Vaikų sveikata visais laikais buvo pagrindinis tėvų rūpestis, tačiau dabar, kai vis daugiau kalbama apie tai, kad verta domėtis tuo, ką dedame į burną, kontrolė, kuo maitinasi vaikai, dar labiau sustiprėjo. Ši tendencija neaplenkė ir iki šiol „kaltu malonumu“ laikytos užkandžių kategorijos.
Užkandžiauti įpratino karantinas
Pasaulinės statistikos duomenimis, 2023 m. net 61 proc. žmonių teigė, kad, norėdami pasilepinti arba užkąsti tarp pagrindinių valgymų, ieško sveikesnių užkandžių alternatyvų nei anksčiau, o tai, savo ruožtu, keičia užkandžių gamintojų produktų asortimentą. Tačiau, anot „Vilniaus pergalės“ gamybos direktorės Gitanos Šimanskienės, kartais nutinka net atvirkščiai – tai gamintojai, atsižvelgę į pasaulines tendencijas, kuria gaminius, kurie keičia įprastus pirkėjų pasirinkimus.
„Labiausiai užkandžių vartojimo įpročius pakeitė, be jokios abejonės, COVID-19 pandemija, kai visi turėjome ilgą laiką likti tarp keturių sienų. Pasaulinė statistika rodo, kad nuo tada šeimose, kuriose yra vaikų, per visą dieną užkandžiaujama net 58 proc. dažniau, – po karantino taip ir liko įprotis daug užkandžiauti.
Kitas svarbus dalykas – vaikai šiais laikais yra ne ką mažiau užimti nei jų tėvai, nes pamokas mokykloje keičia popamokinė veikla, – įvairūs būreliai ir sporto užsiėmimai, todėl namuose dažnai visa šeima susirenka tik vakare, o tai reiškia, kad užkandžiai dabar sudaro didesnę vaikų mitybos dalį nei anksčiau. Kokia jų kokybė – ar tai traškučiai ir šokoladukai, ar kažkas sveikiau, – jau tėvų auklėjimo padarinys“, – pastebi ji.
Pusryčiauja tik du trečdaliai
Lietuvos statistika nedžiugina. Ne vienerius metus bendrojo lavinimo mokyklų 6–7 klasių mokinių mitybos ir fizinio aktyvumo įpročių tyrimus atliekančios socialinės iniciatyvos „Sveikatiada“ duomenimis, jau daugybę metų kasdien pusryčiauja tik du trečdaliai vaikų, karštus pietus mokykloje valgo mažiau nei kas antras, tačiau kasdien užkandžiauja apie trečdalis vaikų. Ir blogybė ta, kad populiariausiais užkandžiais vis dar išlieka saldžios bandelės, jogurtai, glaistyti sūreliai ar bulvių traškučiai. Kitaip tariant, gaminiai, kuriuose gausu cukraus, druskos ir tuščių angliavandenių, kurie augančiam vaiko organizmui visiškai nėra naudingi, net atvirkščiai – skatina blogus valgymo įpročius ir programuoja būsimas ligas.
Tėvai – nuomonės formuotojai
„Kadangi vaikai dar neturi patirties, o mažiukai – ir galimybių, mitybos įpročius savo vaikui pirmiausia turi suformuoti tėvai. Aišku, vėliau tam įtakos turės klasės draugai ar nuomonės formuotojai internete, tačiau būtent tėvams tenka atsakomybė dar ankstyvoje vaikystėje išugdyti įprotį pasirinkti ne tik skanų, bet ir organizmui naudingą užkandį. Ypač, kad šiais laikais jo paskirtis pasikeitė, – tai nebėra „kaltas malonumas“ ir „tuščių“ kalorijų bomba, o labiau – kokybiškas maistas tarp pagrindinių valgymų. Kartais – net su funkciniais priedais, kurių galima rasti maisto papilduose ar sveikuolių gaminiuose“, – kodėl verta peržvelgti savo vaikų užkandžių asortimentą pasakoja G. Šimanskienė.
Norėdami, kad vaikas maitintųsi sveikai, taip maitintis turi ir patys tėvai, tad džiugina, kad pokyčius jau galima pastebėti, – remiantis tyrimų agentūros „NielsenIQ“ ataskaita, per praėjusius metus Lietuvoje net 2 iš 3 žmonių poreikiai užkandžiavimo klausimu pasikeitė. Rūpindamiesi savo sveikata, tėvai į savo prekių krepšelį dedasi kuo natūralesnius gaminius su suprantamais ir aiškią naudą organizmui suteikiančiais ingredientais, kitaip tariant, – su mažai cukraus, mažai riebalų, praturtintais daug baltymų ir ląstelienos turinčiomis medžiagomis, mikroelementais ir vitaminais.
Užkandžių paskirtis ir sudėtis keičiasi
Ypatč didelis pokytis pastebimas pusryčių sausainių – vadinamųjų pusrytainių – kategorijoje. Ši rinka pastaraisiais metais visame pasaulyje išaugo net kelis kartus.
„Tai lėmė kelios priežastys: pirma – greitas gyvenimo būdas ir jau minėtas nuolatinis tėvų bei vaikų užimtumas, dėl kurio pusryčiai sausainių forma suvalgomi pakeliui į darbą ar mokyklą, antra – galimybė į delno dydžio dienos valgymą sutalpinti begalę naudingų ingredientų, kurių vis dar pusryčiams vaikams duodami kukurūzų dribsniai su pienu dažniausiai pasiūlyti negali.
Be to, savo indėlį į sveikos gyvensenos tendenciją įneša ir gamintojai, nes dėl daugumos įpročio valgyti bet kur ir bet kada, užkandžiai kuriami maistingesni ir paprasčiau vartojami: pavyzdžiui, didesnis dėmesys skiriamas pasirinkto gaminio funkcinių ingredientų naudai, į vieną porciją jų sutalpinama daugiau, pusrytainių ir kitų vaikams pritaikytų užkandžių pakuotės yra mažesnės, kad tokie užkandžiai būtų jiems patrauklūs, dizainas kuriamas ryškesnis. Prieš 10 ar daugiau metų tai nebuvo taip aktualu“, – apie pokyčius užkandžių kategorijoje, kurie tinkami vaikams, pasakoja G. Šimanskienė.
Kokios užkandžių tendencijos?
Pasak jos, 2024 metai bus atradimų metai – žmonės rinksis ne tiek egzotiškus, kiek dar nebandytus užkandžių skonius ir skonių derinius, kartais – net iš praeities. Šių metų užkandžių tendencijas galima suskirstyti į dvi ryškiausias kategorijas – „naujai atrasta nostalgija“ ir „funkciniai ingredientai“.
„Naujai atrasta nostalgija – tai skoniai, kuriuos prisimename iš vaikystės ir kuriais norime pasidalinti su savo vaikais, – tai rūgščia uogiene pertepti sviestiniai sausainiai, ką tik iš orkaitės ištrauktas vanilinis varškės apkepas, morkų pyragas su cinamonu ir visos tiesiog indelyje kaitinto sutirštinto pieno variacijos. Tai, ko šiuolaikiniai vaikai jau nepatyrė.
O funkciniai ingredientai atliepia šių dienų sveikos gyvensenos tendenciją – užkandžiuose, ypač skirtuose vaikams, turės būti tai, ką lengvai galima atpažinti ir kas yra naudinga mūsų organizmui. Tai speltos, kviečiai, grikiai, rugiai, avižos, miežiai ir kitos skaidulinės medžiagos, įvairūs vitaminai ir mikroelementai, kurių reikia augančiam vaiko organizmui. Taip pat juose neturėtų būti skonio stipriklių ir dirbtinių dažiklių, druskos ir cukraus kiekiai taip pat turėtų atitikti įstatymo numatytas normas – kitaip tariant, užkandis ne tik turėtų numalšinti vaiko poreikį „kažkam saldaus“, bet ir turėtų būtų naudingas.
Šią sveikatingumo bangą užčiuopėme jau 2022 m., todėl į puikiai žinomą „Gaidelio“ sausainių kategoriją įtraukėme naują gaminį – „Gaidelis 7 grūdai“, kuriame nėra palmių riebalų ir kuris yra gerai virškinimo sistemai būtinų skaidulinių medžiagų, vitaminų B1, B2, B6, E, pantoteno ir folio rūgščių, magnio ir geležies šaltinis, – tai, ko reikia vaiko imuniteto stiprinimui, augantiems raumenims, kaulams ir smegenims vystytis.
Užkandžiai vaikams – kada ir kiek?
Žinoma, užkandžių kiekis bei sudėtis kūdikiui ir į mokyklą savarankiškai žygiuojančiam moksleiviui skiriasi, tačiau mitybos specialistai sutaria, kad pasistiprinti dienos metu reikia visiems.
- Užkandžiai kūdikiui
Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja kūdikius iki 6 mėnesių maitinti tik krūtimi, todėl tokio amžiaus mažyliams užkandžiai nėra aktualūs, tačiau 6 mėnesių kūdikiai ir vyresni net 25 proc. savo paros energijos normos gauna užkandžiaudami.
Kadangi tokio amžiaus kūdikių skrandis yra mažutis, jiems derėtų duoti nedidelius maisto kiekius, tačiau dažnai 4–6 mėnesių kūdikiams po maitinimo galima pabandyti duoti vaisių ar daržovių tyrelę, tik tokio amžiaus vaikams jos reikia duoti nedaug – 3–4 arbatinius šaukštelius.
Kai tik kūdikiui atsiranda noras pačiam laikyti maistą rankose, jis jau geba savarankiškai jį trinti dantenomis (apie 8–9 gyvenimo mėnesį), geriausia mažyliui duoti užkąsti du kartus per dieną – tarp pusryčių ir pietų bei tarp pietų ir vakarienės. Tokio amžiaus vaikų mitybą turėtų sudaryti pusiau kieti, pusiau skysti patiekalai – nulupto obuolio ar kriaušės skiltelė, virta morka, banano, riestainio ar kietesnio sausainio gabaliukas. Viskas, ką kūdikis galėtų čiulpti, bet nekiltų rizika jam paspringti.
- Užkandžiai 2–6 metų vaikui
Kadangi tokio amžiaus vaiko skrandis dar nedidelis, per pagrindinius valgymus jis dar nesugeba suvalgyti tiek, kad jaustųsi sotus iki kito valgymo, ir suirzta išalkęs, todėl užkandis turi būti visada „po ranka“. Tokio amžiaus vaikai jau gali ragauti beveik viską, nes išdygę dantys padeda įkąsti ir sukramtyti beveik bet kokį užkandį. Dabar pats metas išplėsti kokybiškų užkandžių racioną ir pratinti mažylį prie kramtymo.
- Užkandžiai moksleiviui
Iki pietų moksleivių smegenys dirba intensyviausiai, todėl joms reikia itin daug energijos – nepapusryčiavę vaikai vangiau atlieka įvairias užduotis, jiems sunkiau susikaupti. Vaikams neštis į mokyklą galima įdėti skiltelėmis supjaustytų vaisių, daržovių, įberti saujelę riešutų ir džiovintų vaisių, o kad nekiltų pagundos už dienpinigius prisipirkti bulvių traškučių ar šokoladukų ir išlaukti vakarienės būtų lengviau, galima įdėti jo mėgstamo skonio pusrytainių su įvairiais funkciniais priedais.
Susiję straipsniai
