tinkamais žaislais. Jei vaikutis didesnis, leiskite jam jo mylimus daiktus susidėti pačiam, tačiau pasakykite, kiek jų gali išsirinkti.
Pasirūpinkite vaistinėle. Priklausomai nuo to, kuriam laikui paliekate savo vaikutį „atostogauti“, ji gali būti didesnė ar mažesnė, tačiau jau geriau ji bus didesnė, net jei jos ir neprireiks.
Atsisveikinimo momentas
Prieš atsisveikindami su vaiku, būkite ryžtingi, kitaip vaikas pajus jūsų nerimą ir pats labiau bijos ir pradės nesaugiai jaustis. Natūralu, jei pradėsite nerimauti, jausite jaudulį krūtinėje, tačiau priminkite sau, kad paliekate vaiką patiems artimiausiems žmonėms, kurie iš kailio nersis dėl jūsų vaikučio.
Negalvokite apie išsiskyrimą, galvokite apie tai, kaip gera bus vėl susitikti. Supraskite, kad jei jau ryžotės tokiam žingsniui ir pasirinkote žmones, kurie tikrai mokės tinkamai pasirūpinti jūsų vaiku, turite žengti ir kitą žingsnį – pasitikėjimą ir ramybę perkelti į praktiką. Prisiminkite, kad vaikui pabuvimas atskirai nuo tėvų išmoko jį savarankiškumo, sprendimų priėmimo ir ugdo tolimesniam gyvenimui svarbius įgūdžius. Dažnu atveju vaikai uždarę namų duris, mėgaujasi atostogomis ir grįžta į juos „perkrovę savo elementus“, geros nuotaikos ir pailsėję, ir namai jiems tampa išsiilgti, jaukesni.
Atsisveikinimo ir išsiskyrimo momentas emociškai sunkus tiek vaikui, tiek tėvams, tad nereikėtų jo dar labiau stiprinti ir rodyti liūdesio ar ašarų. Tačiau atsisveikinti būtina, nedinkite netikėtai ir nebandykite išslinkti paslapčiomis, kai vaikas nemato. Atsisveikinkite su vaiku, pasakykite, kada vėl pasimatysite ir tik tuomet išeikite. Netempkite atsisveikinimo momento, tegu jis būna trumpas, o jei tik įmanoma žaismingas (pavyzdžiui, vaikas su seneliais eina užsiimti jam įdomia veikla, jis atsisveikina ir išeina į parką, ant sūpynių).
Paskambinkite ir pasidomėkite kaip jūsų mažyliui sekasi, tačiau nedarykite to per dažnai, kartas per dieną yra daugiau nei gana. Neapsunkinkite savęs ir tų, kurie rūpinasi jūsų vaiku. Geriausia sutarti paros laiką, kada susisieksite ir abipusiškai žinodami jausitės geriau ir nelauksite nuolat skambučio.
„Mamos žurnalas“
