Per tėvelių atostogas darželinukai „išsimuša“ iš įprasto režimo. Koks vaiko režimas turėtų būti vasarą, kad nebūtų taip skausminga grįžti į realybę? Pataria psichologė Karolina Bajoriūnienė, www.porupsichologas.lt
Ar kūdikystėje reikia režimo?
Jau daug metų dirbu su vaikais ir susidariau tvirtą nuomonę: esu UŽ režimą nuo pat pirmųjų vaiko gyvenimo dienų. Dabar labai populiaru išgirsti gydytojus sakančius, kad vaiką reikia maitinti, kai tik jis to nori. Vertinant kūdikystės periodą, mažyliui didelis psichologinis pliusas, kad jo poreikiai patenkinami bet kada ir bet kur. Bet tai yra tik vienas lazdos galas, žiūrint „čia ir dabar“, t. y. šią minutę.
Žvelgdami į perspektyvą, turime suprasti, kad vaiką auginame ne sau, o visuomenei. Anksčiau ar vėliau jis turės išeiti iš namų, vadinasi, jis privalo mokėti prisitaikyti ir tame svetimame pasaulyje. Juk šeima yra maža visuomenė su savo policija, greitąja, mokykla, taisyklėmis, konstitucija, teismais… Tik ji sudaryta iš dviejų, trijų, keturių ar daugiau asmenų.
Tad kas vyksta? Nuo pat vaiko gimimo mes bet kuriuo savo elgesiu perduodame tam tikrą informaciją. Todėl visada skatinu tėvelius gerai apgalvoti kiekvieną savo pasakytą žodį, kiekvieną poelgį, ypač susijusį su vaiku. Tai – nuolatinės žinutės mažyliui, kurias jis priima ir suvokia, nepriklausomai nuo jo amžiaus. Todėl kalbant apie dienos režimą, savaime kyla klausimas – ką norime pasakyti vaikui, jau nuo kūdikystės augindami jį be režimo? Ką jam leidžiame suprasti tokiu savo elgesiu?
Atsakymas paprastas. Mes vaikui tarsi teigiame, kad jo poreikiai yra visų pirma, jie turi būti tenkinami bet kokiomis sąlygomis. Jeigu taip, kodėl, kai 3 metų atžala trepsi parduotuvėje, norėdama saldainio ar patikusio žaislo, tėvai kategoriškai atsisako jį pirkti? Jei jau nuo kūdikystės įdiegėme mažyliui suvokimą, kad tenkiname jo poreikius visada ir visur, – kodėl staiga keičiame savo nusistatymą? Juk jis jau įsisąmonino, kad jam išėjus iš šios šeimyninės visuomenės į plačiąją, jo poreikiai irgi bus tenkinami ir dažniausiai – nedelsiant. Tuomet nereikia prašyti, kad vaikas išsėdėtų pamokėlėse, kad negalima laužyti medelio, kad negražu triukšmauti viešoje vietoje. Galbūt jo tokie poreikiai?
Dienos režimo nauda
Apskritai bet koks režimas – miego, mitybos, fizinio aktyvumo – tai pirmiausia pagalba visose kitose gyvenimo srityse ir veiklose. Tinkama darbo ir poilsio, veiklos ir ramybės kaita padeda palaikyti darbingumą ir sveikatą, dirbti, mokytis, jausti psichinę ir fizinę gerovę. Net jei vasarojame, režimo reikėtų laikytis maksimaliai. Vaikas turi būti nuteiktas viską daryti tam tikru laiku, įpratintas laiku eiti miegoti, laiku keltis ryte. Rekomenduotina tėvams savo asmeniniu pavyzdžiu rodyti, kad dienos režimas susijęs su tvarkingu gyvenimu, pareiga sau, savo sveikatai.
Be abejo, nereikia į režimą žiūrėti kaip į gestapą – kad lygiai tą ir tą valandą reikia daryti vieną ar kitą numatytą dalyką.
Nuolatiniai mažylio varžymai, priekaištai, reikalavimai kelia natūralų jo pasipriešinimą, erzina, slegia, stelbia norą savarankiškai veikti, jaustis laisvam ir nevaržomam.
Tėvai turi parodyti, kad vaiko teisės yra neatsiejamos nuo pareigų. Be to, vaikas laikui bėgant turi suvokti, kad, nesilaikydamas dienotvarkės, jis daro žalą pats sau ir savo sveikatai.
Namų ir darželio režimas – darni visuma
Kaip minėjau, šeima – maža visuomenė, ruošianti vaiką išeiti į didesnę visuomenę su kitomis (kartais – griežtesnėmis) taisyklėmis. Nesant taisyklių namuose, vaikui sunkiau pritapti ir darželyje. Jeigu namuose nebus režimo, mažylis, patekęs į naują aplinką, jausis kaip žuvis, ištraukta iš vandens. Jis nesupras, kodėl reikia to režimo, iš kur toji nauja tvarka? Kodėl jis turi eiti miegoti, jei nenori?
Planuodami vesti vaiką į darželį, tėvai turi atsižvelgti ir paruošti jį tam.
Negalime tikėtis iš „laisva dvasia“ auginto vaiko, kad jis, patekęs į darželį, kuriame nustatytas tam tikras režimas, jau žinos ten galiojančias taisykles ir iškart pritaps. Vieniems mažyliams tai bus sunkiau, kitiems – lengviau, bet, iš anksto namuose pradėjus taikyti taisykles (idealu, jei jos taikomos visą laiką), vaikui nebus tokio šoko ir streso.
Paradoksas, tačiau kartais tam, kad ateityje nepatirtų didesnio psichologinio streso, vaikui reikia jau dabar suteikti minimalų stresiuką, kad vėliau jis lengviau prisitaikytų prie didesnio. Nes grįžus į darželį po „netvarkingos“ vasaros, o ypač – atėjus čia pirmąkart, nerimo ir įtampos tikrai bus.
Tėvai, prieš leisdami vaiką į darželį, turi suvokti, kad reikės eiti išvien su šia įstaiga. Turi būti vieninga sistema, darniai integruota į vaiko kasdienybę. Negalima leisti vaikui gyventi dviejuose radikaliai skirtinguose pasauliuose, kur viename iš jų – tvarka ir režimas, o kitame – visiška laisvė. Taip vaikui pateikiami dvejopi standartai, kai nebeaiškios ribos tarp to, kas gerai-blogai, leistina-draudžiama. Žinoma, namų ir darželio taisyklės gali skirtis, bet jos neturi būti priešingos.
Vasaros režimas nelygu atostogų režimui
Labai dažnai vasaros metu, kai tėvai atostogauja, kartu su jais laiką leidžia ir vaikas. Jo režimas neišvengiamai daugiau ar mažiau kinta. Jei tai yra ne ilgalaikis dalykas, pavyzdžiui, važiuojama atostogauti, tuomet galima to įprasto režimo nesilaikyti, tada ir atostogos bus labiau laukiamos, didesnės. Juk ir suaugusieji laukia atostogų, svajodami užsiimti tik maloniais dalykais, išsimiegoti ir pan. Kodėl gi ir vaikui to neleidus? Tačiau – dėmesio: tai pateisinama, jeigu tos atostogos nepereina į ilgesnį gyvenimo periodą, pavyzdžiui, dviejų ar trijų vasaros mėnesių laikotarpį. Tada reikėtų laikytis bent minimalių režimo taisyklių. Derėtų įvertinti aplinkybes, kad tėvai, gyvendami ir leisdami vaikui gyventi be režimo vasarą, gali sudaryti atžalai įspūdį, kad namuose yra rojus, kur leidžiama viskas, o darželyje – pragaras.
Grįžimas prie režimo po vasaros
Lankant darželį, sudarytas bendras režimas, prie kurio turi taikytis ir „vyturiai“, ir „pelėdžiukai“. Rengiantis po vasaros grįžti į darželį, pravartu į tai atsižvelgti ir iš anksto pradėti mažylį pratinti prie darželio režimo. Kada būtent – priklauso nuo konkretaus vaiko. Jei patirtis rodo, kad mažylis greitai prisitaiko, naująjį režimą galima pradėti taikyti ir likus porai dienų iki darželio ar net tą pačią dieną. Jei vaikui per sunku anksti keltis, jis yra „pelėdžiukas“, o rugsėjo 1-ąją septintą ryto jis keliamas į darželį, sudaromas dvigubas stresas jo organizmui ir psichikai – sutrikdytas per vasarą jau įprastas režimas ir radikaliai keičiasi dienotvarkė. Tokiu atveju tėvams rekomenduočiau geriau vaiką vesti į darželį vėliau, kad būtų tik vienas stresas, arba iš anksto pradėti pratinti prie būsimo naujo darželio režimo. Kai ateis laikas grįžti į darželį, mažylis bent jau bus pripratęs prie streso keltis anksčiau.
Režimas ir vaiko temperamentas
Režimo būtinybė priklauso ir nuo vaiko temperamento. Temperamentai yra keturi. Imkime „ryškiausius“ iš jų – melancholiką ir choleriką.
Melancholikas stipriai neįsitraukia į veiklas, nešvaisto energijos, lengviau, ramiau, pasyviau pereina nuo vienos veiklos prie kitos, tad tokiam vaikui režimas gali būti mobilesnis. Cholerikas (ypač jei jis dar yra hiperaktyvus) tiesiog kunkuliuoja energija, jo pilna visur, jis dažnai šokinėja nuo vienos veiklos prie kitos – tokiam vaikui režimas būtinas. Beje, pora valandų iki miego tokiam vaikui reikia išsidūkti, paliekant valandą ar pusvalandį prieš miegą pereiti į ramesnę būseną, paskaityti knygelę ar paklausyti ramios muzikos.
Kaip suderinti miego režimą
Vasaros metu vaikui itin svarbus tinkamas miego režimas. Be to, tai gerokai palengvintų vaiko grįžimą į darželio kasdienybę. Pirmiausia labai svarbu, kad vaikas pakankamai išsimiegotų.
Jei per atostogas tėvai leido vaikui naktinėti, artėjant grįžimui į darželį, vertėtų pabandyti pasinaudoti šiais patarimais, kurie padės suderinti miego režimą:
Laikytis režimo: vonia, pižama, dantų valymas, knygelės skaitymas – mažylis turi žinoti, ko tikėtis kiekvieną vakarą.
Galima susikurti ir savo ypatingus ritualus prieš ateinat Dėdei Miegui. Kartu su vaiku parduotuvėje galima išrinkti vaikišką naktinę lempelę ar mielą žaismingą pižamą – šie daiktai mažyliui kels malonių asociacijų.
Bent valandą prieš miegą neleisti vaikui naudotis kompiuteriu ar žiūrėti televizoriaus. Tokia veikla stimuliuoja, todėl trukdys užmigti ir ramiai išsimiegoti.
Kambarys, kuriame miega vaikas, turi būti patogus, tylus, vėsus.
Prieš miegą svarbu pabendrauti su vaiku. Jei darželinukas turi brolių ir seserų, kiekvienam vaikui reikia skirti individualaus laiko (norėdami sutaupyti laiko, tėvai gali keistis – vieną vakarą vaikas gali leisti laiką su mama, kitą – su tėčiu).
Vengti kofeino – jo yra, rodos, net tokiuose nekaltuose produktuose ir gėrimuose kaip šokoladas ir vaisvandeniai.
Stebėti ne laikrodį, o vaiką. Reikalingas miego kiekis gali priklausyti nuo individualių vaiko poreikių. Vienam vaikui gali pakakti 8 miego valandų, o kitam prireiks 10 ar net daugiau valandų miego per parą. Tėvai privalo stebėti, ar vaikui nepasireiškia tokie miego stokos požymiai, kaip hiperaktyvumas, atminties ar susikaupimo sunkumai, keistas elgesys.
Mitybos režimas
Mitybos režimas – pusryčiai, pietūs ir vakarienė – irgi svarbi vaiko dienotvarkės dalis. Kartais girdime tėvus sakančius: „Mano vaikas nevalgus…“.
Ir tuo metu mažyliui kišamas koks nors riestainis. Kodėl? „Taigi jis norėjo pagraužti…“. Taip vaikas tarp pusryčių ir pietų nuolat kažką užkandžiauja, o atėjus metui rimtai ir visavertiškai pavalgyti – raukosi. Būtina suderinti mažylio mitybos režimą, juolab kad vasarą galite pasiūlyti sveikų šviežių daržovių ir vaisių, naudingų augančiam organizmui.
Vis dėlto, siekiant tinkamai auginti ir auklėti vaiką, net ir per atostogas ar vasaros periodu neįmanoma likti be miego ir maisto režimo. Turėti vaiką – įsipareigojimas, kai reikia atsižvelgti į natūralius vaiko poreikius, kylančius iš paties mažylio, nors jis to gali ir neįvardinti. Pavyzdžiui, planuojant ryte anksčiau išvažiuoti į žygį, sodą ar prie ežero, natūralu numatyti, kad vaikui reikėtų anksčiau gultis miegoti.
Rekomendacija tėvams: trijų „R“ taisyklė
Ko dar galėtų imtis tėvai, pastebėję, kad darosi sunku susitvarkyti su vaiku po laisvesnio režimo vasarą? Tokiu atveju yra trijų „R“ taisyklė – ramus-reiklus-rūpestingas.
Ramus – tėvai privalo ramiai priimti vaiko emocijas ir nesileisti išprovokuojami jo protestų ir nenoro eiti į darželį, grįžti prie senojo režimo. Tiesiog ramiai konstatuojamas faktas: „Suprantame, kad tu blogai jautiesi, bet taip turi būti…“.
Reiklus – tėvai, nors ir gerbdami vaiko nenorą, turi priminti jo pareigas ir nesileisti į išlygas: „Taip turi būti ir ne kitaip…“.
Rūpestingas – tėvai, nepaisant reiklumo, turi parodyti rūpestį: „Matome, kad tau tai nelabai patinka, bet ateis savaitgalis, ir galėsi vėliau eiti miegoti ar ilgiau nesikelti ryte…“. Žodžiu – būtina ramiai reikalauti ir rūpintis savo atžala tuo pačiu metu.
Dar vienas sprendimas, palaikant dienos režimą, – būreliai ir stovyklos
Kaip minėjau, sunkiausia apsiprasti su griežtesniu dienos rėžimu sekasi tiems vaikams, kuriems per atostogas buvo leista nesilaikyti jokios dienotvarkės: bet kada eiti miegoti, bet kada keltis ar bet kada valgyti. Geriausia būtų, jeigu priešmokyklinukas ir vasaros metu nuolat būtų skatinamas kuo nors užsiimti, o ne bastytis gatvėmis, dykinėti ar iki vėlumos sėdėti prie televizoriaus. Pavyzdžiui, kai kurie tėvai savo atžalas vasarą išleidžia į įvairias stovyklas, būrelius. Ten jie neatpranta nuo tvarkos ir drausmės. Vaikai, kurių poilsis per atostogas būna gerai organizuotas, lengviau susitaiko ir su mintimi, kad, pasibaigus vasarai, reikės grįžti į darželį.
„Mamos žurnalas“
