Akimirka, kai tik ką užgimęs vaikutis pirmą kartą surinka, tėvams – gražiausia gyvenime. Po pasisveikinimo lauka rimtas darbas – naujagimio apžiūra. Tiek tėveliai, tiek medikai kuo greičiau nori įsitikinti, ar mažylis sveikas.
Prisitaikymo ypatumai
Naujagimis per pirmą savo gyvenimo mėnesį prisitaiko prie šio pasaulio. Kodėl reikia gerai išmanyti viso šio periodo ypatumus? Jeigu nežinotume, neteisingai suprastume tik naujagimiui būdingas būkles ir pradėtume… gydyti normą. Dabar sunku patikėti, bet dar ne taip seniai daugybė naujagimių patekdavo į infekcinę ligoninę dėl to, kad 10-14 parą pradėdavo dažnai tuštintis.
Dabar žinoma, kad tai – jokia liga, o atsakas į mamos pieno pokyčius (būtent tuo metu mamai pradeda gamintis brandusis pienas). Bet anais laikais buvo manoma, kad vaikutis susirgo. Infekcinėje ligoninėje būtinai pasėdavo naujagimio išmatų pasėlį, neretai išaugdavo stafilokokas. Gimdymo skyriai patirdavo higienistų spaudimą dėl „stafilokoko protrūkio“. Pasėdavo ir motinos pieno pasėlius, ten taip pat išaugdavo stafilokokas!
Kitaip būti ir negalėjo, nes tiek naujagimio žarnynas, tiek motinos krūties latakai apsėti vienokiu ar kitokiu kiekiu stafilokokų, tačiau tik ypatingomis sąlygomis jie gali sukelti rimtas infekcines ligas. Trūko mokslinių įrodymų, o nukentėdavo sveikas naujagimis – jis būdavo gydomas, motinai uždraudžiama maitinti. Taigi, kas yra sveikas naujagimis ir kokie jo ankstyvosios adaptacijos ypatumai? Aptarsime, kas darosi su naujagimiu visą naujagimystės laikotarpį, kuris tęsiasi nuo gimimo iki 28 gyvenimo paros.
2 valandos tik su mama
Dabar po gimimo naujagimio neskubama sverti ar matuoti. Pirmiausia jis kruopščiai nusausinamas pašildytu vystyklu ar rankšluostėliu, nuogas paguldomas motinai ant jos apnuoginto pilvo ir krūtinės ir užklojamas minkšta antklodėle. Mažylis ilsisi, jaučiasi saugus, sušyla (nes po gimimo jis vėsta), apsisėja motinos mikroflora, pats susiranda krūtį. Tik po maždaug 2-3 valandų, kai naujagimis pirmą kartą pažinda, galima jį sverti, matuoti ir atlikti pirmąjį tualetą (apvalyti ar išmaudyti, jei labai kraujuotas).
Virkštelę rekomenduojama užspausti, kai ji nustoja pulsuoti. Su pirmuoju įkvėpimu naujagimis apsirūpina deguonimi, o per pulsuojančią virkštelę jis dar kurį laiką gauna deguonies ir iš mamos. Tai palengvina vaikučio adaptaciją.
PIRMOJI APŽIŪRA
Apgar balai. Gimus naujagimiui pirmoji jo apžiūra atliekama dar gimdykloje. Naujagimis vertinamas 10 balų sistema (pagal Apgar skalę) du kartus – pirmą ir penktą minutę. 8-10 balų įvertinimas rodo gerą naujagimio būklę. 7 ir mažiau balų rodo, kad naujagimiui reikalinga neatidėliotina pagalba.
Kas vertina. Naujagimio būklę vertina gimdyme dalyvavęs medikas. O pirmąją išsamią apžiūrą atlieka naujagimių gydytojas (ar kitas specialistas) per pirmas 24-48 val. po gimimo. Svarbu, kad būtų laiku pastebėtos anomalijos ar kiti nukrypimai nuo normos. Sveiki naujagimiai iš gimdymo stacionaro gali būti išleisti jau po 6 val. Dažniausiai išleidžiami antrą-trečią parą. Kuo anksčiau išleidžiamas naujagimis iš stacionaro, tuo mažesnė hospitalinės infekcijos tikimybė.
Spalva. Sveiko naujagimio odos spalva ryškiai ar švelniai rausva. Antrą parą 70-90 proc. naujagimių kūnelyje pasirodo fiziologinė gelta. Gelta pasirodo veiduke, akių junginėje, visame kūnelyje. Gelta išnyksta per 2-3 savaites.
Oda. Laiku gimusio naujagimio oda padengta varškės mase – verniksu, kuris saugo odelę nuo vaisiaus vandenų pažeidimo, sušvelnina adaptaciją po gimimo. Pernešioto naujagimio oda būna sausa, pleiskanojanti, išmirkę padai ir delnai, nes verniksas būna susigėręs į odą ar jau nusiplovęs. Ant odelės pastebimas plačiai išsidėstęs, bet negausus švelnus plaukuotumas (lanugo).
Per pirmas dvi savaites ant naujagimio odos galima pastebėti šiuos pokyčius:
Milia – baltus taškiukus ant nosytės, smakriuko. Tai riebalinių liaukų išskyros.
Miliarinį bėrimą – dėl prakaito liaukų užsikimšimo.
Toksinę eritemą – netaisyklingas raudonas dėmės, kurių centre gelsvas bėrimo elementas.
Mongolines dėmes – netolygų pigmento pasiskirstymą. Tai būdinga 80 proc. afrikiečių, azijatų ir indų bei romų kūdikiams.
„Gandro žnybį“ – kraujagyslių tinklo paryškėjimą. Išnyksta per 6 mėn.
Virkštelė. Užspausta specialiu spaustuku virkštelė kasdien turėtų būti apvaloma 70° spiritu. Virkštelės liekana natūraliai sudžiūsta ir nukrenta per 2-3 sav. Po to dar 2-3 dienas turi būti valoma bambutė.
Galva. Kaukolės siūlės dažnai būna praviros, ne daugiau kaip 0,5 cm. Gali užčiuopti 0,3-2 cm didįjį momenėlį. Dažnai dėl gimdymo galvutė gali būti konfigūruota, siūlių vietoje jaučiamos susikeitusių kauliukų keteros. Kartais pastebima veiduko ar visos galvutės asimetrija dėl buvusios padėties gimdoje.
Savo įprastą formą galvutė įgauna per dvi savaites.
Akytės. Akių plyšiai simetriški. Akių vokai dėl gimdymo gali kelias dienas būti paburkę. Kartais pastebimos kraujosruvos akių junginėje, jos „išsivaikšto“ per 2 savaites.
Burnytė. Sveiko naujagimio burna simetriška, gomurys vientisas. Gali būti įgimti dantukai, kurie dažniausiai iškrenta ir jų vietoje išauga įprastiniai pieniniai dantukai. Liežuvis telpa burnoje.
Ausys. Per pirmąją apžiūrą apžiūrimos nosies ir ausų angos, ausų forma. Ausies kaušelis standus, sulenkus greitai grįžta į vietą, ausies kraštas visiškai užsilenkia. Ausys prisitvirtinusios akių linijoje.
Krūtinės ląsta. Apčiuopiamas raktikaulių vientisumas. Krūtinės ląsta simetriška, kūgio formos.
Kvėpavimo dažnis – 40-60 k/min. Širdies veikla aiški, ritmiška, 120-150 k/min. Pirmas dvi savaites tiek berniukams, tiek mergaitėms gali paburkti krūtelės. Taip atsitinka dėl gimdymo ir žindymo metu naujagimiui patenkančių motinos hormonų estrogenų.
Pilvukas. Pilvas minkštas, nepapūstas. Galima užčiuopti apie 1,5-2 cm iš po dešiniojo šonkaulių lanko išlindusį kepenų kraštelį. Klausant girdima žarnų peristaltika.
Virkštelė. Ji užspaudžiama spaustuku, jos galas sudžiūsta ir nukrenta, kai visiškai užanka vaisių maitinusios vena ir dvi arterijos. Tai įvyksta per 2-3 savaites. Į bambos žiedą turi vos įtilpti piršto galas.
Išmatos. Tuštinasi naujagimis mekonijumi (tamsiai žaliomis, rudomis, bekvapėmis, tąsiomis ir lipniomis išmatomis). Turi pasituštinti nors kartą per 48 val. po gimimo. Pereinamosios išmatos pasirodo 4-5 parą. Motinos pieno išmatos (garstyčių spalvos, košelės konsistencijos) – nuo 5-6 paros.
Žarnyno kataras – dažnos, vandeningos išmatos, kurios dirgina odą – prasideda nuo 10-14 paros ir trunka 4-6 savaites. Gali būti gleivių, nesuvirškinto baltymo gumulėlių.
Šlapimas. Pirmas paras naujagimiai šlapinasi retai, paprastai rausvu dėl šlapimo rūgšties kristalų šlapimu. Nors kartą pasišlapinti naujagimis turi irgi per pirmas 48 val. Dažniau šlapintis pradės, kai pradės augti svoris, vėliau turėtų šlapintis ne rečiau kaip 6 kartus per parą.
Tarpvietė. Apžiūrima, ar yra išeinamoji anga, ar berniukų sėklidės nusileidusios į kapšelius. Kartais pastebima kapšelio vandenė dėl motinos estrogenų poveikio, ji praeina per dvi savaites. Mergaitėms dėl estrogenų poveikio kartais iš lytinio plyšio pasirodo skaidrių, baltų ar net su kraujo priemaiša išskyrų.
Išnešiotų naujagimių didžiosios lūpos dengia mažąsias.
Galūnės. Rankutės ir kojytės vienodo ilgio, apžiūrimi pirštukai. Išnešioto naujagimio rankų pirštų nagai siekia ar net peraugę piršto viršūnę. Kojų pirštų nagai tarsi „įaugę“ į aplinkinius pirštuko audinius.
Paduose pilna raukšlių. Klubų atvedimas laisvas. Apvertus naujagimį ant pilvo patikrinamos sėdmenų raukšlės. Jos turi būti simetriškos.
Svoris. Pirmomis paromis naujagimiui nukrenta apie 10 proc. gimimo svorio. Tai fiziologinis svorio kritimas. Priaugti nukritusį svorį naujagimiui reikėtų per 2 savaites. Minimalus svorio prieauglis per pirmą mėnesį (įskaičiuojant numesto svorio prieauglį!) turėtų būti ne mažiau kaip 500 g. Nepatartina naujagimių sverti kasdien, nes tai gali sukelti motinos nepasitikėjimą savo galimybe naujagimį maitinti iš krūties ir lemti nemotyvuotą maitinimą dirbtiniu maistu. Naujagimis sveriamas pirmą parą po gimimo, išvykstant iš stacionaro ir po mėnesio. Jei po fiziologinio svorio kritimo pradėjus augti svoriui naujagimis šlapinasi dažniau nei 6 kartus per parą, išmatos gelsvos spalvos ir matyti, jog kūdikis pilnėja, vadinasi, maisto naujagimiui užtenka.
NEUROLOGINIS TYRIMAS
Išnešioto, sveiko naujagimio poza fleksinė (sulenktos rankytės ir kojytės).
Tiriami naujagimio refleksai. Tai nevalingi spontaniniai judesiai ir atsakas į dirgiklį.
Dažniausiai tiriami šie refleksai:
Ieškojimo refleksas – palietus lūpų kampą, naujagimis suka galvą ir žiojasi.
Čiulpimo refleksas – palietus gomurį naujagimis čiulpia (krūtį, savo pirštukus). Nuo 32 savaičių šis refleksas ryškėja, pilnavertis būna nuo 36 savaičių.
Moro refleksas – stresinis refleksas pastebimas, kai naujagimis išsigąsta garso ar staigaus judesio. Skiriamos dvi reflekso fazės. Pirmoji, kai naujagimis išskečia rankutes į šonus, o antroji – apglėbia save. Refleksas išlieka iki 5-6 mėn.
Toninis kaklo refleksas – kai galva pasukta į vieną pusę, ranka toje pusėje išsitiesia, o priešingoje pusėje per alkūnę lieka sulenkta „fechtuotojo“ poza. Refleksas išlieka iki 6-7 mėn.
Griebimo refleksas – palietus delną, pirštukai susigniaužia į kumštį. Refleksas išlieka iki 2 mėn.
Babinskio refleksas – pabraukus paduką išsiskleidžia pirštukai. Refleksas išlieka iki 2 metų.
Žingsniavimo refleksas – laikant už pažastų, suteikus padams atramą, naujagimis žingsniuoja.
KITI TYRIMAI
Jei naujagimis sveikas, laboratoriniai (kraujo, šlapimo) tyrimai jam neatliekami. Kartais gali prireikti tam tikrų profilaktinių įsikišimų. Pavyzdžiui, jei mama nesilankė moterų konsultacijoje ar serga gonokokine lytinių takų infekcija, naujagimiui skiriama antibiotikų dėl gonokokų sukeliamos oftalmijos.
Pirmomis valandomis po gimimo naujagimiams atliekama hemoraginės ligos profilaktika. Suleidžiamas į raumenis ar sugirdomas K vitaminas.
Tų motinų, kurių kraujo grupė 0, naujagimiams ištiriama kraujo grupė, o kurių Rh D faktorius neigiamas – tiriamas Rh D antigenas iš naujagimio virkštelės kraujo.
Po 48-72 val. imamas kraujas iš naujagimio kulniuko ir atliekamas testas dėl įgimtos fenilketonurijos ir hipotireozės. Tai visuotinė naujagimių patikra dėl šių dviejų ligų. Laiku pradėjus gydymą, šiomis ligomis sergantys naujagimiai auga sveiki.
Per pirmąsias paras naujagimiams atliekama vakcinacija nuo tuberkuliozės (BCG) ir hepatito B (HVB).
Nuo 2014 metų gimdymo stacionaruose atliekama naujagimių klausos patikra.
MAITINIMAS
Pirmą kartą naujagimis turi pavalgyti per pirmas 2-3 valandas po gimimo, o mamos ir naujagimio kontaktas oda prie odos turi tęstis ne trumpiau kaip 30 min. Tai laikas, reikalingas efektyviam prolaktino išsiskyrimo stimuliavimui, kad motinai prasidėtų savalaikė pieno gamyba, o naujagimis būtų apsaugotas nuo hipoglikemijos ir infekcijos. Priešpienyje gausu imunoglobulinų, vitamino A, augimo veiksnių ir kt. Priešpienis laisvina vidurius, skatina mekonijaus pasišalinimą ir yra gera naujagimių geltos profilaktika. Vėliau naujagimis maitinamas pagal poreikį – taip dažnai ir ilgai, kaip jis nori.
Vaikučio apetitas stimuliuoja motinos organizmą gaminti pieną. Apetitą lemia kalorijų, gaunamų su pienu, poreikis, o ne kiekis. Maitinimo pradžioje naujagimis gauna skystą pieną, kuriame gausu laktozės, o maitinimo pabaigoje – riebų, kuriame daugiau riebalų.
Todėl naujagimis turėtų būti žindomas iš vienos krūties pakankamai ilgai (apie 20-30 minučių), kad atitekėtų riebus pienas, ir tik tada turi būti pasiūloma kita krūtis, jei jis dar nori.
Gydytoja neonatologė dr. Eglė Markūnienė
„Mamos žurnalas“
