Kaip kalbėti su kūdikiu? Psichologė Žydrė Dargužytė su 6 mėnesių dukra kalbasi, kaip su suaugusiu žmogumi

Informacijos ir komunikacijos mokslų magistrė, geštalto psichoterapijos praktikė Žydrė Dargužytė-Černiauskė

Jeigu norime užauginti talentingą žmogų, vien intuicijos nepakaks. Skaitykite apie naują unikalią programą, kurios esmė – kalbinė aplinka kūdikystėje. Kuo daugiau mažylis girdės žodžių, tuo protingesnis augs.

Apie programą ,,Trisdešimt milijonų žodžių“

Medicinos mokslų daktarė, Čikagos universiteto mokslininkė Danos Suskind kartu su tyrėjų komanda sukūrė tarptautinę programą „Trisdešimt milijonų žodžių“ (TMŽ) apie kalbinės aplinkos poveikį kūdikio smegenų potencialui. Kovą TMŽ startavo jau ir Lietuvoje. TMŽ ambasadore tapo informacijos ir komunikacijos mokslų magistrė, geštalto psichoterapijos praktikė Žydrė Dargužytė-Černiauskė.

Kas svarbiau: genetika ar turtinga ankstyvoji kalbinė patirtis

Dar XX a. pabaigoje tarp mokslininkų kilo nesutarimų dėl vaikų gebėjimų pasibaigus ankstyvajam raidos etapui.

Klausimas, kodėl vieni vaikai gabesni už kitus, ilgai nedavė ramybės patyrusiems psichologams, sociologams ir medikams.

Kas lemia išskirtinius gebėjimus? Kiek įtakos tam turi genetika ir kiek ankstyvoji kalbinė patirtis?

Atsakymus dar 1995 m. pateikė mokslininkai B. Hart ir T. Risley. Jie įrodė, kad vaikų protiniai gebėjimai tik maža dalimi priklauso nuo genetikos, o svarbiausia – jiems jokios įtakos neturi tėvų socioekonominė padėtis. Mokslas pateikė išvadas – tam, kad vaikas pasiektų tai, ką jis iš tiesų gali pasiekti, svarbus kalbinės aplinkos turtingumas.

Socialinis nuosprendis – mažakalbystė

Jei mažylis ankstyvojoje vaikystėje augo mažakalbėje aplinkoje, tikėtina, kad tinkamam jo smegenų vystymuisi nepadės ir intensyvios priešmokyklinės programos. Klaidžių ir ilgų tyrimų keliu ėję minėti mokslininkai įrodė, kad laikotarpis nuo gimimo iki 4 metų yra bene svarbiausias vaiko smegenų potencialui lavinti.

Kalbėjimas kūdikiui ir kalbėjimasis su juo – ateities genijaus smegenų „maistas“.

Žodžių kiekybė ir kokybė

Paprastas paliepimas, pavyzdžiui, „nekalbėk“, ateityje nepadės mažyliui tapti produktyviu ir emociškai stabiliu suaugusiuoju. Labai svarbu pasakyti ne tik pakankamą žodžių kiekį, tačiau taip pat nepamiršti ir jų kokybės. Mažylį turėtų supti turtinga, sudėtinga ir įvairi kalbinė aplinka – tokia, kuri stereotipiškai žvelgiant, atrodo „per sudėtinga“ tokio amžiaus vaikui.

Taigi, siekiant turtinti mažylio žodyną, reikia numatyti žodžių kiekį bei vertę. Ir viskas ne tik dėl mažylio kalbos – tai dėl būsimųjų jo įgūdžių įvairiose srityse – matematikos, fizikos, chemijos, medicinos, psichologijos – gerinimo.

Tėvų ir mažylio dialogas

B. Hart ir T. Risley knygoje ,,Reikšmingi skirtumai“ kalba ne tik apie žodžių kiekį, bet ir nurodo jų funkcijas, kurias pavadina „dalykiška šneka“ ir „papildoma šneka“.

Dalykiškos šnekos pavydžiai: „Ateik čia“, „Apsiauk batus“, „Baik valgyti vakarienę“.

Papildomos šnekos pavydžiai: „Koks didelis medis!“, „Šie ledai – tikras skanumėlis“, „Kas yra mylimiausias mamytės berniukas?“.

Skirtumas tarp šių dviejų kalbos laukų – akivaizdus.

Nesunku įsivaizduoti, kaip paaugęs vaikas ar subrendęs žmogus reaguotų į vieną ar kitą pasakymą, tačiau nereikia manyti, kad to nesupras mažylis.

Klaidinga numoti ranka į vaiko lemenimus, prunkštelėjimus, tarškesius ir kitus skleidžiamus garsus. Priešingai – visi šie skambesiai gali tapti puikia tėvų ir vaiko dialogo pradžia. „Vrum, vrum“ – keliu važiuoja mašina, ,,au au“ – kieme loja šuniukas, „trakšt“ – sutrupa sausainis tarp dantukų – tokiu būdu tėvai jau pradeda pažindinti mažylį su pasauliu. Tai, atrodo, paprastas, tačiau labai reikšmingas procesas vaiko raidai.

Kalbos apdorojimo greitis

Saulės Sielos Studijos nuotrauka

Ne ką mažiau svarbus mažylio smegenų vystymosi elementas – kalbos apdorojimo greitis. Mokslininkai ištyrė, kad, nepaisant tėvų socioekonominės padėties, mažylių, girdinčių daugiau šnekamosios kalbos, žodynas neabejotinai turtingesnis, o kalbos apdorojimo greitis – didesnis.

Mažylis, ankstyvąją vaikystę praleidęs mažakalbėje aplinkoje, vėliau sunkiau įsisavina girdimus žodžius bei jų reikšmes.

Puikus pavyzdys – kalbėjimas su mažyliu tik šiek tiek mokant užsienio kalbą.

Vėliau, kai mažylis paūgės, jei kas nors kitas jam kalbės ta pačia kalba normaliu tempu ir kur kas geriau, jam reikės ,,kabintis“ už kiekvieno žodžio bandant suprasti jo reikšmę. Kol bus suprastas tam tikras žodis, pokalbis jau bus nuvingiavęs toliau, o vaikas taip ir liks nesupratęs konteksto, tik atskirų žodžių reikšmes. Kai kyla kalbos apdorojimo greičio problema, sutelkiamas dėmesys tik į vieną žodį ne į viso dialogo prasmę.

Kur atvedė 1995-ųjų tyrimai

Taigi D. Suskind su komanda sukūrė „Trisdešimties milijonų žodžių“ programą, skirtą kūdikių ir vaikų iki 4 metų smegenų potencialui didinti. Šios iniciatyvos ambasadorė Lietuvoje – Žydrė Dargužytė-Černiauskė – pati augina 6 mėnesių dukrą Vėtrą. Žydrė sako, jog TMŽ programa Lietuvoje yra absoliuti naujovė, – mat iki šiol kūdikių kalbos edukacijai nebuvo skirta pakankamai erdvės nei viešojoje erdvėje, nei šeimose.

„D. Suskind savo tyrimais įrodė, ko gali pasiekti vaikas, nuo kūdikystės augantis turtingoje kalbinėje aplinkoje, – iš esmės atsakymas paprastas – tapti genijumi. Deja, viskas yra kur kas sudėtingiau, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio. Sąvoka „daug kalbėti“ pati savaime nieko nereiškia – būtinas žinojimas, kaip ir ką kalbėti kūdikiui, kad jo smegenyse kurtųsi vis daugiau ateičiai tokių svarbių neuronų jungčių. Nuo kovo startavo nuotoliniai mokymai šeimoms, norinčioms ugdyti savo vaikus nuo pat jų gimimo. Kiekviena šeima turi galimybę pasirūpinti savo vaiku, nelaukdama, kol tai padarys priešmokyklinio ugdymo įstaigos. Sulaukus ketverių metų, nemažai galimybių jau būna prarastos negrįžtamai, nes, baigiantis tretiesiems gyvenimo metams, žmogaus smegenys, įskaitant šimtą milijardų jų neuronų, jau yra pasiekusios apie 85 procentus savo fizinio augimo“, – sako Ž. Dargužytė-Černiauskė.

Su dukra Vėtra pagal šią programą dirbu nuo pat jos gimimo

Klausimai psichologei-kūdikio mamai

Žydre, kaip jūs milžiniškame tyrimų ir atradimų sraute susiradote tuos amerikiečius?

Kai pradėjau lauktis dukros Vėtros, vėl aktyviai grįžau prie psichologinių temų – nuolat ieškojau mokslinių tyrimų, kalbančių apie kalbos įtaką vaikų smegenų potencialui. Toks tyrinėjimas atvedė iki medicinos mokslų pasaulyje žinomos pavardės – D. Suskind. Man į rankas pateko knyga „Trisdešimt milijonų žodžių: vaikų smegenų lavinimas“ („Thirty Million Words: Building a Child’s Brain“). Skaičiau godžiai. Jaučiausi tarsi radusi atsakymus į daugelį metų man ramybės nedavusius klausimus, lydėjusius mane kelyje nuo filologijos, komunikacijos mokslų į psichologiją ir psichoterapiją. Susisiekiau su Čikagos universiteto TMW Ankstyvojo ugdymo ir visuomenės sveikatos centru, kuriame dirba minėta gydytoja, ir gavau išskirtinę galimybę atnešti TMŽ iniciatyvą į Lietuvą.

Ar tai bus mokymai, kuriuose mokysite tėvus kalbėtis su kūdikiais?

Mokymai skirti tėvams, auginantiems vaikus iki 4 metų. Kol kas startuojame su „online“ kursais. Programos tikslas – užtikrinti sklandžią kūdikių ir vaikų intelektinę raidą. TMŽ metodika leis tėvams kasdien bendrauti su vaiku ir jį užimti taip, kad mažylių smegenyse kurtųsi vis daugiau naujų jungčių. TMŽ programą sudaro trys etapai: mėnesio trukmės „intensyvas“, trijų mėnesių trukmės pakopinis mokymasis ir vienerių metų trukmės studijos, apimančios „intensyvą“, pakopinį mokymąsi ir etapines peržiūras. Bus mokoma, kaip moksliškai pagrįstais būdais kurti turtingą ankstyvąją kalbinę aplinką, kaip tikslingai į kūdikio gyvenimą integruoti muziką, ką kūrybiškai veikti su mažyliu ir t.t.

Vėliau planuoju rengti gyvus susitikimus skirtinguose Lietuvos miestuose, taip pat yra planų pagal šią programą rengti priešmokyklinio ugdymo specialistus.

Ar ne vėlu mokytis kalbėti su vaiku, jeigu vaikui jau 2–3 metai?

Be abejonės, pats tinkamiausias laikas mokytis kalbėti su vaiku – kai jis dar auga mamos pilvelyje, nes programa skirta dirbti su kūdikiu nuo pat pirmųjų jo dienų šiame pasaulyje. Kaip gydytoja D. Suskind sako, pirmosios 1000 kūdikio gyvenimo dienų yra lemiamos smegenų formavimosi procese. Programos įrankiai tinka vaikams iki 4 metų, tad po šių kursų įgytas žinias bus galima taikyti beveik ketverius metus.

Kaip pati taikote praktikoje žinias, kaip kalbate su dukryte?

Su dukra Vėtra pagal šią programą dirbu nuo pat jos gimimo. Programa tik praktinė – joje iš esmės nėra jokios sausos teorijos. Su dukra nuo pat gimimo daug kalbamės apie viską, skaitau jai rimtus mokslinius skirtingos tematikos straipsnius, ji mokosi matematikos: kartu skaičiuojame, mokau ją geometrinių figūrų, orientuotis erdvėje, nuolat pasakoju apie tai, kaip daiktai išsidėstę, kokių jie formų.

Visą dieną stebiu dukros reakcijas – kūno kalbą, tariamus garsus – ir į juos reaguoju, išmokau atpažinti, ką jie reiškia.

Vėtrai dabar 6 mėnesiai, bet ji jau moka skirtingais būdais, dažniausiai garsais, pranešti apie savo poreikius – kada nori sisioti, kada valgyti, kada miego ir t.t.

Ši programa man padėjo dukrai geriau ištransliuoti ir savo emocijas –nuolat būti jai dėmesinga ir reaguoti į tai, kas vyksta čia ir dabar.

Su dukra visada kalbuosi kaip su suaugusiu žmogumi, o ne kaip su vaiku – visą dieną būdamos kartu aptariame viską, kas vyksta nuo pat atsikėlimo momento iki nakties miego. Gamindama maistą pasakoju, kokios formos yra cukinija, koks jos kvapas, kokia spalva, ką dabar su ja darau, kokį patiekalą gaminsiu, koks jo receptas. Niekada dukra nėra tik stebėtoja. Ji visada aktyvi proceso dalyvė. Jei gamindama maistą pastebiu, kad jai nusibodo (visada tai išreiškia savuoju būdu), klausiu dukros, ko ji dabar nori, palieku virtuvę ir keliauju sekdama jos poreikį. Iš esmės niekas nevyksta tyloje. TMŽ programos metu kartu su dalyvaujančiais tėvais mokysimės, kaip bendrauti su kūdikiu, kad lavintume jo smegenis.

Gal tėvų kalbėjimą puikiai pakeis mokomoji dokumentika per TV?

Deja, bet nepakeis. Šia tema labai gražiai yra pasakiusi gydytoja D. Suskind. Ji TV mokymui rado labai gražią analogiją – tai kaip rėtis, iš kurio viskas išbyra. „Neužtenka mažylio pasodinti prie televizoriaus ekrano ir leisti jam žvalgytis, kaip juda besikeičiantys paveikslėliai. Juk vaikas dar nesupranta, ką ten rodo ir kas yra kalbama. Mažylis turi jausti ir grįžtamąjį ryšį. Taigi televizoriaus ir kitų technologijų naudojimas vaiko mokymo procese priimtinas tik tada, kai kartu su vaiku dalyvauja ir tėvai“, – sako D. Suskind.

Gabija Cvilikaitė

Daugiau apie TMŽ iniciatyvą: FB – Kalbančios šeimos – TMŽ https://www.facebook.com/kalbanciosseimos

„Mamos žurnalas“

Susiję straipsniai

Žymos: , , ,

Komentarų nėra.

Palikite atsiliepimą


šeši + = 8

Kitos temos: