Iškištas kūdikio liežuvis – kada normalu, kada ne? Jeigu išreitinguotume klausimus, kuriuos siunčiate pediatrui, dažniausias būtų apie… iškištą liežuvį. Kalbame ne apie išdykusius darželinukus, o apie kūdikius ir mažus vaikus, kurių liežuvis iškištas nevalingai.
Konsultuoja vaikų ligų gydytojas dr. Algimantas Vingras.
Liežuvis – daugiafunkcinis organas
Liežuvis – tai burnos ertmėje esantis virškinimo sistemos organas, jo pagrindinės funkcijos – maišyti maistą su seilėmis, padėti įstumti maistą į gerklę ir kramtant stumti dantų link.
Taip pat liežuvis yra svarbus kalbai.
Liežuvis yra ir jutimo organas, jo gleivinėje daug bendrojo jutimo – lytėjimo, temperatūros, skausmo – ir skonio receptorių.
Kartu su gomuriu ir žandais liežuvis burnos ertmėje gali sudaryti neigiamą slėgį – taip užtikrinamas pieno paėmimas iš krūties.
Liežuvis labai paslankus organas, galintis keisti savo formą ir padėtį.
Idealus liežuvis
Idealu, kai kūdikio burna simetriška, o lankstus elastingas, nesuglebęs ir ne kietas liežuvis telpa burnoje, gomurys vientisas.
Kodėl liežuvis lenda lauk
Kūdikiui burna yra vienas iš aplinkos tyrimo instrumentų. Liežuvis, kaip organas burnoje, irgi aktyviai dalyvauja aplinkos tyrimo procese, todėl jis dažnai iškišamas iš burnos.
Pastebėjus, kad dažnai mažylis iškiša liežuvį iš burnos ar laiko jį iškišęs, kyla klausimas, ar tai normalu. Dažniausiai tai yra normalus kūdikio elgesys.
Kiekvienas mažylis gimsta turėdamas stiprų čiulpimo refleksą ir instinktą maitintis. Dalis šio reflekso yra liežuvio iškišimas. Tai padeda apimtį spenelį, apsaugo nuo užspringimo ir užtikrina kvėpavimą žindimo metu.
Liežuvio kaišiojimas, lūpų laižymas, sukryžiuotų rankų tiesimas prie burnos yra ankstyvi alkio signalai. Išalkęs mažylis pravirksta, kai mama nepastebi arba ignoruoja ankstyvuosius alkio signalus. Sotus mažylis taip pat gali iškišti ir kaišioti liežuvį. Tačiau tai jis daro nusisukęs nuo maitintojo, atsisako žįsti, čiulpti ar valgyti, gali atpilti dalį praryto maisto.
Kai kurie 6 mėnesių ir vyresni kūdikiai, artėjant maitinimo papildomu maistu laikui, pradeda kaišioti liežuvį. Dalis jų „mėgsta rodyti liežuvį“ ir po maitinimo. Mažyliui augant, šis įprotis išnyksta.
Kai mažyliui dar nepriimtinas tirštas maistas, pvz., juo norima maitinti jaunesnį nei 4 mėn. mažylį ar tokį, kuris, nors ir vyresnis, bet dar nėra tiek subrendęs, kad liežuviu nustumtų maistą ryklės link, jis kaišioja liežuvį maistą išstumdamas iš burnos. Taip besielgiančiam mažyliui tiršto maisto pasiūlykite po 2–3 savaičių ir pasikonsultuokite su gydytoju.
Kai kurie kūdikiai pradeda kaišioti liežuvį ir išdarinėti įvairias grimasas, tampa neramūs, kai jiems pučia pilvą.
Mažyliai mokosi kopijuodami – mėgdžiodami suaugusiuosius. Pastebėta, kad vos kelių savaičių mažyliai pradeda mėgdžioti suaugusiųjų mimikas, grimasas, taip pat ir liežuvio pasirodymą tarp lūpų suaugusiajam išraiškingai mažylį kalbinant. Mažylis gali iškištą liežuvį palaikyti, norėdamas sulaukti to paties atsako iš suaugusiojo. Tai yra normalu.
Liežuvio kaišiojimas atsiranda ir tuomet, kai mažylis pajunta liežuvio egzistavimą savo burnoje. Jis sukinėja, varto, kaišioja liežuvį, laižo į burną pakliuvusius aplinkos daiktus.
Kada liežuvio kaišiojimas jau nebe norma
Jeigu įtariate, kad mažylio liežuvis yra išsikišęs pro lūpas dėl to, kad jis netelpa burnoje, ar atrodo, kad liežuviui yra per maža burna, – pasikonsultuokite su gydytoju. Didelis liežuvis, maža burna yra vienas iš įgimtų ligų ir/ar nenormalaus kraujagyslių ir raumenų išsivystymo liežuvyje.
Dar viena iš liežuvio kaišiojimo ar iškišo laikymo priežasčių yra sumažėjęs raumenų tonusas.
Esant sumažėjusiam raumenų tonusui, neretai atsilieka ir mažylio raida. Mažylio raidą gydytojas įvertina kas mėnesį, profilaktiškai jį apžiūrėdamas ir (jei reikia) nukreipdamas vaikų neurologo konsultacijai. Sumažėjęs raumenų tonusas yra kai kurių įgimtų ligų požymis.
Kūdikis ar mažas vaikas, susirgęs sloga, kvėpuoja pro burną, išsižioja ir daugiau ar mažiau iškiša liežuvį, laižo lūpas. Kai tik pastebėjote, kad kūdikis ar mažas vaikas kvėpuoja sunkiai, pablyško, ar atsirado neįprastų kvėpavimo garsų, – nedelsdami kreipkitės į gydytoją.
Jeigu kartu su liežuvio kaišiojimu aptikote pagausėjusį seilėjimąsi ar sunkų rijimą ar springimą maitinant, padažnėjusį ir pagausėjusį atpylimą, – nedelsdami kreipkitės gydytojo pagalbos.
Kai nesloguojantis metinukas dažnai ar nuolatos laiko daugiau ar mažiau iškištą liežuvį, galima įtarti, jog jam yra sunku kvėpuoti pro nosį. Prasižiojus kvėpavimas palengvėja, liežuvio galiukas daugiau ar mažiau išlenda pro lūpas. Būtina pasikonsultuoti su vaiko gydytoju bei ausų nosies ligų gydytoju.
Priežasčių galybė, atsakys tik gydytojas
Taigi, kūdikiai ir maži vaikai liežuvį gali kaišioti arba laikyti iškištą dėl įvairių priežasčių. Kai tik pradedate nerimauti, ar tai normalu, kreipkitės į vaiko gydytoją ir jam pasakykite, kokiomis aplinkybėmis kūdikis iškiša ar kaišioja liežuvį, ar kartu pastebite kitų reiškinių, pvz., elgesio pokyčių.
Kuo daugiau apie mažylį pasakoma, tuo tiksliau gydytojas gali įvertinti kiekvieną situaciją ir pasakyti, ar tai yra normalu, ar reikalinga pagalba.
Nuotrauka Ingridos Aksinavičienės, studija Foto IN
„Mamos žurnalas“
