Kai pradinių klasių, anglų kalbos ir teatro mokytoja Asta Valatkaitė su bičiule prieš 20 metų įkūrė vaikų lavinimo mokyklėlę, negalėjo pagalvoti, kaip toli nukeliaus ši idėja. Štai jau 9 metus Asta vadovauja vaikų darželiui „Educado“, kurio unikali programa išskiria šią ugdymo įstaigą iš kitų.
Ar dar įmanoma nustebinti šiuolaikinius tėvus? Kalbamės su darželio vadove.
Darželio išprašė tėvai
Tad keliaukime laiko mašina atgal, kai dvi jaunos mokytojos įkūrė mokyklėlę. Asta prisimena, kokia šviesi, spalvinga ir savotiškai naivi buvo veiklos pradžia. Kaip norėjosi lavinti vaikus kitaip, ypatingai, vadovaujantis savo sukurta autorine ugdymo programa. Mokyklėlėje vyko užsiėmimai vaikučiams su tėvais, vaikučiams be tėvų. Muzika, dailė, judesys, teatras, saviraiškos žaidimai, priešmokyklinis rengimas, anglų kalba.
„Tuomet vadinomės Saviraiškos studija, vėliau – Visapusio ankstyvojo lavinimo centru. Tokių mokyklėlių ir darželių įkūrimas dažnai siejamas su motinyste, mamos statuso įprasminimu veikloje. Ir – ne, įstaiga gimė ne dėl to, kad neradome savo vaikams darželio. Mūsų motyvas buvo profesinis“, – prisimena Asta.
Veikla plėtėsi – daug pamokėlių, daug šeimų, šimtai vaikų. Ilgainiui Lietuvos ugdymo sistema keitėsi, kūrėsi privačių darželių tinklai. Tėvai, kurių vaikai lankė mokyklėlę, pradėjo raginti kurti darželį. „Mums nereikėjo didelio virsmo, nes viską turėjome – nedidelė adaptacija, ir mokyklėlės pagrindu įsikūrė darželis. Dabar tėvai prašo, kad kurtume mokyklą“, – juokiasi „Educado“ vadovė.
Techninė darželio įkūrimo pusė nebuvo sudėtinga. Pasak Astos, darželis yra programa, darbas su šeimomis, tėvų-vaikų-mokytojų kolektyvo bendrystė, emocijos. Bendrauti su valstybinėmis, veiklą reglamentuojančiomis institucijomis ar nupirkti baldus – išmokstama, tačiau niekas nepapasakos, kaip išspręsti sudėtingą situaciją su šeima, kuri yra kitokia, nei prieš tai buvusios.
Autorinė ugdymo programa
Grįžkime prie klausimo – kuo sužavėti šiuolaikinius tėvus, kurie išlepinti ugdymo sistemų ir metodikų gausos? Asta su kolegomis sukūrė visiškai unikalią ugdymo programą, kuri kartu yra ir labai paprasta. Šios programos esmė, kad visapusiškai lavinami vaiko dvasia, kūnas, emocijos, intelektas. Tokia visa apimančia programa rėmėsi Antikos mokyklos ar aristokratų vaikų lavinimas.
„Norėtųsi mūsų darželio esmę pristatyti nebanaliais žodžiais. Dauguma darželių pateikia sudėtingas programas, nes mano, kad to tėvams reikia. Pristato tai, kaip kažką nauja, nors tai nėra nauja, tik kitaip pavadinta. Parašo programas nesuprantamai, sudėtingai, tikėdamiesi, kad tai atrodys moderniai.
Gali nuskambėti nešiuolaikiškai, bet ikimokyklinis ugdymas yra muzika, dailė, judesys – tai, kur greičiausiai skleidžiasi vaiko asmenybė. Tai veiklos, kurių metu lengviausiai ir imliausiai įsisavinamos žinios, įtvirtinami nauji gyvenimo įgūdžiai ir suprantama pasaulio struktūra. Mūsų programa tinka tėvams, kurie nori ateityje matyti savo vaiką ištvermingą, atkaklų, jautrų ir sėkmingą“, – dalinasi darželio vadovė.
Tėvus ši programa įtikino. Jie ryžtasi vežioti vaikus į darželį iš kito miesto galo, o visą pirmąją darželio grupę sudaro… buvusių auklėtinių broliai ir seserys.
Pradėkime nuo kūno
„Educado“ programą norėjosi pristatyti nuo to, ko tikrai nerasite kituose darželiuose. Tai du sportiniai projektai – baseinas ir dviračiai.
Vaikučiai jau daug metų kartą per savaitę važiuoja į sostinės Vaikų ir jaunimo centro baseiną, kuriame darželis nuomoja plaukimo takelį. Plaukimo programoje dalyvauja vaikai nuo 3 metų. „Turime trenerę, kuri yra šio projekto dalis, ir rezultatai labai geri. Yra autorinė plaukimo lygių sistema, labai aiškūs ritualai, apimantys važiavimą į baseiną ir iš jo, pokalbius prieš ir po treniruotės, pasisėdėjimus atvėstant po treniruotės, užkandžius ir t.t. Vaikučiai pradeda nuo mažų dalykų – smagios pažinties su vandeniu, o į mokyklą išeina puikiai plaukdami didžiajame baseine“, – pasakoja Asta Valatkaitė.
Kitas „Educado“ pasididžiavimas – kasdienybė su dviračiais. Vaikai mokomi suvokti, kad dviratis – tai sveiko ir tvaraus gyvenimo dalis, puiki susisiekimo priemonė.
„Viskas prasidėjo, kai prireikė papildomų judesio veiklų lauke su vaikais. Pati tuo metu labai norėjau gero paspirtuko, gavau jį dovanų – taip ir „užsikūrė“. Darželio žodyne atsirado nauji žodžiai – rampos, šalmas, balansas. Buvo taip šaunu keliauti toli, „kur tik panori“, kad atėjo poreikis naujiems iššūkiams, – staiga, greitai persėdome ant dviračių. Galima sakyti, kad mums kuo sunkiau, tuo smagiau (kvatojasi).
Tad dabar darželio vaikai nuo 3 metų mokosi važiuoti pedaliniais dviračiais. Ne tik balansiniais dviratukais, o tikrais dviračiais! Su 5–6 metų vaikais mes jau važiuojame į miestą. Dviračius miname kone kas dieną, o vasarą – tai smagiausi tolimi žygiai. Jeigu įsivaizduojate atstumus, tai nuo Vilniaus Žalgirio odontologijos klinikos važiuojame iki CUP, Katedros, Vingio parko. Vaikų dviratukai laikomi darželyje, kaip ir šalmai bei gertuvės.
Taikome labai aiškią metodiką, kaip išmokti važiuoti dviračiu, atsakingai apmokome mokytojus – kaip važiuoti su vaikais. Taip, per dviračių žygius mūsų auklėtiniai turi išeiti į gatvę. Į miestą. Tai skamba bauginančiai. Tačiau juk tai miesto, o ne kaimo vaikai. Jie nuo gimimo yra mieste, mato automobilius, gatves, praeivius, įvairų transportą. Mums Vilnius – mūsų mylimas, mus auginantis miestas“, – sako darželio vadovė.
Darželis – kaip lavinimo studija
Dailės, muzikos, teatro, šokių pamokėlės – darželinukų tėvams įprasta pasiūla. „Educado“ darželyje šios pamokėlės vyksta kitaip – ne kaip įprastame darželyje, kur pamokėles dažniausiai veda ta pati auklėtoja, o kaip lavinimo studijoje, kur kiekvieną dalyką dėsto arba kuruoja profesionalai. Apie tai darželio vadovė pasakoja:
„Muzika darželyje skamba kiekvieną dieną ir labai dažnai. Kiekvienas rytas prasideda Dainų ratu, kur dainuojame viską ir apie viską, – nuo kažkam patinkančios Lino Adomaičio dainos iki sutartinių, kurios yra sunkus, ne visiems įkandamas žanras, o mūsų vaikams labai patinka. Taip pat turime 2 muzikos pamokas per savaitę, kurias veda fantastiška muzikos mokytoja. Muzikos pamoka vaikams – tai solfedžio, intonavimas, ritmika, kompozitoriai ir gyvų instrumentų garsas. Mūsų darželyje skamba smuikas, gitara, ukulelė, saksofonas ir klavinova.
Dainos yra didžiulis pažinimo šaltinis, viešo kalbėjimo praktika, žodyno plėtimas. Dainavimas – galingas įrankis ir vaiko fizinės sveikatos gerinimui, dainuojant stiprinama diafragma, nugaros raumenys. Taip stiprinama imuninė sistema, ritmiškas kvėpavimas padeda nusiraminti bei gerina plaučių darbą.
O kur dar atminties lavinimas. Kiekvieną dainos žodį išsiaiškiname, kad vaikai suprastų, apie ką dainuoja, iš kur tekstas atsirado. Sakome, kad dabartiniai vaikai skęsta dingusių žodžių vandenyne. Jie yra dingusių žodžių, nuskurdusio žodyno karta. Nesvarbu, kiek kartų pasakosi apie pienę, jie lauke ją pamatę sakys „gėlė“. Kas nužudė vaikų kalbą? Tikriausiai kritinio tėvų mąstymo stoka, aplinkoje skambančios radijo, TV, reklamų, prastų socialinių tinklų tekstų įtaka. Juk dabar tėčiai ir mamos patys nebevartoja daugybės žodžių ar nebežino sinonimų.
Dailės pamokėles veda dailės pedagogas, o ne auklėtoja. Čia nepamatysite ant išspausdintų lapų pasakų personažus spalvinančių vaikų. Mes darželyje „tvorų nedažome“ – nespalviname neestetiškų ir netinkamų amžiui piešinių, animacinių kičinių personažų. Ne visada tėvai tai iškart priima, bet labai greitai estetikos pojūtis nugali. Manome, kad estetika turi būti ne tik vaiko aprangoje, muzikoje, bet ir aplinkoje. Darželyje ant sienų nekabiname bet kokio paveikslo ar nuotraukos. Išmokyti suvokti proporcijas, kompoziciją, spalvas gali tik specialistas. Net su dvimečiais pas mus dirba profesionalai.
Sakote, o kuo dar sudominti vaikus, jei ne animaciniais personažais? Vaiko pasaulis, žinoma, turi būti vaikiškas, bet daryti atranką tarp vaikiškų dalykų irgi galima. Kaip pavyzdys galėtų būti knygos. Galima skaityti knygas, esančias išpardavimų topuose, o galima pasiskaityti knygų recenzijas ar bibliotekoje rasti knygą, kuri apdovanota Anderseno premija.
Vizualios estetikos gausa internete nustebintų, tad mūsų pareiga teisingai atrinkti.
Vertybinis kinas – dar viena vaikų mėgstama edukacija. Tai nėra laikas, kai „užkišame“ vaikus filmuku, nes patys norime pailsėti. Mes iš filmų mokomės.
Nagrinėjame anime genijaus Hayao Miyazaki kūrybą, kurioje stipri estetika, vertybės. Kai rodoma aptarimo verta scena, vaizdą stabdome. Vaikai pasakoja, ką pastebėjo, kaip suprato. Deja, dabartiniai vaikai dažnai žiūri besikeičiančius vaizdus ir negirdi teksto. Paskui papasakoti, kas nutiko, jie nebegali. Sustabdę sceną mokomės ją papasakoti, rasti žodžių, tai vaikams nėra paprasta.
Ir dar turime zumbą. Tai šokio ir sporto sintezė, kuri „užkuria“ vaikus, – net šešiamečius berniukus, kurie ruošiasi pirmai klasei. Darželyje nėra atsisakančių šokti, visi labai mėgsta šokio žaidimus. Zumba yra latino muzika, tad šokame salsą, džiaugiamės šokiu, judesiu pagal muziką.
Didžiuojamės ir savo priešmokykliniu rengimu. Į mokyklą iškeliauja skaitantys (skaitymo mokymo programa nuo 4 metų), mąstantys, savarankiški, jaučiantys atsakomybę, tvirti būsimi pirmokai.
Viskas truputį kitaip
Kalbant apie darželį, atsiskleidė dar ne vienas dalykas, kas čia daroma kitaip, netradiciškai. Pavyzdžiui, auklėtojos čia vadinamos mokytojomis, jos vaikų veiklų nefotografuoja ir tėveliams nuotraukų nesiunčia, nes „kokiame dar darbe žmonės turi fotografuoti darbo procesą tuo pat metu, kai dirba tą darbą?“ Vaikų gyvenimas čia fotografuojamas ir filmuojamas, tačiau tai daro atskiras žmogus ir fotoreportažai nėra daromi kas dieną. Vaikams telefonas mokytojos rankose reiškia, kad bus įjungta muzika, arba „eisime į virtualiąją biblioteką (tais atvejais, kai greitai turime sužinoti, kuo maitinasi tapyrai).
Mažųjų adaptacija irgi vyksta kitaip. Specialus, konkrečiai šeimai sudarytas ir pritaikytas adaptacijos planas puikiai veikia. Jei tėveliai pasitiki darželiu, adaptacija vyksta itin sklandžiai.
Gimtadieniai čia švenčiami mokant prasmingai linkėti. „Mūsų darželyje vaikas nelinki pinigų, laimės ir džiaugsmo. Mes drąsiname mąstyti nešabloniškai.
Aptariame – kai dovanoji dovaną kitam, ar tu dovanoji tai, kas tau patinka, ar tai, kas jam patinka? Ar gerai pažįsti žmogų, kuriam dovanoji, ar žinai, ko jis norėtų? Vaikai linkėjimus piešia. Banalu, bet piešinio piešimas yra mintis apie dovaną, dovanojimo džiaugsmą ir prasmę. Tada dovanos ruošimas virsta mąstyti skatinančia veikla“, – pasakoja darželio vadovė.
Svarbiausias gero darželio tikslas, pasak Astos, – iki mokyklos vaikui parodyti labai daug kelių ir spalvų, leisti tikėti, kad pasaulis tikrai yra gražus, kad jį priims. Ir nesugadinti Dievo darbo.
Akimirkos iš darželio gyvenimo:
