Studijos „G foto“ nuotr. www.gfoto.eu
Pastaruoju metu daug diskusijų sukelia klausimas, kada vaiką pradėti mokyti užsienio kalbos? Mišrios šeimos jaudinasi, ar jų vaikučio raidai nepakenks, jei tėtis kalbės su vaiku viena kalba, o mama – kita? Šiomis temomis yra atlikta daugybė tyrimų ir parašyta šimtai mokslinių straipsnių – tereikia paieškoti.
Reikėtų mokėti 3 kalbas
Dabar Europoje pastebima bendra tendencija ankstinti užsienio kalbų mokymo pradžią bei vaikus mokyti daugiau nei vienos užsienio kalbos. Dabartinėse Europos Sąjungos rekomendacijose patariama mokėti bent tris kalbas, neabejotina, kad praėjus keleriems metams ieškant darbo darbdaviai tikrai to reikalaus. Tuo tarpu Lietuva – vienintelė šalis ES, kur privalomam užsienio kalbos mokymui pradinėje mokykloje per metus skiriamų valandų skaičius trigubai mažesnis nei kitose šalyse. Taigi kada reikėtų pradėti mokyti vaikus užsienio kalbos, kad būtų išnaudotas jų didžiausias potencialas „sugerti“ žinias?
Kūdikių kalba – tarptautinė
Pirmuosius šešis gyvenimo mėnesius kūdikiai „šneka“ naudodami 70 garsų, kurie sudaro visas pasaulio kalbas. Vėliau jie išmoksta kalbėti naudodami tik tuos garsus ir žodžius, kuriuos girdi savo aplinkoje, daugiausiai iš savo tėvų. Pirmųjų metų pabaigoje kūdikio smegenys praranda gebėjimą atskirti garsus tų kalbų, kurių vaikutis negirdi. Tai patvirtina tyrimai, atlikti su japonų vaikais (šioje kalboje nėra garsų „l“ ir „r“). Japonų vaikai, kurie iki 9 mėnesių nebuvo girdėję anglų kalbos (ar kitos kalbos, kurioje šie garsai yra), vėlesniame amžiuje nebegirdėjo skirtumo tarp raidžių „l“ ir „r“. Taigi jau tokiame ankstyvame amžiuje reikia vaikus supažindinti su skirtingomis kalbomis – skaityti ar kalbėti jiems kalbomis, kurias moka tėveliai, leisti klausytis daineles ir t.t. – tai palengvins kalbų mokymąsi vėliau. Tiesa, įrodyta, kad aktyvus bendravimas, žaidimas su vaiku daro daug didesnį poveikį, nei, pavyzdžiui, DVD žiūrėjimas, o garso klausymas be vaizdinės medžiagos apskritai mažai prikausto mažų vaikų dėmesį.
Kanadiečių tyrimas
Toronto universiteto mokslininkė Ellen Bialystok atliko daugybę tyrimų su kanadiečių vaikais iš dvikalbių šeimų ir lygino juos su vaikais, kurių šeimoje kalbama tik viena kalba. Mokslininkė priėjo prie tokių išvadų: vaikai iš dvikalbių šeimų anksčiau pradeda skaityti, nes jie sugeba atpažinti ir surasti ryšius tarp raidžių ir garsų nematydami objekto vaizdo ir supranta, kaip tas objektas apibūdinamas raštu. Taigi užsienio kalbos mokymasis labai ankstyvame amžiuje gali daryti didelę įtaką gebėjimui skaityti. Vaikai nuo 4 iki 8 metų iš dvikalbių šeimų, lyginant su vaikais, kurie užsienio kalbos nesimokė, buvo stipriai pranašesni, kai reikėjo spręsti problemas ir naudoti kritinį mąstymą. Apskritai antros kalbos mokymasis daro teigiamą įtaką vaiko pažintiniam vystymuisi. Taip pat nustatyta, kad kuo ilgiau vaikas mokosi užsienio kalbos, tuo geresni būna jo rezultatai mokantis kitus dalykus, tarp jų ir matematiką. Tiesa, dviem kalbomis kalbančių vaikų kiekvienos kalbos žodynas buvo siauresnis, nei tik vieną kalbą mokančių vaikų. Nepaisant to, jų kalbos struktūros supratimas buvo toks pats, o dažnai net geresnis nei tų vaikų, kurie mokėjo tik vieną kalbą.
Vaikai kalboms imlesni
Fonetinių įgūdžių vystymosi tyrimai irgi patvirtino, kad vaikai, kurie girdi kitos kalbos garsus ir intonacijas ankstyvame amžiuje, lengviau išmoksta atskirti savo gimtosios kalbos žodžius. Šis gebėjimas atpažinti užsienio kalbos žodžius ir frazes skatina sukaupti dėmesį į savo kalbos garsus, o tuo pat metu gerina bendrą fonetinį suvokimą.
Be abejo, suaugusieji irgi gali mokytis užsienio kalbą, įsiminti naujus žodžius. Tačiau kuo anksčiau vaikas pradeda mokytis užsienio kalbos, tuo didesni šansai, kad jis kalbės be akcento. Taigi būtų gaila neišnaudoti natūralaus vaikų gebėjimo mokytis svarbiausiu laiku, kai išmokti antrą kalbą taip pat lengva, kaip ir išmokti pirmąją. Iki 50 procentų gebėjimo mokytis įgyjama pirmaisiais gyvenimo metais, o kiti 30 procentų – iki 8 metų.
Tai, žinoma, nereiškia, kad 50 ar 80 procentų žmogaus intelekto, išminties ar žinių yra suformuojama ankstyvoje vaikystėje. Tai tiesiog reiškia, kad per pirmuosius kelerius gyvenimo metus vaikų smegenyse susiformuoja pagrindiniai mokymosi keliai, kuriais bus naudojamasi visą ateinantį gyvenimą.
Toliau pateiksiu 13 patarimų, kaip galima mokyti savo vaiką užsienio kalbos:
1. Mokykite ką nors veikdami. Žaiskite parduotuvę, gaminkite užkandžius, eikite pasivaikščioti. Kol su vaikais ką nors veikiate, bendraukite antrąja ar trečiąja kalba.
2. Sustiprinkite įspūdį paveikslėliais ir garsais. Sakydami kitos kalbos garsą žaismingai iliustruokite jį piešinuku. Pavyzdžiui, „A is for apple“ (ir rodykite obuolį).
3. Mokymasis turi teikti džiaugsmą. Kuo daugiau džiaugsmo suteiks kalbos mokymasis, tuo labiau vaikas norės tai daryti. Mokymas žaidžiant, dainuojant, šokant ir pan. – pats efektyviausias, todėl, kad taip sukuriamos teigiamos emocijos, skatinančios vaiko mokymąsi.
4. Mokykite tuomet, kai abu esate atsipalaidavę. Niekada nekelkite vaikui streso. Atlikti moksliniai tyrimai įrodo, kad 80 procentų mokymosi problemų yra susiję su stresu.
5. Mokykite su muzika. Muzika padeda aktyvuoti visas smegenų sritis. Ar jūs dar prisimenate daineles, kurias mokėtės ankstyvoje vaikystėje? Dauguma žmonių prisimena, nes lengviausiai įsimename rimuotus žodžius, dainuojamus su muzika.
6. Mokykite judėdami. Smegenys ir kūnas sudaro vieną visumą. Nepaisant to, tradicinė švietimo sistema verčia mokinius visą dieną sėdėti. Dabar mes žinome, kad galima išmokti daugiau, jei mokantis judėsime. Skatinkite vaikus šokti ir judėti pagal ritmą, kai jie mokosi užsienio kalbą.
7. Mokykite kalbėdamiesi. Geras būdas mokytis kalbą yra kalbėtis ta kalba, pavyzdžiui, pietaujant.
8. Leiskite mąstyti. Labai svarbu vaikams palikti laiko „pribręsti“. Tai labai svarbi kalbos mokymosi stadija. Pirmiausia vaikai sugeria kalbą. Po to jie pradeda kalbėti.
9. Sugalvokite žaismingas asociacijas skaičiams ir žodžiams. Kuo daugiau asociacijų sugalvosite, tuo daugiau išmoksite.
10. Mokykite liesdami. Žaiskite pirštukų žaidimus naudodami užsienio kalbą. Pavyzdžiui, kol dainuojate ar sakote „Itsy, bitsy spider“, vienos rankos pirštais lieskite kitos rankos pirštus, taip, kaip lipa voras.
11. Mokykite ragaudami. Tegu mažieji mėgaujasi kalbos mokymusi – valgydami tegu pasako maisto pavadinimą naująja kalba.
12. Mokykite uostydami. Pažaiskite tokį žaidimą – paslėpkite daiktą krepšyje, duokite vaikui pauostyti. Tegu atspėja, kas viduje, ir pasako daikto pavadinimą naująja kalba.
13. Visą pasaulį naudokite kaip vietą savo mokslams. Kiekvieną kartą, kai išeinate iš namų, pasinaudokite proga išmokti ką nors naujo. Galite naudoti užsienio kalbą skaičiuodami obuolius, lygindami lapus, vardindami skirtingus paukščius, maisto produktus ar bet ką kita, kas domina vaiką.
Vaikai gali išmokti beveik viską
Jean Houston, knygos „Educating the Possible Human“ autorius yra pasakęs: „Vaikai gali išmokti beveik viską, jeigu jie šoka, ragauja, liečia, mato, girdi ir jaučia informaciją“.
Taigi šiame globalizuotame pasaulyje ankstyvas užsienio kalbos mokymasis gali padėti suprasti ir branginti skirtingas kultūras, vertybes ir kitomis kalbomis kalbančius žmones. Gebėjimas kalbėti dviem ar daugiau kalbų sustiprina pažintinį vystymąsi, o kartu ir moko sukaupti dėmesį. Tai daro teigiamą įtaką tiek gimtosios kalbos, tiek kitų disciplinų (tarp jų ir kitų užsienio kalbų) mokymuisi. Kad ankstyvasis užsienio kalbos mokymas būtų naudingas, mokiniai turi būti teigiamai nusiteikę užsienio kalbos ir ja kalbančių žmonių atžvilgiu, mokymosi programa turi būti tinkamai paruošta, atsižvelgiant į besimokančiųjų amžių, reikalingi patyrę mokytojai, kurie ne tik kalba abiem kalbomis, bet yra kompetentingi, kad sėkmingai pritaikytų amžiui tinkančią mokymo metodologiją.
Laura Jakė, „Kindermusik“ mokyklėlės Kaune vadovė
„Mamos žurnalas“
Sutinku su autoriumi, kad vaikus kalbų reikia mokyti jau nuo mažens. Kuo anksčiau pradeda tuo geriau. Juk vistiek vaiko mąstymas prasideda formuotis jau ankstyvoje vaikystėje. Tai kodėl jam nepradėjus mokytis ir užsienio kalbos taip stiprinant mąstymą, bei gebėjus bendrauti. Vistiek asmuo mokantis daugiau nei vieną kalbą yra komunikabilesnis, jam lengviau bendrauti su žmonėmis taip jis gali formuoti stipresnes asmenybę.
Puikūs patarimai tėvams kurie nori savo vaiką mokinti užsienio kalbų. Tuo labiau, kad vaikai tokiems dalykams labai imlūs yra. Džiugu, kad pastaruoju metu vis didesnis dėmesys skiriamas kalboms.