Kaip susitarti ir šeimoje išlaikyti susitarimus bei ribas, pataria psichologė, knygų tėvams apie vaikų auklėjimą ir ugdymą bendraautorė Asta Blandė ir visuminio šeimos ugdymosi studijos „Family Lab Academy“ Kaune įkūrėja edukologė Jovita Starkutė.
Kai nėra ribų, vaikas sutrinka
Susitarimai ir ribos leidžia vaikui jaustis saugiai, o kuo vaikas mažesnis, – tuo stipresnė jo neigiama reakcija į neapibrėžtumą. Jei šeimoje vyrauja neaiškūs susitarimai ar vis skirtingos reakcijos į tokį pat elgesį, – tuomet namuose kyla nemalonių emocijų burbulai ir jie sproginėja, paveikdami kitus.
Nežinodamas, ko tikėtis, vaikas jaučiasi neramiai, tai daro įtaką jo emocijoms, bendram režimui. Tėvai pastebi, kad neramiai besijausdamas vaikas labiau linkęs provokuoti juos ir kitus šeimos narius, tarsi norėdamas tuo nerimu pasidalinti.
Kodėl taip svarbu susitarti šeimoje
„Jeigu žinai tai, ko iš tavęs prašoma, gali prognozuoti pasekmes ir mokytis prisiimti atsakomybę. Tai labai svarbu augančiam žmogui. Vaikas turi žinoti, kas leidžiama, o kas – ne, ko gali tikėtis, jei peržengia ribas, ir ar kiekvienąkart, kai jis pasielgia netinkamai, – sulauks atitinkamo grįžtamojo ryšio iš tėvų. Tik kantrus ir nuoseklus auklėjimas padeda mažam vaikui stiprėti ir skleistis neužgožiant kitų šeimos narių,“ – pastebi psichologė Asta Blandė.
Susitarimų laikymasis ir nenuolaidžiavimas (jei vaikas pasielgė netinkamai) vaikui padeda įsitikinti, kad kitaip nebus.
Kaip išlaikyti susitarimus už šeimos ribų
Situacija: Mes namuose laikomės susitarimo „saldumynai tik šeštadieniais“. Tačiau darželyje dukra išgirsta, kad kiti vaikai saldumynus valgo bet kada, juolab – jų atsineša į darželį. Ką atsakyti dukrai? Kad kitų šeimų susitarimai – blogi, o mūsų – geri?
Kai vaikas žino ribas: kas galima, o kas galbūt net pavojinga ir negalima, įsitvirtina susitarimai šeimoje, o vėliau jie įsitvirtina ir už šeimos ribų, kai vaikas pakeičia aplinką.
„Jei namuose vaikas įpras elgtis vienaip, pakeitus aplinką staiga nepradės elgtis kitaip. Jei pakeitus aplinką vaikutis pradeda elgtis nederamai, būtina atsitraukti ir priminti susitarimus, pasikalbėti. Jei pati aplinka būna triukšminga, daug svetimų žmonių, – tai gali sukelti vaikų susierzinimą, tėvelių dėmesio stoką, tačiau reikia įvertinti buvimo tikslą ir vaiko emocinę būseną. Žinoma, būdamas darželyje vaikas mato visokį kitų vaikų elgesį. Ir tikrai bus vaikų, kurių šeimos susitarimai nėra tokie patys, kaip jūsų namuose. Matydamas kitų vaikų nederamą elgesį, jūsų vaikas gali pradėti tokį elgesį kopijuoti. Tačiau labai svarbu apie tai išsamiai pasikalbėti, padėti vaikui suprasti ir prisiminti susitarimų laikymosi svarbą,“ – pataria psichologė.
Kaip ir kada nustatyti susitarimus šeimoje
Situacija: 5 metų sūnui nuosekliai pasakojame, kaip einant per gatvę reikia ne bėgti, o judėti ramiai, prieš tai apsidarius, net jei dega žalia šviesa. Kai einame pasivaikščioti su draugų šeima, sūnus labai jaudinasi ir pyksta, kad draugų berniukas per perėją bėga. Mūsų vaikas ima pamokslauti, bartis, net iki susipykimo su draugu.
Pirmaisiais gyvenimo metais kūdikiui elgesio taisyklės nėra reikalingos. Iki 5 metų vaikai susitarimų nesupranta tiesiogiai ir savo elgesį reguliuoja pagal tai, kaip reaguoja arba seniau į tokį elgesį reaguodavo suaugęs žmogus. Tad svarbiausias vaidmuo tenka šalia esančiam suaugusiajam. Jei iki 5 metų mes vaikui nebrėšime jokių ribų ir auginsime be susitarimų, tada paaugęs jis greičiausiai negebės tų elgesio taisyklių laikytis.
Nuo 5 metų vaikai jau geba tiesiogiai suprasti, kokie susitarimai kokioje vietoje galioja ir kad jų laikytis reikia. Nuo tokio amžiaus vaikas labai jautriai reaguoja, jei jis pats ar kažkas kitas pažeidinėja susitarimus. Tad atsiveria labai plačios galimybės su vaikais kalbėtis apie konkrečias situacijas, kurios padeda ar trukdo tarpusavio santykiams, kurti ir išbandyti naujus elgesio modelius, padedančius susitarti, teikti vieni kitiems grįžtamąjį ryšį.
Svarbu kartu nuspręsti dėl ribų
Situacija: 4 metų dukra jau perprato, kas mūsų šeimoje gerasis, o kas blogasis policininkas. Kai nueiname į parduotuvę, ji puikiai žino, kad žaisliukus perkame, tik kai būna akcija. Tačiau tereikia jai graudžiomis akytėmis pažiūrėti į tėtį, ir jis mirkteli – tiek to, imk tą lėlytę.
Vaikas, žinodamas susitarimus ir ribas, kas yra leistina, o kas ne, jaučiasi saugus. Jei susitarimai yra kintantys: vieną kartą leidžiama, o kitą nebe, –vaikas sutrinka, nebežino, kaip elgtis, pradeda reikalauti dėmesio (ir nebūtinai teigiamu elgesiu). Todėl dažnai vaikutis, ypač jei dar nekalba, pradeda reikalauti šaukdamas, rėkdamas ir pan. Jei tėvai atitinkamai nereaguoja, o atsako tuo pačiu, nesupranta išsakomo poreikio, šaukimas pereina į kitokias elgesio apraiškas – mušimąsi, kritimą ant žemės.
„Tokiu atveju svarbu šeimai aptarti ir nuspręsti, kokių susitarimų bus laikomasi, koks bendras abiejų tėvelių matymas dėl leistinų ir neleistinų dalykų, pavyzdžiui, leidžiama ar neleidžiama ropštis ant stalo, spintelės ar kitų daiktų, lipti laiptais vienam, valgyti ne tik virtuvėje, žaisti kamuoliu namuose ar tik lauke ir pan. Vaikai, tiksliai žinodami, kokie susitarimai ir ribos yra jų šeimoje, ugdosi discipliną ir tam tikrą rutiną, kasdienius įpročius, kurie suteikia saugumo,“ – pataria edukologė Jovita Starkutė.
Ką daryti, jei vaikas nesilaiko susitarimų
Situacija: Sūnų (6,5 metų) išleidžiame į lauką vieną, bet esame susitarę, kad jis žais tik aikštelėje po langais, kurią gerai matome. Tačiau ne taip retai pasitaiko, kad vaikas „išgaruoja“. Tai nueina už namo, tai į draugo laiptinę. Paskui sako – pamiršau.
„Vaikas tikrai ne visuomet laikysis to, kas sutarta. Jis gali neprisiminti, nes yra susitelkęs ties jam kur kas patrauklesne veikla ar dalykais arba tiesiog nori išbandyti pačių tėvų ribas. Todėl pirmiausia mes primename apie tai, ką sutarėme, ir paprašome tam tikro elgesio. Jei priminimo pakako, – situacija baigta. Jei ne, – ramiai ir aiškiai pasakome, kad jei jis nesielgs, kaip sutarta, jo laukia vienokios ar kitokios pasekmės. Jei vaikas elgsenos nekeičia, – jis patiria jam nemalonias pasekmes. Toks algoritmas būtinas kiekvieną kartą, kai vaikas peržengia ribas ar nesilaiko susitarimų,“ – pataria psichologė Asta Blandė.
Nepamirškite – susitarimai skirti visai šeimai
Situacija: Dukrai medikai liepė riboti saldumynus, nes turi antsvorio. Namuose neturi jokių saldėsių. Su dukra esame viską aptarę ir susitarę, kad ji galės mėgautis tik sveikais saldumynais (džiovintais vaisiais), o saldainiais ir šokoladu – per gimtadienius. Tačiau mudu su vyru labai mėgstame saldumynus, ir kai dura užmiega, pasiimame iš slaptavietės. Buvo daug ašarų ir nuoskaudos, kai vyras kartą pamiršo surinkti popieriukus, ir dukra rado prie mūsų lovos „įkalčius“.
Vaikai yra tėvų elgesio atspindys, o tėvai yra pagrindiniai ir svarbiausi pavyzdžiai vaiko gyvenime. „Nuo gimimo būdami toje pačioje aplinkoje vaikai saugo vaizdus, informaciją apie jų elgesį ir namie patirtus išgyvenimus bei emocijas, perima judesius, kalbėjimo manieras ir įpročius, ir tai palengva formuoja jų asmenybę. Išties vaiko auklėjimas yra tarsi buvimas tokiais, kokius norime matyti savo vaikus, o ne atvirkščiai. Todėl tėvai privalo visų pirma auklėti save bei rodyti gerą pavyzdį. Jei tėvai vaikus moko laikyti vienų susitarimų ir brėžia ribas, bet patys visiškai nesilaiko, tikėtina ir vaikai nesilaikys bei išprovokuos netinkamą vaiko elgesį. Jei tėvai po sunkesnės darbo dienos praradę kantrybę kelia balsą, nereikėtų tikėtis, jog vaikas elgsis kitaip. Į tokias, iš pirmo žvilgsnio atrodančias smulkmenas labai svarbu laiku atkreipti dėmesį, būtent todėl šiomis temomis nuolat kviečiame tėvus diskutuoti organizuojamų seminarų metu studijoje, tiek su specialistais, tiek tarpusavyje“, – sako edukologė Jovita Starkutė.
„Mamos žurnalas“
