Sugebėjimas kalbėti – genetiškai užprogramuotas.
„Visi pasaulio kūdikiai, nepriklausomai nuo kultūros, kalbos, aplinkos, praeina tuos pačius kalbėjimo etapus“, – patikslina Paryžiaus universiteto profesorius psicholingvistas Ghislaine Dehaene-Lambertz.
Aišku, ta kalbos dovana turi prasmę tik su ta sąlyga, jeigu vaikas nuo pat mažens girdi kalbą.
Daug garsų mamos pilve
Jau gana seniai mokslininkai įrodė, jog vaisius įsčiose gyvena apsuptas turtingos akustikos, jis girdi vidaus garsus – mamos virškinimo sistemos ir širdies dūžių aidą, bei išorės garsus – mamos žemu dažniu sklindantį balsą.
Nustatyta, kad mažasis žmogelis į tuos garsus reaguoja. Nėštumo pabaigoje jis jau atkiša lūpas bei tiesia rankutes. Įrodyta, kad gyvendamas gimdoje jis jau skiria akustines subtilybes, pavyzdžiui, kai kurie garsai ir žodžiai prislopina vaisiaus širdelės dūžių ritmą, jis aprimsta ir suklūsta.
Čiulptuko eksperimentas
Neseniai į pasaulį atėjęs mažasis žmogutis, aišku, dar nieko negali pasakyti, tad lieka neaišku, koks balsas jam labiau mielesnis.
Mokslininkai teigia, jog tai labai lengvai gali išduoti kūdikio čiulpimo ritmas. Čiulpimas – tai darbas, kurį mažylis puikiai išmano. Į pagalbą buvo pasitelktas kompiuteris, prie jo prijungtas čiulptukas. Čiulpimo judesių dažnumas akivaizdžiai skyrėsi, kuomet naujagimis matė įvairius žmones, girdėjo skirtingus garsus ir balsus. Kuo kūdikis buvo labiau patenkintas, tuo įnirtingiau jis čiulpė čiulptuką.
Eksperimentas parodė, kad 72 valandų naujagimis mieliau rinkosi žmogaus balsą nei kitą triukšmą ar išvis tylą. Tačiau labiausiai jam patiko motinos balsas, vaikelis jį išsirinko iš kitų moterų balsų. O keisčiausia, jog tik 4 dienų naujagimis pasirodė esąs patriotas.
Jeigu buvo kalbama jo gimtąja kalba, naujagimis energingiau čiulpė čiulptuką. Kai tas pats asmuo pradėdavo kalbėti kita kalba, vaikelis čiulpdavo vangiau.
Ba-ba ir pa-pa
Žinoma, norint išmokti kalbėti, neužtenka tik augti šalia kalbančiųjų. Pirmiausia reikia atpažinti žodžius, suvokti skiemenis ir formas, iš kurių jie sudaryti. Fonemos – tai patys mažiausi lingvistiniai vienetai, leidžiantys atskirti vienus žodžius nuo kitų, pvz., kalva – galva, pokštas – bokštas.
Naujagimiai aiškiai skiria fonemas, tuo mokslininkai akivaizdžiai įsitikino duodami čiulpti čiulptuką sujungtą su kompiuteriu.
Naujagimiui ilgai daug kartų buvo sakomas skiemuo „ba-ba“.
Po kurio laiko tokie garsai jam pabodo ir jis nebekreipė dėmesio. Tačiau netikėtai skiemuo „ba“ buvo pakeistas į „ga“, kūdikis netikėtai krūptelėjo, žvilgsnis pasikeitė, jis sukluso.
Dviejų mėnesių kūdikis atskiria ir skiemenis, pvz., „pat“ nuo „tap“, o šešių – bando įsiminti žodžius „mama, tėtė, gerti, pienas, čiulptukas“, ir t.t.
Kūdikiai poliglotai
Pirmaisiais gyvenimo mėnesiais kūdikiai labai daug klauso. O kalbėti jiems neleidžia dar nesusiformavęs jų „balso aparatas“. Liežuvis užima visą burnos ertmę, įkvėpimą-iškvėpimą kūdikis prastai kontroliuoja.
Maždaug 4 gyvenimo mėnesį gomurys pasidaro žemesnis, nosis geriau kontroliuoja oro įkvėpimą, liežuvis išsitiesia. Šiuo metu kūdikis ypač kreipia dėmesį į motinos burnos artikuliaciją, žvilgsnį, lūpų išsidėstymą, melodiją, intonaciją. 6-10 mėnesių pradeda tarti skiemenis: ma, pa, ba, ga, gū.
„Balso aparatas“ tarsi atsigauna, kūdikis nepaliaujamai čiauška, guguoja.
Prancūzų psicholingvistai padarė eksperimentą. Jie pakvietė kelis suaugusiuosius, nieko nenusimanančius apie vaikų auginimą ir liepė atskirti, kuris kūdikis kokios tautybės šeimoje auga. Buvo pasirinkti prancūziukas, anglas ir arabų kūdikis. Mažasis arabas gugavo labai ryškiai pabrėždamas skiemenis, dėliodamas kirčius.
Prancūziukas švelniai melodingai kažką „aiškino“, o anglas skyrėsi savo nosine intonacija.
Treji metai ir 260 žodžių
Maždaug 1 metų kūdikis ima tarti žodžius: mama, tėtis, lelia ir t.t. Kūdikis pirmiausia sako tuos žodžius, kuriuos dažniausiai girdėdavo. Reikia priminti, kad suaugusieji su vaikais kalba „specialia“ kalba – ypatingai kaitalioja intonaciją, melodiją, paprastina žodžius. Tuose „specialiuose“ sakiniuose vis panaudojami nauji „normalūs“ žodžiai, kurie ryškiai tariami arba pabrėžiami sakinio gale. Žinoma, neužtenka vieno karto, reikia kelis kartus aiškinti, daug kartų kartoti. Maždaug 16-20 mėnesių vaikas ima kalbėti. Per 5-6 mėnesius jis sukaupia apie 50 pirmųjų žodžių žodynėlį.
Skirtingų tautybių vaikų skirtinga ir pirmoji leksika. Pavyzdžiui, amerikoniukai pirmenybę teikia tikriniams daiktavardžiams (pavadinimams ir vardams), švedų vaikai pirmiausia mokosi veiksmą žyminčius žodžius ir namų apyvokos reikmenų pavadinimus, prancūziukai – pasyvaus veiksmo veiksmažodžius (gerti, skaityti, galėti). Per 4 mėnesius žodžių bazė pasipildo 120 naujų, po 4 mėnesių – dar maždaug 140 naujų žodžių. 3 metų pabaigoje vaikas vartoja 260 žodžių.
Jis prakalbo!
Parengė Vita Valiukienė
„Mamos žurnalas“
