Kai norime pabrėžti jaunosios kartos ypatumus, kalbame apie „Z“ kartą. Tačiau už nugaros jau trypčioja kita įtakingų vartotojų banga – „Alfa“ karta. Šie vaikai dar vadinami „technologiškai išmaniąja“ karta, nes auginami pasaulyje, kuriame technologijos yra neatsiejama kasdienio gyvenimo dalis.
Ar „Alfa“ kartos vaikams bus reikalingas televizorius? Pokalbiui pakvietėme naujos kartos televizijos ir greičiausio namų interneto tiekėjos „Cgates“ rinkodaros vadovę Dovilę Filmanavičiūtę.
Pranašesni už „Millenium“ tėvus ir vyresnius „Z“ kartos brolius ar seseris
Kiekvieną savaitę pasaulyje gimsta 2,8 mln. „Alfa“ kartos vaikų – tai vaikai, gimę po 2010 m. ir gimsiantys iki 2025 m., kai juos pakeis „Beta“ karta.
Prognozuojama, kad iki 2025 m. pasaulyje gyvens daugiau nei 2 milijardai „Alfa“ vaikų. Todėl ši karta bus didžiausia karta mūsų istorijoje. Ji kurs mažesnes šeimas, bus labiausiai išsilavinusi (tikimasi, kad pusė šios kartos vaikų įgis universitetinį išsilavinimą), geriausiai technologijomis aprūpinta ir turtingiausia karta visame pasaulyje – 65 proc. jų ateityje dirbs darbus, kurių šiandien dar nėra. Net jų gyvenimo trukmė drastiškai padidės. Vidutinis 1980 m. gimęs žmogus gali tikėtis gyventi 63 metus, o štai numatoma 2020 m. gimusių „Alfa“ vaikų vidutinė gyvenimo trukmė – 73 metai. Tai net 16 proc. ilgiau nei vidutiniškai gyvens jų „Millenium“ kartos tėvai. Vis dėlto vienas bendras bruožas tarp kartų išliko.
„Technologijos keičia ne tik pasaulio ekonomiką, jų pokyčiai kiekvieną dešimtmetį formuoja ir kiekvienos naujos kartos vartojimo įpročius. Pavyzdžiui, „X“ karta savo laiku išmoko nebeskubėti namo, nes norimą laidą ar filmą buvo galima įsirašyti ir pažiūrėti vėliau. „Millenium“ karta „Google“ prekės ženklą pavertė veiksmažodžiu. „Z“ kartai išmanusis telefonas tapo enciklopedija ir pramogų parku kišenėje. Kalbant apie naujausią – „Alfa“ – kartą, į galvą šauną vienintelis apibūdinimas – vaizdo transliacijos, nes jos apibūdina šių vaikų vartojimo įpročius.
Ši karta yra pirmoji, kuri gimė socialinės žiniasklaidos, išmaniųjų telefonų bei planšetinių kompiuterių amžiuje. Irj turi prieigą prie neriboto turinio. Vis anksčiau į rankas gaudami išmaniuosius įrenginius, tokie vaikai yra natūraliai imlūs technologijoms, kurias nepamainomai integravo į savo gyvenimus. Tačiau tai nėra blogai, nes šie vaikai nebėra tik pasyvūs vartotojai, Jie yra kūrėjai, kurie skaitmeninėje erdvėje jaučiasi laisviau nei jų vyresni „Z“ kartos broliai ir seserys. Be to, vartodama skaitmeninį turinį keliuose įrenginiuose vienu metu, „Alfa“ karta keičia medijas tokiais tempais ir būdais, kurie anksčiau buvo neįsivaizduojami. Vis dėlto, nepaisant „TikTok“, „Youtube“ ir kitų srautinio vaizdo turinio kanalų fenomeno, televizorius jų gyvenime išlieka toks pat populiarus kaip ir jų tėvų laikais“, – sako D. Filmanavičiūtė.
Televizorius vis dar svetainės karalius
Visuomenės tyrimų bendrovės „GWI“ duomenimis, „Alfa“ kartos vaikai dažniausiai naudojasi internetu. O konkrečiai – naršo įvairiuose socialiniuose tinkluose ir vaizdo transliacijų svetainėse. Tačiau televizija taip pat yra jų radaruose. Žinoma, nuo tradicinės televizijos, kai numatytu laiku rodomas numatyta programa, jie yra nutolę šviesmečiais. Tačiau televizorių dėl vienų ar kitų priežasčių jie įsijungia ne taip jau ir retai. Apskritai televizijos arba filmų žiūrėjimas yra vienas geriausių „Alfa“ kartos pramogų šaltinių. Tai populiariausia jų veikla savaitgaliais – taip teigė 59 proc. ir antra pagal populiarumą po pamokų – taip atsakė 50 proc. „GWI“ apklaustų vaikų.
„Dėl akivaizdžių priežasčių šiuolaikiniams vaikams nerūpi televizijos programų tvarkaraščiai ar konkretūs formatai – jų gyvenimas prabėga naudojantis keliomis platformomis iškart. Vis dėlto, nors dabartiniai vaikai tikisi turinį lengvai pasiekti bet kur ir bet kada, ir prieiga prie televizoriaus, planšetinių kompiuterių ir telefonų per pastaruosius trejus metus nuosekliai didėjo, statistika rodo, kad jie ilgiau sėdi ir žiūri mėgstamus vaizdo įrašus pagal pareikalavimą (VoD) per televizorių (kitaip tariant, turinį, kurį gali atsisukti) nei tą patį turinį išmaniajame įrenginyje. Nors kiekviena nauja karta prognozuoja televizijos mirtį, tenka pripažinti, kad televizorius svetainėje vis dar yra karalius. Ypač, kad išmaniame įrenginyje pradėtą žiūrėti norimą programą su programėle dabar galima tęsti televizoriuje.
„Cgates“ praėjusių metų statistika rodo, kad kruopščiai televizijos kanalų paketui „Vaikams“ atrinkta animacija, lavinančios laidos ir įvairios pramoginės laidelės vaikams tebėra populiariausias turinys tarp jaunesnių (3–7 m.) vaikų. O „Pažinimo“ pakete esantys dokumentiniai filmai apie gamtą ir „Disney“ kanalų rinkinys itin aktualūs vyresniems vaikams“, – sako Dovilė Filmanavičiūtė.
„GWI“ 14 šalių klausė 8–11 m. „Alfa“ kartos vaikų apie jų televizijos žiūrėjimo įpročius ir sužinojo, kad 33 proc. renkasi tokias programas, pagal kurias jie gali šokti, 32 proc. renkasi tas, pagal kurias gali dainuoti, 30 proc. renkasi sporto laidas, 27 proc. žiūri tas programas, kurias žiūri jų vyresni broliai ir seserys, 26 proc. apklaustų vaikų mėgsta laidas apie maisto gaminimą, o 5 proc. žiūri rimtus ir liūdnus filmus.
Auga kitokia karta nei iki šiol buvusios
„Alfa“ karta – tarsi kanarėlė anglių kasykloje, kuri padeda reaguoti į pokyčius televizijos rinkoje, – kaip, kada ir kokį televizinį turinį norės žiūrėti ateities karta. Ne tik suaugusieji, bet ir vaikai dabar reikalauja gero ir kokybiško turinio. Todėl televizijos industrija prie to turės prisitaikyti. Ir tai nebus lengva: šiais laikais vaikai drąsiai išreiškia save, todėl renkasi tą turinį, kuris atitinka jų susikurtą identitetą ir besiformuojančias vertybes, – jie ieško istorijų, kurios būtų įtraukiančios ir su kuriomis jie galėtų susitapatinti.
„Pavyzdžiui, pernai populiariausias per mūsų TV transliuotas animacinis filmas buvo „Gnomai“, kuriame herojai ne tik gelbėja pasaulį nuo sunaikinimo, bet ir sprendžia asmeninius klausimus. Kiek jie reiškia savo šeimai, draugams ir apskritai visam šiam pasauliui. Apie tą patį – kita populiari animacinė istorija „Bjaurios lėlės“, kurioje pasakojama, kaip šiame pasaulyje jaučiasi „kitokie“, kurie taip pat nori būti mylimi ir priimti tokie, kokie yra. Tai vienareikšmiškai bus kitokia karta nei iki šiol buvusios, nes realiai, ne deklaratyviai rūpinsis, kad pasaulyje gyventi būtų geriau“, – apie dabartinių vaikų televizijos žiūrėjimo ypatumus pasakoja D. Filmanavičiūtė.
Tai patvirtina ir pasaulinės rinkodaros komunikacijos agentūros „Wunderman Thompson“ duomenys, kuri paklausė 4000 „Alfa“ kartos vaikų, kas jiems gyvenime svarbiausia: 71 proc. atsakė, kad šeima, draugus prioritetu rinkosi 43 proc., laimę – 31 proc., sveikatą 19 proc., o išsilavinimą – 17 proc. Televizija svarbi 6 proc. „Alfa“ kartos vaikų, socialinė žiniasklaida – 5 proc., o šlovė atsidūrė šio sąrašo apačioje – ją svarbiausia savo gyvenime nurodė tik 2 proc. vaikų.
Nauja tendencija – kartu su vaiku žiūrėti TV
Pasaulyje atsirado nauja tendencija, kuri pastaruoju metu itin populiarėja, – tai televizijos žiūrėjimas kartu su vaikais.
„Eroje, kai visi paskendę savo išmaniuosiuose įrenginiuose, televizorius tapo ne vaiko užimtumo, bet pramogavimo kartu ir ryšio kūrimo įrankiu. Tačiau bendras pasirinktos programos žiūrėjimas nereiškia sėdėjimo tyloje. Tai laikas, kai su vaiku galima diskutuoti apie dalykus, kuriuos matote ekrane, analizuojant to priežastis, pasekmes ar tiesiog aptariant estetinį vaizdą. Kitaip tariant, svetainėje esantis televizorius tampa šeimos traukos centru ir vaiko ugdymo pagalbininku – kartu su suaugusiaisiais aptardamas filmuose transliuojamas žinutes, vaikas išsiugdo kritinį mąstymą, kurio jam vienareikšmiškai prireiks ateityje“, – sako ji.
Dovilė pataria, kaip sutvirtinti ryšį su vaiku, „neperdozuojant“ televizoriaus:
- Pirmenybę teikite įdomiam ir vaiko amžiui tinkančiam turiniui – edukaciniams animaciniams filmukams ir specialioms vaikų programoms, su vyresniaisiais žiūrėkite pažintines mokomąsias laidas.
- Televizorių su vaiku žiūrėkite dieną, o ne vakare, kad vėliau galėtumėte pabendrauti, pažaisti ir kartu išeiti į lauką, – kitaip tariant, ribokite laiką prie ekranų, formuodami malonią rutiną.
- Nepalikite vaiko prie televizoriaus ekrano vieno, juk esmė – ryšio su vaiku stiprinimas. Sėdėkite greta, stebėkite vaiko emocijas, atsakykite į jam kylančius, kartais gal ir nepatogius, klausimus.
- Būkite pavyzdžiu savo vaikui, patys dalį laiko praleisdami ne prie ekranų – užsiimdami malonia veikla, skaitydami ar dar geriau – kartu su vaiku klausydami audioknygų. Tai galima daryti mūsų televizijos „Baltų lankų“ audiotekoje.
