Ką jaučia užgimęs vaikelis? Iki šiol jį supo jauki šiluma, prislopintų garsų pasaulis, saugi tamsa. Šiandien prasidėjo pilnas šviesų, garsų, spalvų ir prisilietimų gyvenimas. Negailėkite to kūkčiojančio trupinėlio. Čia, šalia mamos, jam daug įdomiau, nei ten, tamsoje. Netrukus jis pats jums tai pasakys – nusišypsodamas per miegus.
Apie pirmas naujagimio valandas kalbamės su Kauno klinikinės ligoninės Naujagimių skyriaus vedėja Jolanta Angele Gineikiene.
Pirmieji „sutikti“ žmonės pasveikinami garsiu riksmu
Paprastai prie naujos gyvybės pirmoji prisiliečia akušerė. Jos švelnios, bet pasitikinčios rankos meistriškai „išsuka“ naujagimio galvutę, padeda jai užgimti. Vėliau užgimsta petukai ir visas kūnelis.
Gimdžiusi moteris papasakos, kad „į gimdymo pabaigą“ prigužėjo žmonių baltais chalatais.
Iš tiesų, jei gimdymas visiškai nekomplikuotas ir tikimasi sveikutėlio naujagimio, priima naujagimį akušerė. Jei gresia bent menkiausios komplikacijos naujagimiui, į gimdymą ateina naujagimių gydytojas ir naujagimių slaugytoja. Jie, kaip komanda, yra pasiruošę padėti įkvėpti naujai gyvybei.
Tik gimęs vaikutis pradeda garsiai verkti. Taip jis daro ne veltui – verkiant išsispaudžia skystis iš plaučių ir kvėpavimo takų. Kai kvėpavimo takai laisvi, pasigirsta pirmasis riksmas.
Rėk, vaikeli
Mama nepaprastai laukia to švento riksmo. Graudus užgimusio vaikučio balselis sukrečia, pakelia iki debesų, išspaudžia ašaras. Jei naujagimis tyli, kiekviena sekundė atrodo kaip amžinybė. Iš filmų prisimename, kaip užgimusius naujagimius akušerės kelia už kojų, purto, talžo per užpakaliuką – kad tik greičiau įkvėptų ir pravirktų. Pasak Naujagimių skyriaus vedėjos, šiais laikais niekas naujagimių nepurto ir netranko. „Neseniai mačiau kažkokios laidos anonsą. Rodė gimdymą, tik gimusį vaikelį kratė už kojų. Pagalvojau – nejau tai filmuota Lietuvoje?“, – sako J. A. Gineikienė.
Kiekvienas mažylis rėkia pagal savo būdą, gimdymo sunkumą. Gydytojai prisimena juokingų nutikimų, kai atliekant cezario pjūvio operacijas, naujagimiai pradeda rėkti dar neištraukti iš gimdos, vos pjūviu atvėrus gimdą. Kiti pradeda burbėti, vos užgimus galvutei. Įsivaizduokite, vaikučio kūnas dar mamos viduje, o išlindusi galvutė jau raukosi ir leidžia kažkokius garsus. Tiesa, neužgimus kūnui, naujagimis dar negali surikti, nes suspausta jo krūtinės ląsta. „Mamos nori išgirsti staigų riksmą. Jei kelias sekundes jo negirdi, klausia – ar viskas gerai? Kuo vaikutis sunkiau gimė, tuo vėliau surinka. Gal išvarymas buvo ilgesnis, gal senokai nubėgę vaisiaus vandenys ir buvo ilgas „bevandenis“ periodas. Tuomet naujagimis būna pavargęs, surinka ne iš karto. Tačiau užgimęs jis netrukus pradeda muistytis, judėti, ir netrukus surinka. Tampyti ir purtyti nėra jokio reikalo“, – sako Naujagimių skyriaus vedėja.
Virkštelė: kirpti kviečiamas tėtis
Jei gydytojai pastebi, kad vaikučiui reikia skubios pagalbos, jis dūsta, virkštelė nukerpama iškart. Tačiau tai – kritiniai atvejai, kurie nėra dažni.
Paprastai virkštelė nukerpama, kai nustoja pulsuoti, po 4–5 minučių nuo gimimo. Užgimęs vaikutis dedamas mamai ant krūtinės dar nenukirpus virkštelės. Kai virkštelė nustoja pulsuoti, jos nukirpti kviečiamas tėtis. Virkštelė dviejose vietose suspaudžiama specialiais spaustukais, o tarp jų kerpama. Tai ritualinis, daug įtampos iš tėčio reikalaujantis momentas. Net 2 metrų ąžuolui rasoja kakta ir dreba rankos. Nukirpus virkštelę, naujagimis toliau ilsisi ant mamos krūtinės. Šis mamos ir naujagimio odos kontaktas labai svarbus. Stiprėja mamos ir naujagimio ryšys, susireguliuoja naujagimio kvėpavimas ir širdies plakimas, naujagimis sušyla. Tai gera pradžia žindymui.
Balai, kurie mamas varo iš proto
Visi naujagimiai įvertinami pagal vadinamąją Apgar skalę. Šią vertinimo sistemą pasiūlė JAV naujagimių gydytoja Virdžinija Apgar. Vertinimo skalė tapo tarptautine ir vadinama sugalvojusios gydytojos vardu. Pagal tokius pačius rodiklius vertinami naujagimiai visame pasaulyje. Yra penki vertinimo kriterijai: širdies plakimas, kvėpavimas, odos spalva, raumenų tonusas, refleksai. Už kiekvieną šių kriterijų galima skirti 0, 1 arba 2 balus.
Tada visi balai sudedami ir gaunamas tas svarbusis balas, kuris skiriamas naujagimiui. Gera naujagimio būklė vertinama 8–10 balų, kiek blogesnė (pavyzdžiui, kai naujagimis šiek tiek pavargęs) – 6–7 balais ir t.t.
Pirmas vertinimas – minutė po gimimo, antras – penkios minutės po gimimo.
Naujagimio laukia ir dar vienas egzaminas – naujagimių gydytojas tikrina jo naujagimystės refleksus (žingsniavimą, padukų rietimą ir pan.), reakcijas. Tai daroma vėliau, maždaug 12–24 vaikučio gyvenimo valandą, kai jis pailsi, pavalgo ir pamiega.
Mėlyni, sutinę
Atslūgus euforijai, mama apžiūrinėja vaiką ir apiberia naujagimių gydytoją šimtu klausimų: „Kodėl tokia pailga galva, kodėl toks mėlynas, kodėl neprasimerkia?“ Sakoma, visi naujagimiai panašūs – susiraukę, užtinusiomis akutėmis, pūstomis lūpytėmis. Tiesos yra, nes visi (jei gimė natūraliai) turėjo sunkiai stumtis gimdymo takais. Veido oda labai jautri, juk susimušus tuoj iššoka gumbai, atsiranda mėlynės. O gležno vaikučio veidukas turėjo braute brautis per siaurą angą. Veiduko patinimas paprastai atslūgsta per savaitę. Jau kitą dieną po gimimo vaikutis atrodo visai kitaip, išryškėja tikrieji bruožai.
Visi vaikučiai gimsta kiek melstelėję, kaip gydytojai sako, – cianotiški. Mamos, pamačiusios tokį „violetinį“ naujagimį, išsigąsta. Tačiau kūnelio spalva keičiasi labai greitai, juk staiga nutrūksta įprastas žmogučiui deguonies apytakos ratas (per virkštelę), o atsiveria naujas – kvėpuojant.
Pirmasis tualetas
Kiekvienas naujagimis gimsta padengtas storesniu ar plonesniu „varškės“ sluoksniu, susitepęs krauju, vaisiaus vandenimis. Kadaise visi vos gimę naujagimiai buvo maudomi, dabar to atsisakyta, naujagimis maudomas nebent tada, jei gimė iš labai žalių dvokiančių vandenų (kad kvapas neerzintų mamos). Akušerė apšluosto naujagimį sausu, šiltu vystyklu, kad taip greitai neatvėstų, tada uždeda mamai ant krūtinės. Visiems naujagimiams profilaktiškai suleidžiama vitamino K, kuris apsaugo nuo galimų kraujavimų. Šio vitamino trūkumas naujagimio organizme gali pasireikšti gausiu kraujavimu iš virškinamojo trakto.
Pirmą kartą vaikutis išsimaudo namie, savo vonelėje, o pirmoji jo maudytoja yra mama (žinoma, jei viskas gerai, ir mama su vaikučiu po dviejų, trijų dienų grįžta namo).
Keli dūriai
Naujagimių skyriuje visiems mažyliams iš kulniuko paima kraujo. Tas lašiukas kraujo keliauja į Vilniaus Genetikos centrą, kur tiriama, ar naujagimis neserga įgimtomis paveldimomis medžiagų apykaitos ligomis – hipotireoze, galaktozemija, įgimta antinksčių hiperplazija ir fenilketonurija (užsienyje tiriama net nuo 5–8 įgimtų ligų). Šias ligas anksti nustačius ir skyrus gydymą, vaikas gali pasveikti ir gyventi normalų gyvenimą. Ligas „pražiopsojus“, vaikas blogai auga, vystosi silpnaprotystė. Šis visuotinis tyrimas, vadinamas skriningu, yra privalomas. Mamos kartais nori tyrimo atsisakyti. Lygiai taip pat mama gali neleisti vaikučio skiepyti. Naujagimių skyriuje mažyliai skiepijami nuo tuberkuliozės ir hepatito B. Skiepijama į rankytę ir į šlaunytę. „Laimei, tėvai sąmoningi, labai retai kuri mama neleidžia vaiko skiepyti ar paimti kraujo dėl įgimtų ligų“, – sako Naujagimių skyriaus vedėja. Naujagimiams atliekami ir neinvaziniai patikrinimai (testai): raudono akies dugno reflekso testas, kurio tikslas yra laiku pastebėti įgimtos kataraktos požymius. Laiku nediagnozuota liga sukelia aklumą. Atliekamas klausos testas, kurio tikslas yra anksti įtarti ir diagnozuoti įgimtą kurtumą. Anksti vykstantiems į namus, atliekamas kritinių įgimtų širdies ydų testas. Tai tyrimas, kurio metu galima įtarti sunkią širdies ydą, kurią reikėtų nedelsiant operuoti.
Pirmos dienos ligoninėje pralėks nepastebimai. Rytoj grįšite su vaikučiu į namus. Ir jūs, ir jis ilgainiui pamiršite gimdymo skausmus, dūrius, skiepus. Prasidės naujas gyvenimas. Linkime, kad jis būtų sveikas ir džiugus.
Neila Ramoškienė
„Mamos žurnalas“