Nėra nieko gražiau, kaip pradedantis kalbėti vaikas. Mes galime jam padėti, bet galime ir trukdyti

padėti, bet galime ir trukdyti. Edita Akstinavičienė, logoterapeutė, viena iš tinklaraščio „Augame drauge“ įkūrėjų

Nėra nieko gražiau, kaip pradedantis kalbėti vaikas. Mes galime jam padėti, bet galime ir trukdyti.

Skaitykite logoterapeutė ir edukologės rekomendacijas.

PIRMIEJI KALBOS MOKYTOJAI – TĖVAI

Edita Akstinavičienė, logoterapeutė, viena iš tinklaraščio „Augame drauge“ įkūrėjų

 Kas yra „motiniška“ kalba

Kalbos raidos vystymasis prasideda nuo gimimo, todėl pirmaisiais mokytojais ir kalbos ugdytojais tampa mažylio tėvai. Ar pastebėjote, jog jie dažnai su vaikais kalba kiek kitaip? Tėvai vartoja į kūdikį nukreiptą kalbą, kuri dažnai vadinama „motiniška“ kalba, nes pastebėta, jog būtent taip šneka mamos. Ši kalba skiriasi nuo įprastai mums girdimos aukštesniu tonu, įvairesne ir kintančia intonacija, konkretesniu žodynu ir trumpesniais sakiniais.

Vaikui labai svarbu girdėti taisyklingą aplinkinių kalbą, nes iki 3 metų formuojasi gramatiniai žodžių ir sakinių ryšiai, kuriuos vėliau formuoti bus sudėtingiau. Vaikai mokosi iš tėvų. Dažnai girdėdami švepluojančius ir kalbą iškraipančius suaugusiuosius, įsisąmonina netaisyklingą kalbą, todėl vėliau pradeda patys netaisyklingai kalbėti, o dažnai ir švepluoti. Juk „lialia“ vadinta mažylė nesupranta, kad su ja kalbama netaisyklingai, tad tikėtis, jog ji šį teiginį stengsis ištarti nešvepluodama, – nevertėtų.

Nors dar nekalba, bet jau turtina žodyną

Vaiko kalba vystosi betarpiškai ir nuolat. Jos raida labai priklauso nuo mažylį supančios aplinkos ir žmonių. Kuo daugiau vaikas girdės į jį nukreiptą kalbą ir su juo bus bendraujama, tuo sklandžiau vystysis jo kalba ir gebėjimas bendrauti su aplinka.

Iki 12 mėnesių kūdikiai stebi kalbančius žmones, jų veidus ir – kaip tariant įvairius garsus ar žodžius juda liežuvis bei lūpos. Mėgindami suprasti, kas vyksta kalbant, jie mokosi atkartoti ir taip „mankština burną“ ilgiems žodžiams.

Po pirmojo gimtadienio mažieji pradeda mažiau tyrinėti pasaulį burna, todėl ir suprasti, kas vyksta joje, jiems darosi vis sudėtingiau.

Aktyviausiai žodynas formuojasi iki 18 mėnesių, todėl kuo įvairesnę kalbą girdi mažyliai, tuo labiau plečiasi jų pasyvusis žodynas, kuris maždaug iki 4 metų susivienodina su aktyviuoju. Kai vaikas nekalba būdvardžiais ar sudėtiniais sakiniais, nereiškia, jog vaizdingai kalbai jis dar per mažas. Jis tiesiog kaupia žodžių bagažą, kurį atėjus laikui galės vartoti. Kuo taisyklingesnius ir įvairesnius žodžius girdės, tuo vaizdingesnę vaiko kalbą išgirsite paaugus.

Technologijų vieta vaiko kalbos vystymesi

Vabaliuko foto

Anna Sosa 2013–2014 metais Arizonos universitete atlikto tyrimą, kurio metu vertino 10–16 mėnesių vaikų kalbos raidą žaidžiant su kalbančiais elektroniniais žaislais ir įprastais. Buvo stebimas vaikų ir tėvų žaidimas su kalbančiais žaislais bei su įprastais. Pastebėta, jog žaisdami įprastais žaislais tėvai daugiau kalbėjo su vaikais, o vaikai daugiau vokalizavo, tuo tarpu žaisdami su muzikiniais bei kalbančiais žaislais nei tėvai nei vaikai neskyrė pakankamai dėmesio tarpusavio komunikacijai. Išsiaiškinta, jog kalbantys ir grojantys žaislai pastebimo teigiamo poveikio vaiko kalbos raidai nedaro.

Elektroninę kalbą vaikams kur kas sunkiau suprasti, vaizdo ir garso įrašai neprisitaiko prie vaiko, jų kalbėjimo tonas nekinta ir dažnai susilieja su foniniais garsais, tad tuo metu apsunkinamas vaiko kalbos supratimo lavėjimas, o juo labiau – ekspresyvioji kalba.

Kūdikiai ir maži vaikai turi dvimatį aplinkos suvokimą  ir neturi kritinio mąstymo, tad žiūrėdami televizorių negeba išskirti, kur yra realus gyvenimas, o kur išgalvotos istorijos. Greitai besikeičiantys vaizdai ekrane skatina dėmesio nesutelkimą, o matomi vaizdai nepalieka vietos vaizduotei. Ir vis dėlto žiūrėti televizorių reiškia nebendrauti, nekalbėti, o dažnai keičiantis ekrane paveikslėliams, – ir negirdėti, vadinasi, netobulėti.

Jovita Starkutė, edukologė, visuminio šeimos ugdymosi studijos „Family Lab Academy“ įkūrėja

KALBA IR MOTORIKA – NEATSIEJAMOS

Jovita Starkutė, edukologė, visuminio šeimos ugdymosi studijos „Family Lab Academy“ įkūrėja

 Kalbos raidos aktyvinimo būdai: kaip lavinti vaiko kalbinius įgūdžius kiekvieną dieną namuose?

Vaiko kalbinė raida glaudžiai susijusi su jo motoriniu aktyvumu, fiziniu ir psichiniu vystymuisi. Kalbinė raiška sparčiau vystosi aktyviau bendraujant su suaugusiaisiais, plečiantis veiklos ir pažinimo galimybėms, kai kūdikis gali daugiau matyti, nušliaužti ir paimti bei atlikti kitus įvairesnius veiksmus.

Kalbinės raidos aktyvinimas yra susijęs su pasaulio pažinimo procesu, jis vyksta tiesiogiai sąveikaujant su aplinka, kurią vaikas atranda ir ištiria visais pojūčiais, – matydamas, girdėdamas, liesdamas, ragaudamas ir uostydamas. Pasaulio pažinimas vyksta per asmeninę vaiko patirtį, kurią jis vėliau perkelia į kitas situacijas, todėl tėvai gali modeliuoti ir kurti situacijas, kuriose kartu su vaiku pažins daiktus, jų savybes ir veiksmus.

Taigi keletas patarimų, kuriuos būtina apjungti, naudoti vieną su kitu, kaip skatinti ir aktyvinti vaiko kalbinės raidos vystymą(si):

Įvardinkite, nuolat kartokite ir skatinkite kartoti. Mažas vaikas neįsimena žodžių ilgam, todėl pavadinimą reikia nuolat įvardinti, pakartoti, kai jis ir vėl pamato tą daiktą. Tai galima daryti nuolat kasdienėse situacijoje, atliekant kasdienius buities darbus vaikui girdint, – rengiant, valgant ir kitose situacijose ir tą daiktą parodant, įvardijant jį ir skatinant pakartoti. Pakartokite ir tai, ką vaikas pasakė, praplėsdami sakinį: „Obuolys? Tu nori šio raudono obuolio?“ ar paklausdami „Tu nori vieno ar dviejų“. Apibūdindami visuomet įvardinkite ir spalvą. Jei ir kalba nėra aiški, ir įvardintas daiktas visiškai neskamba taip, kaip jis iš tiesų įvardijamas, įvardinkite daiktą taisyklingai pasitikslindami. Taip parodote, kad suprantate, ką vaikas pasakė, ir suteikiate jam galimybę plėsti žodyną atsiremiant į tai, ką jis jau moka.

Vabaliuko foto

Išradingai panaudokite pasivaikščiojimo laiką lauke. Lauke vyksta intensyvus pažinimo procesas, todėl šį laiką būtų naudinga išnaudoti ir kalbinei raidai aktyvinti. Pasivaikščiojimo metu vardinkite augalus, statinius ir kitus matomus daiktus, sustokite, palieskite, pauostykite ir garsiai keletą vardų įvardinkite, tai ką matote, girdite, užuodžiate, liečiate ir pan., įvardinkite kilusias emocijas.

Lavinkite smulkiąją motoriką. Kalbos vystymuisi itin svarbi smulkioji motorika, rankos-akies koordinacija, nes tai skatina ne tik motorinio centro veiklą, bet ir kalbos galimybes. Panaudokite minėtus pojūčius sudarydami saugias sąlygas paliesti įvairių tekstūrų medžiagas, esančias namuose, – ne tik jas įvardindami, bet ir jas apibūdindami būdvardžiais (pūkuotą megztinį, ant megztinio esančias apvalias sagas, šiurkštų kilimą, įvairias kruopas, šiltą ar šaltą vandenį, maisto produktus ir pan.). Paprašykite vaiko surūšiuoti įvairių paveikslėlių rinkinį (kaladėles sudėti į vieną krūvą, daiktus, kurie naudojami buityje, – į kitą).

Skaitykite, dainuokite, pasakokite istorijas. Vaikams patinka daug kartų klausytis to paties pasakojimo, vartyti tas pačias knygeles ir girdėti tas pačias istorijas. Sekite kiekvieną dieną pasakas, dainuokite dainas, žaiskite skaičiuotes, pirštukų žaidimus, deklamuokite  eilėraščius. Įvardinkite knygelėje matomus daiktus, juos palieskite, paprašykite ir vaiko juos įvardinti, pridėkite įvairiausių garsinių intarpų (gyvūnų, paukščių ir pan.). Lavinkite vaiko gebėjimą sieti vaizdinį su žodžiu, vaikai ypač mėgsta knygas su daugybe paveikslėlių ir jiems pažįstamais daiktais. Dainuokite daineles įtraukdami muzikos instrumentus, rankų gestus, keiskite muzikos stilių ir tempą, sukurkite daineles su mėgstamais žaislais ir įtraukite vaiką į dainelės kūrimą (pvz., „Mama važiuoja traukiniu. Kas dar važiuoja traukiniu?“ Raginkite vaiką įvardinti, kas dar važiuoja traukinyje).

Žaiskite. Kalbinei raidai skatinti pasitelkite sensomotorinius žaidimus, kai pradedama domėtis pasauliu per daiktus, kai visi daiktai tyrinėjami, liečiami, čiupinėjami, numetami bei kartojami veiksmai ne po vieną kartą, su jais eksperimentuojama, daiktai išbandomi ne pagal paskirtį, ir taip kaupiama asmeninė patirtis. Pats metas klasifikuoti ir rūšiuoti objektus pagal spalvą, formą, dydį, juos įvardinti ir išbandyti, tyrinėti įvairius buityje esančius daiktus, atidaryti ir uždaryti, dėti ir išimti, supilti ir išpilti. Antrųjų vaiko gyvenimo metų pradžioje šie žaidimai pereina į vaizduotės, siužetinius, vaidmeninius žaidimus.

Kalbos pamokos vyksta čia pat, namuose, lauke, svečiuose – visur, kur vaikas gali kažką veikti:

Susiję straipsniai

Žymos: , , ,

Komentarų nėra.

Palikite atsiliepimą


du + 7 =

Kitos temos: